
Naujausios
Tavo gėlė
Keistas augalas iš pamiškės
Giedrius RUMĖ
Gėlininkas
Glaudenė (Phyteuma) – augalas paradoksas: nors ir priklauso katilėlinių šeimai, į katilėlius visiškai nepanaši. Glaudenės yra daugiamečiai žoliniai augalai su stora mėsinga šaknimi. Jų stiebai statūs, dažniausiai pliki ar su retais, pražangiai išsidėsčiusiais lapeliais (pamatiniai lapai stambesni, su koteliais). Žiedai smulkūs, melsvi, balti ar geltoni, varpos ar rutulio formos žiedynuose stiebų viršūnėse. Gentyje apie 30 rūšių. Paplitusios Vidurio ir Pietų Europoje, Viduržemio jūros regione. Tai nėra labai populiarus augalas – gėlininkai jį dar tik atranda.
Mišriuose Lietuvos miškuose ar pamiškių pievose auga gana dekoratyvi varpotoji glaudenė (Ph. spicatum). Tai aukštokas 50–60 (80) cm augalas. Stiebas briaunotas, plikas. Žiedynas 5–-7 cm ilgio, bežydėdamas ištįsta. Žiedai gelsvai balsvi, kartais nežymiai melsvi. Žydi birželį ir liepą. Augalus apdulkina vabzdžiai. Gerai auga laidžiose, nerūgščiose dirvose, saulėje ar lengvame pusšešėlyje. Vagnerio glaudenė (Ph. vagneri) veši Karpatų kalnų pievose. Panaši į mūsiškę, tik žemesnė, vos 30 cm aukščio. Žiedai tamsiai violetiniai, kiek platesnėse, sferos formos varpose. Tai saulėtų vietų augalas. Dar tamsesniais žiedais pražysta Ph. nigrum: jie beveik juodi.
Ph.orbiculare žiedynai visai kitokios formos. Mėlyni ar tamsiai mėlyni, rašališki žiedai susitelkę į apvalokas 3 cm skersmens galvutes. Žydi visą birželį. Mėgsta karbonatines dirvas – rūgščiuose dirvožemiuose neaugs. Ph. scheuchzeri žiedynai – dailūs rutuliški, 3 cm skersmens violetiniai ar violetiškai melsvi ežiukai. Žydi birželį ir liepą, 20–30 dienų. Auga gražiais apvaliais 20–60 cm aukščio kerais.
Ph. comosum – Pietų Alpių augalas, tikras kalnietis, todėl gėlynuose sunkiai pritampa. Tai viena gražiausių glaudenių rūšių, galinti papuošti bet kurį alpinį kalnelį. Augalėlis vos 10–15 cm aukščio, o jo ežiukus primenantys dvispalviai rausvai purpuriniai žiedynai tarsi ilsisi žalių dantytų lapų apsuptyje. Žydi liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Gamtoje auga stačių šlaitų uolų plyšiuose, slėpdamasis ten nuo kepinančios saulės spindulių: gėlyne labai sunku sudaryti panašias sąlygas. Nebent pasodinsime šią glaudenę rytiniame alpinariumo šlaite tarp didelių, gilų šešėlį metančių akmenų. Šiai gėlei dar būtina ir labai laidi, humusinga smėlio dirva su smulkintų kalkakmenių priemaiša.
Nepaisant kai kurių rūšių kaprizų, glaudenės nėra lepūs augalai ir gali augti paprasčiausioje daržo žemėje, atviroje ar kiek užpavėsintoje vietoje. Kerus geriausia skirstyti pavasarį, ką tik augalui pabudus. Sėklos sudygsta tik po ilgos stratifikacijos, todėl geriau jas sėti prieš žiemą į labai laidžią dirvą. Sėjinukai vystosi lėtai; kol augalas pirmąkart pražys, gali praeiti ir keli metai.
Labiausiai tinka alpinariumams ar nedideliems kaimiško stiliaus gėlynėliams.
GĖLĖ: Ph. scheuchzeri žavi dailiais rutuliškais 3 cm skersmens violetiniais ar violetiškai melsvais ežiukais.