Meningokokinė infekcija pasiglemžė vaiko gyvybę

Meningokokinė infekcija pasiglemžė vaiko gyvybę

Meningokokinė infekcija pasiglemžė vaiko gyvybę

„Vaiko nebesugrąžins niekas, bet apie tai reikia kalbėti, kad kiti tėvai žinotų, kaip atrodo ši liga – meningokcemija“, – sakė į redakciją po vaiko laidotuvių atėję Šiaulių rajone gyvenantys tėvai. Jie sunkiai tramdė emocijas, tačiau norėjo papasakoti savo skaudžią patirtį ir padėti kitiems tėvams. Jų dukrelei buvo metai ir keturi mėnesiai.

Natalija KONDROTIENĖ

natalija@skrastas.lt

Pirmoji mintis – dygsta dantys

„Naktį apie 4 valandą pastebėjau, kad vaikas sukarščiavo, ėmė vemti. Pirma mintis – dygsta dantys, dėl to tokia organizmo reakcija. Sugirdžiau karštį mažinančių vaistų. Apie pusę septynių nurimo – užmigo“, – braukdama ašaras pasakojo mama.

Nusiraminusi, kad vaikas užmigo, mama kėlėsi ruoštis naujai dienai. Vis prieidama prie lovelės įsitikindavo, kad vaikas šnopuoja ramiai, lėtai. Prieš dešimtą valandą miegančiai pamatavo temperatūrą. Nustebo, kad rodė – 40,3 laipsnio. Sunerimusi mama sugirdė dar vieną dozę karštį mažinančių vaistų ir iškvietė greitosios pagalbos medikus.

„Pagrindiniai simptomai – suglebimas, vangumas, karštis ir tankus alsavimas. Bet ant kūnelio nebuvo nė vieno taškelio. Medikai išvežė į ligoninę. Ten laukėme savo eilės apžiūrai Priėmimo skyriuje, kur prieš mus buvo dar du ligoniai“, – pasakojo mama.

Medikai po apžiūros skubiai paguldė į Priėmimo, skubiosios diagnostikos ir intensyviosios slaugos skyrių.

Nežinia už durų

Nuo vaiko atskirta mama nerado vietos ligoninės koridoriuose. Taip besikankinant praėjo keturios valandos. Įleistiems prie vaiko tėvams skaudu buvo matyti prie daugybės įrenginių prijungtą savo mažytį suglebusį, bejėgį vaiką.

„Pasakė žinią – vaikui meningokokinė infekcija. Perspėjo, jog plaučiuose atsirado švilpimas. Jei stabilizuosis spaudimas, kuris smarkiai šokinėjo, perveš į Kauną. Ant kojų pamatėm didžiulius melsvus bėrimus. Klausėm, ar išgyvens, ar yra tokia viltis?“ – atsakymų ieškojo mama.

Gydytojai, pasak mamos, tik trūktelėjo pečiais. Už pusvalandžio sunkiai sergančio vaiko tėvams buvo pranešta, kad susisiekta su Kauno klinikomis, kur reanimobiliu bus skubiai išgabenta dukrytė.

„Perspėjo, kad aš nevažiuočiau kartu, nes tik trukdysiu. Geriau važiuočiau namo pasiimti daiktų slaugai ir atvažiuočiau tiesiai į Kauną. Vaiką išvežė apie šeštą valandą“, – detalių nepamiršo mama.

Apie devintą valandą tėvai, paskambinę medikams į klinikas, jokių žinių nesulaukė. Po pusvalandžio tėvams pavyko išpešti menką žinelę: prie telefono atėjusi medikė pasakė, jog vaikas miršta.

Kai nusvyra rankos

Prieš vienuoliktą valandą vakaro tėvai jau buvo Kaune. Prie Reanimacijos skyriaus durų laukę apie pusvalandį sužinojo, kad vaiką ištiko klinikinė mirtis.

„Už 5 minučių atėjo gydytoja, nusivedė mus su vyru į savo kabinetą. Papasakojo, kas buvo daryta gelbėjant vaiką. Deja, medikams nepavyko. Mūsų vaikas mirė“, – drebėjo moters balsas.

Po tokios žinios motiną ėmė draskyti kaltė ir abejonės, gal jie nesusizgribo laiku, gal galėjo padaryti kažką kitaip ar nežinojo, ką padaryti geriau, kad vaikas būtų nesusirgęs, o gal net ir susirgęs būtų išgelbėtas?

„Medikai sakė nekaltinti savęs. Būna, kad atveža vaikus jau su dėmelėmis, bet jie išgyvena. Būna tokių atvejų, kaip mūsų, kai apie ligą praneša tik temperatūra be bėrimo, kuri gali būti ir vaikui peršalus“, – sakė mama.

Mama abejojo, kiek tėvų vaikui sukarščiavus iki 39 laipsnių veža jį į ligoninę, kur medikų yra išbarami. O toks sukarščiavimas buvo pirmas kartas iki tol buvusiam sveikam vaikui.

„Neįsivaizduojame, iš kur ši infekcija atsirado. Nebuvome niekur išvažiavę, jokio sąlyčio su sergančiais žmonėmis. Svarstome, gal kitas vaikas iš mokyklos parnešė ar vyras iš darbo? Niekas į tai nebeatsakys“, – tyliai sušnabždėjo skausmo prislėgta mama.

Pavojingiausi – infekcijos nešiotojai

Apie meningokokinę infekciją – Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė, laikinai vykdanti vedėjos funkcijas Rita ŠVAMBARIENĖ.

