Naujausios
APKLAUSA
Kaip minite Vėlines, mirusiųjų pagerbimo dieną?
Regina, pensininkė:
– Būtinai miniu. Aplankyti artimųjų kapus tenka važiuoti ne tik čia, aplink, bet ir į Žemaitiją, pajūrio pusę. Ten gyvena dukra, ji tvarko kapus, aš tik nuvažiuoju aplankyti. Tokia diena man labai svarbi, reikalinga.
Gražina, teisininkė:
– Miniu tradiciškai, kaip ir visi. Važiuojame aplankyti kapų netoli, 30 kilometrų nuo Šiaulių. Kapus tvarkome minimaliai, nes uždengėme plokštėmis. Padedame keletą gėlyčių, žvakių, stengiamės neapkrauti, tad išlaidų minimaliai. Manau, kas prisimena, ir taip nuvažiuoja kapų aplankyti, bet jei yra tokia diena – tegul būna.
Alvydas, pedagogas:
– Aplankyti visus kapus paskiriame dvi dienas. Brolis palaidotas Šiauliuose, tėvo giminės Šaukėnuose, žmonos giminės Skuodo rajone... Žemaičiai, ypač Skuodo krašte, labai prižiūri kapus. Net namų aplinką prižiūri mažiau, negu kapus. Man pačiam tenka daug kartų važiuoti tvarkyti. Kartais užtenka ir vienos žvakutės, kad degtų kaip amžinoji ugnis, nereikia dešimt ar labai didelių.
Domas GRIŠKEVIČIUS, Šiaulių miesto savivaldybės vicemeras:
– Važiuoju aplankyti artimųjų kapus, susitinkame su giminėmis, bendrai uždegame žvakutę. Po to dažnai nuvažiuojame į miškelį su užkandžiais, pasėdime, pabendraujame. Kadangi kapai išsibarstę po visą Lietuvą, tenka nemažą ratą apsukti. Važiuojame į Molėtus, kur mano seneliai palaidoti, į Žemaitiją, kur žmonos giminės. Dabar turime mažą vaiką, kuris planus šiek tiek koreguoja, todėl tikriausiai šiemet didelių kelionių nedarysime.
Diana KUNDROTIENĖ, valstybės tarnautoja:
– Ši diena svarbi, aplankau artimųjų kapus. Esu kilusi iš Lazdijų, gaunasi nemenkas turas, tenka į kitą Lietuvos kraštą nuvažiuot. Gaila, kad šiemet tik dvi dienos laisvos.
Kalbino Simona SIMONAVIČĖ, fotografavo Giedrius BARANAUSKAS
