Naujausios
Tėvų sprendimas už vaikus gali būti klaidingas
Nuo sausio 1 dienos vaikas, neskiepytas nuo tymų, raudonukės ir poliomielito, į ugdymo įstaigą nebus priimamas, siūloma ir piniginė bauda – 115 eurų tėvams už vaiko neskiepijimą.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Perspėjimai ir baudos
Nuo 2016 metų sausio 1 dienos įsigalioja sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kuriame aiškinama, jog: „Priimant vaiką į įstaigą ir vėliau kiekvienais metais turi būti pateiktas Vaiko sveikatos pažymėjimas. Jeigu pažymėjime nurodyta, kad vaikas nepaskiepytas pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintą Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo tymų, raudonukės ir poliomielito, nesant skiepų kontraindikacijų, į įstaigą toks vaikas nepriimamas“. Šiuo metu pagal įstatymus skiepijimas nėra privalomas.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo keisti Administracinių nusižengimų kodekso nuostatas – įtvirtinti administracinę vaiko atstovo atsakomybę už jo neskiepijimą. Jei per du mėnesius, atėjus laikui, tėvai ar vaiko atstovai neduos sutikimo skiepyti jį nuo poliomielito, tymų ir raudonukės, jie galėtų būti traukiami administracinėn atsakomybėn.
Pirmiausia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras taikytų įspėjimą, o pakartotinai atsisakius būtų skiriama piniginė bauda nuo 60 iki 115 eurų už kiekvieną nepaskiepijimo atvejį.
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, paskiepijus daugiau nei 95 procentus asmenų, susidaro pakankamas kolektyvinis imunitetas ir skiepais valdomą užkrečiamąją ligą galima kontroliuoti, riboti jos plitimą ar net visiškai likviduoti.
Skiepijimų apimtys mažėja
Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Rita Švambarienė sakė, kad daugelyje Šiaulių apskrities teritorijų skiepijimo apimtys sumažėjo vidutiniškai 4-5 procentais. Šiaulių mieste skiepijimo apimtys sumažėjo 1-6 procentais.
Vaikų skiepijimo apimtys Šiaulių apskrityje, lyginant su Lietuvos, yra nežymiai aukštesnės, išskyrus dvimečių vaikų suskiepijimą tymų-raudonukės-epideminio parotito (MMR) vakcina.
„Kiekvienais metais po kelis procentus sumažėja besiskiepijančių. Kasmet susidaro grupė užkrečiamoms ligoms imlių žmonių. Šiais laikais, kuomet daug keliaujame po pasaulį, labai greitai galima užsikrėsti pavojingomis ligomis, jų parvežti“, – sakė R. Švambarienė.
Pasak specialistės, mažiausiai vaikų skiepijimo apimtys pakito Šiaulių, Pakruojo, Joniškio ir Kelmės rajonuose. Akmenės ir Radviliškio rajonuose skiepijimų apimtys išaugo 4-12 procentais.
Antivakcininiai judėjimai be įrodymų
Pasak R. Švambarienės, nepakankamos skiepijimo apimtys, kurios nesiekia 90 procentų yra 2 metų amžiaus vaikų grupėje skiepijant difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito ir Haemophilus influenzae B vakcina: Šiaulių mieste paskiepyta 84,9 procento, Akmenės rajone – 85,6 procento, Šiaulių apskrityje – 89,5 procento.
Septynmečių vaikų taip pat paskiepyta nepakankamai: Šiaulių mieste nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito vakcina – 89,1 procento; difterijos, stabligės, kokliušo ir poliomielito vakcina – 89,1 procento.
Paauglių skiepijimo difterijos-stabligės vakcina yra žemiausios skiepijimų apimtys Šiaulių mieste: tik 89,8 procento.
Specialistė, analizuodama vaikų nepaskiepijimo priežastis, pabrėžia, kad daugiausia neskiepijama dėl migracijos ir tėvų atsisakymo skiepyti vaikus. Vien Šiaulių mieste per 2014 metus dėl tėvų atsisakymo nepaskiepyta 10 naujagimių nuo tuberkuliozės ir virusinio hepatito B (HB). Daugėja atsisakančiųjų paauglių nuo difterijos-stabligės (Td6) vakcinacijos.
„Didžioji vaikų dalis nepaskiepijama be priežasties. Daugiausiai vaikų nepaskiepijama 1-2 metų amžiaus grupėje, kuri įvardijama, kaip dažniausiai serganti. Įvairūs antivakcininiai judėjimai manipuliuoja tėvais, įteigdami vakcininių reakcijų grėsmes, kurios labai abejotinos, neįrodytos, nepagrįstos“, – teigia medikė.
R. Švambarienė klausia, kiek atidžiai mamos prieš girdydamos vaistus susirgusiam vaikui perskaito medikamento anotaciją? Ar žino, kiek pašalinių reiškinių jie gali sukelti ir ar sukelia?
„Vaistai vartojami kursais, ilgą laiką. Susirgusius vaikus mamos gydo nuo įvairių ligų, bet kažkodėl nuo užkrečiamųjų neskiepija. Gal dėl to, kad sergančiųjų dar nedaug“, – svarsto R. Švambarienė.
