Po siaubo nakties – kirvis po ranka

Po siau­bo nak­ties – kir­vis po ran­ka

Įsib­ro­vė­lis stip­riu smū­giu at­vė­rė 89-erių se­no­lės na­me­lio lan­gą, puo­lė šei­mi­nin­kę, tam­pė po na­mus, dau­žė ją kumš­čiais, kė­si­no­si iš­ža­gin­ti. Šiau­lių ra­jo­no Tvi­bių kai­mo tro­be­lė­je ko­vo 4-osios nak­tį įvyk­dy­tas nu­si­kal­ti­mas ga­lė­jo baig­tis tra­giš­kai, jei ne ap­dai­ri se­no­lė ir į pa­gal­bą lai­ku at­sku­bė­jęs so­dy­bos nuo­mi­nin­kas.

Tvi­bių ir už ke­lių ki­lo­met­rų esan­čio Pa­ka­pės kai­mo gy­ven­to­jai pa­šiur­pę, ta­čiau ne­nus­te­bę: esą iš ne­pra­si­ma­ny­mo, ką veik­ti, da­lis kai­mie­čių tie­siog „dur­nė­ja“.

Edi­ta KARK­LE­LIE­NĖ

edita@skrastas.lt

Li­ko skaus­mai ir bai­mė

„Šiau­lių kraš­te“ ra­šy­ta, kad iš Ra­sei­nių ra­jo­no į Pa­ka­pės kai­mą at­si­bas­tęs 29 me­tų vy­ras tą pa­čią nak­tį bu­vo su­lai­ky­tas, o ne­tru­kus teis­mas jį, pa­reiš­kus įta­ri­mus va­gys­te, plė­ši­mu ir pa­si­kė­si­ni­mu iš­ža­gin­ti, lei­do trims mė­ne­siams suim­ti. Iki­teis­mi­nį ty­ri­mą at­lie­ka Šiau­lių ap­skri­ties po­li­ci­jos Sun­kių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo val­dy­bos pa­rei­gū­nai.

Įta­ria­ma­sis už gro­tų at­si­dū­rė vos prieš ke­lias sa­vai­tes de­por­tuo­tas iš Ang­li­jos, kur bu­vo nu­teis­tas už va­gys­tes ir dis­po­na­vi­mą nar­ko­ti­nė­mis me­džia­go­mis.

Ne­pai­sant to, kad įžū­lus sve­čias, smar­kiai iš­gąs­di­nęs įmig­ti spė­ju­sią Tvi­bių kai­mo gy­ven­to­ją Bro­nis­lo­vą Šim­ku­tę, yra su­lai­ky­tas, ru­de­nį 90-ąjį gim­ta­die­nį mi­nė­sian­ti mo­te­ris sa­ko dar ne­ga­lin­ti nu­si­ra­min­ti. Te­bes­kau­da per grum­ty­nes su įsi­bro­vė­liu su­ža­lo­tą nu­ga­rą ir ran­ką.

Iš bai­mės, kad į na­mus vėl ga­li kas nors brau­tis, se­no­lė pa­si­kvie­tė nak­vo­ti iki šiol at­ski­ra­me so­dy­bos na­me­ly­je mie­go­da­vu­sį nuo­mi­nin­ką Sta­sį Bols­kį.

B. Šim­ku­tė ir S. Bols­kis, ku­rį taip pat kan­ki­na su nu­si­kal­tė­liu su­muš­tos ko­jos skaus­mas, tą nak­ti­nį įsi­bro­vi­mą va­di­na lai­min­ga ne­lai­me. Esą jei įsi­bro­vė­lis bū­tų tu­rė­jęs pei­lį, in­ci­den­tas bū­tų bai­gę­sis grei­čiau­siai tra­giš­kai.

Šau­kė no­rin­tis mei­lės

So­dy­bos šei­mi­nin­kė žur­na­lis­tams pa­sa­ko­jo tos die­nos de­ta­les.

