Naujausios
Ministrė avarinės būklės klinikai lėšų nežadėjo
Vakar Respublikinėje Šiaulių ligoninėje beveik visą dieną praleidusi sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė ne tik skelbė naujo linijinio greitintuvo darbo pradžią, bet ir apžiūrėjo avarinės būklės Vaikų ligų kliniką, kalbėjo apie trumpesnes eiles pas gydytojus, pacientų ir gydytojų klaidas bei gydymo įstaigų optimizavimą.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Antrasis linijinis greitintuvas
Onkologijos klinikoje antram linijiniam greitintuvui lėšų skyrė Europos Sąjunga – apie 13 milijonų litų, to nebūtų pakakę, todėl iš ligoninės biudžeto buvo skirta apie 925 tūkstančiai litų. Apie 368 tūkstančius litų skyrė Šiaulių miesto savivaldybė, 138 tūkstančius litų – Šiaulių rajono savivaldybė, apie 108 tūkstančius – Kelmės rajono savivaldybė.
Gautos lėšos panaudotos patalpų, kuriose įrenginys sumontuotas, rekonstrukcijai. Medikai sakė, jog jis atliks dar daugiau funkcijų, nei šiuo metu ligoninėje veikiantis linijinis įrenginys. Generalinio direktoriaus Petro Simavičiaus teigimu, pradėjus veikti dar vienam aparatui, sumažės pacientų eilės.
Onkologijos klinikoje linijiniu greitintuvu per dieną aptarnaujama apie 100 pacientų. Vieno įrenginio nebepakako. Linijiniu greitintuvu rekomenduojama atlikti tik 25-30 procedūrų per dieną, tad apkrova buvo triskart didesnė.
Onkologijos klinikos Radioterapijos skyriaus vedėjas J. Gečas patikino, jog naujoji įranga užtikrins gydymo nepertraukiamumą.
Kiekvienam onkologine liga sergančiam pacientui spindulių kiekį skaičiuoja penki čia dirbantys medicinos fizikai.
Vaikai gydomi avarinės būklės klinikoje
Po pietų R. Šalaševičiūtė buvo atlydėta į Moters ir vaiko kliniką. Aprodyta naujoji klinikos dalis, kurioje šiemet gimė 200 naujagimių daugiau negu praėjusiais metais. Ir senoji klinika, kurioje trupa tinkas, šalti ir tamsūs koridoriai bei mažųjų pacientų palatos. Senosios dalies būklė pripažinta avarine.
„Didelis skirtumas tarp šių dviejų korpusų. Gaila, kad vaikai liko paskutiniai, – sakė ministrė. – Atnaujinimo projektas yra parengtas, tačiau 2016 metais planuoti ir skirti jam lėšų neturime galimybės, nieko žadėti negalime. Teks palaukti“.
Generalinis direktorius P. Simavičius sakė, kad klinikos atnaujinimo projektas buvo pateiktas 2014 metais, kad 2016 metams būtų gautas finansavimas. Apie milijoną litų klinikai buvo skirta – likviduoti avarinei situacijai, kai buvo atnaujinta kanalizacija ir vandentiekis.
„Buvo čia ir Seimo nariai, ir ministrė, susitikome su Premjeru, pirmadienį vėl važiuosime. Yra Valstybės investicijų programa, yra rezervų. Privalome rasti lėšų. Tai ne eilinis remontas – pastatas avarinės būklės, jame kritinė situacija ir reikalingi operatyvūs sprendimai, – sakė P. Simavičius. – Gal visos sumos iškart ir nerasime, bet, manau, kad pradiniai darbai 2016 metais, bent jau priėmimo, skubios pagalbos skyriuose turės prasidėti. Pagalba teikiama viso regiono vaikams“.
Kėlė šeimos gydytojų ir pacientų problemas
Susitikime su klinikos darbuotojais R. Šalaševičiūtė užsiminė, jog prie Respublikinės Šiaulių ligoninės ketinama prijungti Kuršėnų ligoninę, kuri pavirstų filialu ir taptų geriatrijos padaliniu.
Su tuo sutikti nenorėjo Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras, siūlęs neskubėti ir palikti tai derybų objektu.
„Reikia apie tai kalbėtis su žmonėmis, darbuotojais. Kol kas ligoninė išliks, nes specialistų ir pacientų yra pakankamai“, – patikino A. Bezaras.
Ministrė palietė pirminės sveikatos priežiūros grandies problemas.
„Turime pretenzijų šeimos gydytojams, jų ataskaitoms, pacientų paruošimui kitų sričių medikams, kai nesutvarkomi dokumentai, siuntimai bei tyrimai. Daug pacientų atvyksta pas konsultantus su klaidingomis diagnozėmis – 43 procentai tokių atvyksta į Santariškes“, – sakė ministrė.
R. Šalaševičiūtė pateikė skaičius, jog apie 40 procentų eilės pas gydytojus didėja dėl pacientų neatvykimo. Išsakė mintį, jog reikėtų neatvykstančius pacientus apmokestinti arba imti iš jų užstatą.
Apie 20 procentų eilių, pasak ministrės, nusidriekia dėl gydymo įstaigų administracijos požiūrio bei tvarkos į eilių mažinimą nebuvimą, nekuriamos vidinės priemonės eilėms mažinti.
„Po pacientų apklausos paaiškėjo, kad pirmoje vietoje gydymo įstaigose yra nebendravimas, nesusikalbėjimas, nepagarba pacientui, o ne įranga, aparatūra, patalpos ligoninėse. Užsitarnaukite pacientų meilę“, – linkėjo ministrė.
Politikai – tribūnoje
Ministrę viso vizito metu lydėjo Šiaulių mieste ir rajone išrinkti Seimo nariai, miesto bei rajono merai, įstaigų direktoriai. Į tribūną stojo ir pasisakyti, ir pasigirti.
„Reikia padėkoti Šiaulių merui, kad jis tiek daug stengiasi dėl miesto. Taip, aš jam padedu patekti į Vyriausybę. O aš durininkas ar ne durininkas, kaip norit taip vadinkit, bet gerai turėti paralelinę specialybę“, – sakė Seimo narys Arvydas Mockus.
Miesto meras Artūras Visockas kėlė mintį apie privačių palatų steigimą, privatininkų atėjimą į ligoninę, tačiau pripažino, kad tokios minties įgyvendinimas miglotas, nes nėra sukurtos sistemos.
„Aš važinėjau į Vyriausybę, pas ministrus vaikščiojau, o dabar ministrė atvažiavo į Šiaulius“, – džiaugėsi meras.
Giedriaus BARNAUSKO nuotr.
DELEGACIJA: Vakar į Respublikinę Šiaulių ligoninę Sveikatos apsaugos ministrę atlydėjo Seimo narių ir politikų delegacija: (iš kairės) parlamentarai Edvardas Žakaris, Arvydas Mockus, Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras, ligoninės generalinis direktorius Petras Simavičius, Šiaulių meras Artūras Visockas, ministrė Rimantė Šalaševičiūtė, Seimo narė Rima Baškienė.
LYGIAI: Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė, susitikusi su Moters ir vaiko klinikos medikais – teikiančiais antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kalbėjo apie šeimos gydytojų – pirminio lygio specialistų darbą, pacientų eilių pažinimo problemas.