Šiauliuose fiksuoti tymų atvejai
Geriausiai vaikai iki 2 metų suskiepyti Šiaulių, Kelmės ir Pakruojo rajonuose, mažiausiai: Šiaulių mieste ir Akmenės rajone. Medikė pasakojo, kad buvusios didelės skiepijimų apimtys leido suvaldyti sunkias užkrečiamas ligas, kurios palaipsniui užsimiršo.
2015 metais Šiauliuose buvo fiksuotas vienas tymų atvejis. Susirgimų daugėja Kaune ir Vilniuje.
Šiaulių apskrities vaikų ligų bei šeimos gydytojai, pasak R. Švambarienės, paskatinti atidžiau stebėti susirgusius vaikus, kuriems atsiranda bėrimų, skirti jiems tyrimus, stebėti karščiuojančius.
„Kiekviena mama turi suprasti, kad ji sprendžia už kitą žmogų. Atsisakydama skiepyti vaiką nuo užkrečiamų pavojingų ligų mama ignoruoja savo vaiko teisę į sveikatą. Ar jam bus geriau, jeigu susirgs?“ – klausė R. Švambarienė.
CITATA: „Kiekvienais metais po kelis procentus sumažėja besiskiepijančių. Kasmet susidaro grupė užkrečiamoms ligoms imlių žmonių.
Poliomielitas
Ūmi virusinė infekcija, tipiškais atvejais pasireiškianti dvibange ligos eiga ir ūmiu vangiu raumenų paralyžiumi. Yra žinomi trys poliomielito viruso tipai.
Infekcijos šaltinis – tik žmogus. Pagrindinis plitimo kelias – fekalinis oralinis. Užsikrečiama per maistą, vandenį, nešvarias rankas.
Poliomielito inkubacinis periodas trunka 3-35 dienas, dažniausiai 7-14 dienų. Būdinga dvibangė ligos eiga. Liga prasideda ūmiai, ligai progresuojant kyla antroji banga, kuri pasireiškia paralyžiais. Paralyžiai dažniausiai nesimetriški, dažniau pažeidžiami kojų nei rankų raumenys ir stambūs raumenys dažniau negu smulkūs. Sveikimo periodas užtrunka keletą mėnesių, neretai raumenų funkcija visiškai neatsistato.
Specifinių gydymo priemonių nėra. Priešvirusiniai preparatai poliomielito viruso neveikia.
Tymai
Ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymai iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų.
Tymų virusai yra ypač lakūs, todėl nesiėmus specialių priemonių, jie plinta oro srautais pastato ribose: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis. Virusas labai jautrus ultravioletiniai radiacijai, todėl lauke tikimybė užsikrėsti labai maža.
Infekcijos šaltinis – sergantis žmogus. Iš infekuoto asmens tymų virusas išsiskiria per kvėpavimo takus. Iki 90-95 procentų imlių, imuniteto neturinčių asmenų, kontaktavusių su sergančiuoju tymais, suserga.
Inkubacinis periodas trunka nuo 7 iki 21 dienos. Liga prasideda karščiavimu, kosuliu, sloga, akių junginių uždegimu. Po 1–2 dienų nuo ligos pradžios išberia galvos srityje, vėliau bėrimas „leidžiasi“ žemyn, apima liemenį, galūnes. Bėrimui nykstant, jo vietoje dar kurį laiką išlieka rusva pigmentacija.
Sergant tymais, dažnai prisideda viruso sukeltas plaučių uždegimas, gerklų pakenkimas, rečiau – smegenų uždegimas. Dažniausios tymų komplikacijos – pneumonijos, laringitai, otitai. Specifinių tymų gydymo priemonių nėra, taikomas simptominis gydymas.
Raudonukė
Ūmi virusinė infekcija pasireiškia karščiavimu, bėrimu bei limfmazgių reakcija. Vaikams klinikiniai simptomai lengvi, liga greitai praeina, komplikacijos itin retos. Didžiausią problemą raudonukė sukelia nėščioms moterims: raudonukės virusas pasižymi stipriu teratogeniniu (sukeliančiu genų arba chromosomų mutaciją, gemalo raidos sutrikimus) poveikiu, todėl raudonuke susirgus nėščiai moteriai kyla didelis apsigimimų pavojus.
Sergantieji raudonuke labiausiai užkratą platina tuomet, kai būna išberti, tačiau virusus į aplinką išskiria ir keletą dienų iki, ir po bėrimo. Iš sergančiojo organizmo raudonukės virusas išsiskiria apie dvi savaites: iki 10 dienų prieš atsirandant bėrimams ir kelias dienas išbėrus.
Raudonukei imlūs yra ir vaikai, ir suaugusieji. Užkratas plinta oro lašiniu būdu. Inkubacinis raudonukės periodas trunka 15-24 dienas. Sergant raudonuke dažnai padidėja pakaušio limfmazgiai, tačiau tai nėra patikimas diagnostikos požymis. Taikomas tik simptominis gydymas.
Parengta pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro inf.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
MANIPULIACIJOS: „Įvairūs antivakcininiai judėjimai manipuliuoja tėvais, įteigdami vakcininių reakcijų grėsmes, kurios labai abejotinos, moksliškai neįrodytos ir nepagrįstos“, – sakė Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Rita Švambarienė.