Mo­te­rį po vi­dur­nak­čio pri­ža­di­no gar­sus tra­tė­ji­mas vir­tu­vė­je. Pa­ki­lu­si iš lo­vos, nie­ko blo­go neį­tar­da­ma B. Šim­ku­tė su pro­žek­to­riu­mi ran­ko­se nuė­jo į vir­tu­vę ir nu­stė­ro: prie lan­go juo­da­vo žmo­gaus si­lue­tas.

Jau bu­vo at­stum­ta or­lai­dė, o žmo­gus ran­ko­mis įsi­ki­bęs per ją mė­gi­no at­ver­ti lan­gą.

Tvi­biš­kės reak­ci­jos bū­ta grei­tos – pa­kė­lė pa­ga­lį ir pra­dė­jo rėk­ti: ne­lipk, ru­pū­že! Gal iš­gąs­din­tas rė­ki­mo, o gal dėl gir­tu­mo vy­ras nu­griu­vo.

Ba­sa ir vien­marš­ki­nė se­no­lė iš­puo­lė į na­mo ko­ri­do­rių, ti­kė­da­ma­si pri­si­šauk­ti už ke­lio­li­kos met­rų esan­čia­me na­me­ly­je mie­gan­tį nuo­mi­nin­ką Sta­sį.

Ta­čiau su­lig pir­mu šūks­niu mo­te­ris iš­gir­do mie­ga­ma­ja­me bai­sų triukš­mą: nuo pa­lan­gių kri­to gė­lių va­zo­nai, griu­vo prie lan­go sto­vė­jęs sta­las su daik­tais. Įsib­ro­vė­lis jau bu­vo vi­du­je.

Jis be­ma­tant at­si­dū­rė ko­ri­do­riu­je ir gru­biai pa­rei­ka­la­vo ty­lė­ti, ki­taip pa­smaug­siąs. Ta­da lie­pė ei­ti pa­si­my­lė­ti, čiu­po ža­dą pra­ra­du­sią šei­mi­nin­kę ir vi­sa jė­ga ėmė temp­ti ją į kam­ba­rį šauk­da­mas vie­nos ne­to­lie­se gy­ve­nu­sios mo­ters var­dą.

„Aiš­ki­nu jam, kad aš ne ji, o šim­ta­me­tė se­nė, ne­be­paei­nan­ti. Su­si­rie­čiau. O jis ne­klau­so, vis tiek tem­pia“, – nak­ties įvy­kius at­pa­sa­ko­ja B. Šim­ku­tė.

Tem­pia­ma per vir­tu­vę se­nu­tė dar pa­mė­gi­no įsi­ka­bin­ti už pe­čiaus. Ta­čiau vy­ras ją gru­biai nu­plė­šė, par­grio­vė ant že­mės, tą­sė.

Kiek iš­ga­lė­da­ma mo­te­ris gy­nė­si. Ga­lop grum­ty­nių ar gir­tu­mo iš­var­gin­tas vy­ras at­šo­ko, pa­sa­kė pa­var­gęs ir no­rin­tis pri­gul­ti.

„Vi­sa dre­bė­da­ma sa­kau: tai gul­kis, gul­kis. Pa­duš­ki­kę pa­dė­jau, ka­pą (lo­vos už­tie­sa­lą – red. past.). Sa­ko, at­nešk man at­si­ger­ti“, – pri­si­me­na se­no­lė.

Pa­da­vu­si van­dens, B. Šim­ku­tė pa­si­lei­do per du­ris į lau­ką, tie­siai į nuo­mi­nin­ko na­me­lį.

Įsi­gi­jo šu­nį

Atė­ję į na­me­lio vi­dų ra­do įsi­bro­vė­lį mie­gan­tį. Ran­kas su­ri­šo špa­ga­tu. S. Bols­kis pri­si­skam­bi­no kai­my­nams, pra­šy­da­mas sku­biai kvies­ti po­li­ci­ją.

Gal po 20 mi­nu­čių įsi­bro­vė­lis at­ku­to – ėmė dau­žy­tis, ban­dy­da­mas iš­va­duo­ti su­riš­tas ran­kas. Dau­žė­si tol, kol iš­si­nė­rė.