– Kiek susirgusiųjų meningokokine infekcija buvo pastaraisiais metais?

– 2015 metais Šiaulių mieste registruoti 3 meningokokinės infekcijos atvejai, vienas iš jų mirties. Vienas susirgimas fiksuotas Kelmės rajone. 2014 metais Šiaulių mieste buvo 2, Šiaulių, Joniškio ir Radviliškio rajonuose po 1 šios infekcijos atvejį.

– Kas sukelia tokią ligą?

– Šią ligą sukelia Neisseria meningitidis-gramneigiama bakterija. Sukėlėjas labai neatsparus gyvenamojoje aplinkoje. Ši bakterija sukelia beveik pusę bakterinių meningitų. Išskiriama daugiau nei 13 jos tipų. Lietuvoje vyrauja B tipo sukėlėjas. Ūmi bakterinė infekcija paplitusi visame pasaulyje.

– Kaip ja užsikrečiama?

– Infekcija plinta oro lašeliniu būdu, imlūs asmenys artimo kontakto metu užsikrečia per kvėpavimo takus. Užkrėsti gali tiek sergantis asmuo, tiek sveikas bakterijų nešiotojas. Bakterijų nešiojimas gali tęstis iki kelių savaičių. Inkubacinis periodas svyruoja 1-10 dienų (vidutiniškai 4 dienos).

Meningokokinė infekcija yra pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai ja serga vaikai iki 5 metų. Pavojus susirgti yra ir kitiems: sergant virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis, nusilpus imunitetui, patiriant nuolatinį stresą.

20 procentų visuomenės yra meningokokų nešiotojai, kuriems nepasireiškia jokie ligos simptomai. Nemaža gyventojų dalis, užsikrėtusi meningokoko bakterija, perserga lengva nazofaringitine forma, kai pasireiškia į peršalimo ligą panaši simptomatika. Skauda, peršti gerklę, nosį, atsiranda nedidelė temperatūra – būsena tokia, kai net nesikreipiama į gydytojus.

Ir tik pavieniai atvejai, kai meningokokinė infekcija pasireiškia sunkia meningito ar žaibine sepsio forma, pasitaiko daug rečiau, vos keli procentai.

Mirštamumas nuo šios ligos formos gali siekti net 60 procentų. Meningokokinės infekcijos susirgimų padaugėja pereinamuoju laikotarpiu – rudenį ir pavasarį.

– Jei infekcija užkrečiama oro lašeliniu būdu, tai sergančiųjų turėtų būti labai daug?

– Pats ligos sukėlėjas – meningokokinė bakterija – labai neatspari, greit žūsta gyvenamojoje aplinkoje. Todėl užsikrėsti nuo sergančiojo meningokokine infekcija gali tik labai artimą kontaktą turėję asmenys: broliai, seserys, tėvai, auklės, valgę ar gėrę iš tų pačių indų, besibučiavę, sėdėję šalia, miegoję vienoje lovoje ar patalpoje.

Tokie asmenys turėtų būti nukreipiami pas šeimos gydytojus, kad būtų įvertinta sveikatos būklė ir skirta antibiotikų chemoprofilaktika. Išplitus susirgimams kolektyve, bendruomenėje, profilaktinis antibiotikų skyrimas taikomas didesniam kontaktinių žmonių skaičiui.

– Kaip pastebėti šios ligos simptomus?

– Ankstyvieji meningokokinės ligos požymiai panašūs į peršalimo ligų: karščiavimas, galvos skausmas, šaltkrėtis, sprando raumenų sustingimas, vėmimas. Ligai progresuojant, atsiranda hemoraginis bėrimas, po to – sunkios komplikacijos.

Pastebėjus ligos simptomus – nedelskite, kreipkitės į gydymo įstaigą, nesvarbu, ar tai būtų diena, ar naktis. Jei po apžiūros pacientas išleistas į namus, būtina stebėti savo ar vaiko būklę. Pablogėjus, nedelsiant pakartotinai kreipkitės į gydymo įstaigą.

– Kaip išvengti užsikrėtimo meningokokine infekcija?

– Siekiant sumažinti užsikrėtimo riziką rekomenduojama reguliariai plauti rankas. Kosint ar čiaudint prisidengti nosį ir burną vienkartinėmis servetėlėmis, panaudotas – išmesti į šiukšliadėžę. Reguliariai vėdinti ir drėgnai valyti patalpas. Svarbu užtikrinti kuo mažesnį sergančio asmens kontaktą su sveikais asmenimis.

– Ar nuo šios infekcijos galima skiepytis?

– Tėvams ar globėjams pageidaujant, paskiepyti savo vaiką ar pasiskiepyti patiems nuo meningokokinės infekcijos, reikėtų kreiptis į savo asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

Meningokokinės vakcinos įskiepijimas rekomenduojamas asmenims, vykstantiems į didelės meningokokinės infekcijos rizikos šalis.

Lietuvoje ir Europoje naudojamos vakcinos, kurios apsaugo nuo A, B, C, Y ir W meningokokinės infekcijos tipų.

NETEKTIS: Medikai nepajėgė išsaugoti meningokokine infekcija susirgusios mažylės gyvybės.

Redakcijos nuotr.

LAIKAS: „Meningokokinės infekcijos susirgimų padaugėja pereinamuoju laikotarpiu – rudenį ir pavasarį“, – sakė Rita Švambarienė, Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė, laikinai vykdanti vedėjos funkcijas.