Iš­si­va­da­vęs puo­lė pro du­ris. Ta­čiau čia jo lau­kė Sta­sys. 65 me­tų vy­ras mė­gi­no su­lai­ky­ti nu­si­kal­tė­lį, jie­du su­si­grū­mė. Per­pus jau­nes­nio įsi­bro­vė­lio bū­ta stip­res­nio.

Iš­si­ver­žęs iš tro­bos, vy­ras jau ke­ti­no skuos­ti iš so­dy­bos, ta­čiau ne­tru­kus bu­vo su­čiup­tas į pa­gal­bą at­sku­bė­ju­sio kai­my­nys­tė­je gy­ve­nan­čio ūki­nin­ko ir po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų.

„Jė­zus Ma­ri­ja, ši­toks iš­gąs­tis! Ši­tiek me­tų čia gy­ve­nu, bet nie­ko net pa­na­šaus nu­ti­kę ne­bu­vo“, – se­no­lė ran­ko­mis su­sii­ma gal­vą.

B. Šim­ku­tė po šio kri­mi­na­lo įsi­gi­jo šu­nį. Prie kam­ba­rio du­rų pa­si­sta­tė kir­vį.

Ji kiek­vie­ną nak­tį sap­nuo­ja už­puo­li­mą.

Ne­sau­giai jau­čia­si ir ki­ti kai­mo žmo­nės.

Jie ne­gra­žiais žo­džiais kal­ba apie ka­lė­ji­mo gro­tų sko­nį jau ra­ga­vu­sią mo­te­rį, kai­mo siau­bą ir va­gil­ką.

„Ap­sip­re­ki­no“ par­duo­tu­vė­je

Aiš­kė­ja ir ki­tos šio kri­mi­na­lo de­ta­lės.

Ko­vo 3-iąją ra­sei­niš­kis at­vy­ko pas pa­žįs­ta­mą į Pa­ka­pės kai­mą. Vy­rai gė­rė.

Va­ka­rop, po 18 va­lan­dos, at­vy­kė­lis nu­pė­di­no į ne­to­lie­se esan­čią par­duo­tu­vę.

Pro du­rų stik­lą pa­ma­tė jo­je esant pir­kė­jų, pa­lū­ku­ria­vo. Par­duo­tu­vė­je li­kus tik par­da­vė­jai, užė­jo į vi­dų ir pa­pra­šė „bam­ba­lio“ alaus.

Dar­buo­to­jai nu­si­su­kus, užė­jo už pre­kys­ta­lio, pa­grie­bė mo­te­rį už plau­kų ir pa­gra­si­nęs ty­lė­ti, nes pa­smaugs, par­grio­vė. Ta­da ėmė į kup­ri­nę krau­tis al­ko­ho­li­nius gė­ri­mus – su­si­rin­ko aš­tuo­nis bu­te­lius bren­džio, ke­tu­ris deg­ti­nės, 13 pa­ke­lių bran­giau­sių ci­ga­re­čių.

Prik­ro­vęs kup­ri­nę, pa­rei­ka­la­vo ati­da­ry­ti ka­sos apa­ra­tą ir pa­gro­bęs 200 eu­rų pa­si­ša­li­no.

Kai at­vy­ko po­li­ci­jos eki­pa­žas ir ki­no­lo­gas su šu­ni­mi, nu­si­kal­tė­lio jau ir pė­dos bu­vo at­ša­lu­sios. Ap­va­žia­vę kai­mą, pa­tru­liai nie­ko įtar­ti­no ne­pas­te­bė­jo, įta­ria­mo­jo ne­ra­do.

Vie­tos gy­ven­to­jai ma­no, kad gau­sy­bę gė­ry­bių su­gė­ro­vams par­ne­šęs ra­sei­niš­kis kar­tu su jais kaž­kur gir­ta­vo.

Gir­tuok­liai grei­čiau­siai su­si­py­ko, o gal­būt ir su­si­plie­kė, nes ra­sei­niš­kis į Bro­nis­lo­vos Šim­ku­tės so­dy­bą at­ka­ko ba­sas ir vien­marš­ki­nis.

Ta­da vy­ras nu­kiū­ti­no pas pa­žįs­ta­mą pa­ka­piš­kį ir pa­mė­gi­no pa­vog­ti iš jo dvi­ra­tį. Pri­čiup­tas spru­ko pės­čio­mis.

Dir­ba... tik dur­niai

Pa­ka­pės par­duo­tu­vės sa­vi­nin­kas Vy­tau­tas Ka­či­naus­kis per 22 par­duo­tu­vės dar­bo me­tus nuo plė­ši­ko sa­ko nu­ken­tė­jęs pir­mą kar­tą. Ta­čiau įvy­kis vers­li­nin­ko ne­nus­te­bi­no, esą kaž­ko pa­na­šaus bu­vo ga­li­ma lauk­ti.

Tar­si gy­vas liu­di­ji­mas – į par­duo­tu­vę įslen­ka vy­ras ir mo­te­ris. Abu jau ap­gir­tę. Pra­šo stip­riau­sio – 7,5 pro­cen­to – alaus.

V. Ka­či­naus­kis sa­ko, kad to­kio stip­ru­mo alus – pa­ts pa­klau­siau­sias.

Ta­čiau vers­li­nin­kas at­sklei­džia ne tik al­ko­ho­liz­mo, bet ir ki­tas kai­mo pro­ble­mas. Kai­me su­ras­ti dar­bi­nin­ką – mi­si­ja neį­ma­no­ma.

„Ne­no­riu net pri­si­min­ti paieš­kų. Siū­liau vie­nam už­si­dirb­ti, siū­liau ki­tam, o at­sa­ky­mas tas pa­ts: tik dur­niai šiais lai­kais dir­ba“, – sa­ko pa­ka­piš­kis.

Di­de­lė da­lis kai­mie­čių da­bar gy­ve­na iš vi­so­kių pa­šal­pų. Di­džio­ji da­lis gau­tų pi­ni­gų – al­ko­ho­liui. Ma­žes­nė da­lis – kit­kam.

„Ka­da ma­tėt, kad kai­mo par­duo­tu­vė­je bū­tų pa­klau­sios bul­vės, mor­kos ir bu­ro­kė­liai? O dar­žo­vės tik­rai pa­klau­sios, nes žmo­nės sa­vuo­se dar­žuo­se ne­beau­gi­na“, – kal­ba vers­li­nin­kas.

Ar kai­me nė­ra dar­bo?

„Klie­de­siai, – sa­ko vers­li­nin­kas. – Dar­bo yra, ta­čiau no­rin­čių dirb­ti ir su ži­bu­riu sun­ku ras­ti“.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

SA­VI­GY­NA: Tvi­biš­kė Bro­nis­lo­va Šim­ku­tė iki šiol ne­ga­li at­si­pei­kė­ti po pa­tir­to iš­gąs­čio. Mo­te­ris pri­si­pa­žįs­ta sa­vi­gy­nai pa­si­dė­ju­si kir­vu­ką, įsi­gi­ju­si šu­nį.

LAI­MĖ: Tvi­bių kai­mo gy­ven­to­ja Bro­nis­lo­va Šim­ku­tė įsi­bro­vi­mą į jos na­mus va­di­na lai­min­ga ne­lai­me: kur ma­tęs, kad „žu­li­kas“ im­tų ir už­mig­tų? Se­no­lei ant­ri­na ir Sta­sys Bols­kis.

SVE­ČIAS: Se­no­lę pri­ža­di­no tra­tan­tis vir­tu­vės lan­gas, ne­kvies­tas sve­čias jau lau­žė rė­mą.

PA­ŠAL­POS: Pa­ka­pės par­duo­tu­vės sa­vi­nin­kas Vy­tau­tas Ka­či­naus­kis at­sklei­džia kor­tas: kai­me dirb­ti no­ri tik pa­vie­niai žmo­nės, ki­ti ge­ria iš pa­šal­pų.