Arvydas Mockus: „Pakelkime galvas aukščiau“

Ar­vy­das Moc­kus: „Pa­kel­ki­me gal­vas aukš­čiau“

Šiau­liuo­se pra­de­da­ma pla­tin­ti šiau­lie­čio Sei­mo na­­rio Ar­vy­do Moc­kaus skra­ju­tė – ata­skai­ta rin­­kė­­jams ir svei­ki­ni­mas su šv. Ve­ly­ko­mis.

– Ar ne­sun­ku bu­vo su­da­ry­ti Sei­mo na­rio ata­skai­tą, – pa­klau­sė­me A. Moc­kaus.

– Tik­rai ne­leng­va, nes ma­no veik­la Sei­me ir Šiau­liuo­se la­bai in­ten­sy­vi: pa­da­ry­ta dau­gy­bė įvai­rių dar­bų – di­de­lių, di­des­nių ir ma­žes­nių. Jie vi­si, nors ir kai ku­rie, ro­dos, vi­sai ma­žy­čiai, man yra pra­smin­gi ir mie­li.

– Ku­riuos iš jų iš­skir­tu­mėte?

– Ne­ma­žai pri­si­dė­jau prie in­ves­ti­ci­jų, ku­rios atė­jo į Šiau­lius. Pa­mi­nė­siu kai ku­rias: Šiau­lių rea­bi­li­ta­ci­jos cent­ro re­no­va­ci­jai skir­ta 600 000 eu­rų, Jau­nų­jų gam­ti­nin­kų cent­ro re­no­va­ci­jai – 436 000, Kon­sul­ta­ci­jų po­lik­li­ni­kos sta­ty­bai – 290 000, aikš­tės ša­lia Šiau­rės Lie­tu­vos ko­le­gi­jos re­konst­ruk­ci­jai – 182 460, Mo­ti­nos ir vai­ko kli­ni­kai – 46 000.

Ypač svar­bu, kad in­ves­ti­ci­jos atei­na į Šiau­lių me­di­ci­nos sfe­rą. Pa­da­ry­ta tik­rai daug. Ne­ga­li­ma nu­leis­ti ran­kų: skan­da­lai ne­tu­rė­tų už­gož­ti žmo­nių – šiau­lie­čių ir ap­skri­ties gy­ven­to­jų – in­te­re­sų.

Šį są­ra­šą ga­li­ma tęs­ti. Ma­nau, kad vi­sos šios in­ves­ti­ci­jos iliust­ruo­ja, kad Sei­mo na­rio dar­bas – ne tik įsta­ty­mų lei­dy­ba, bet ir po­kal­biai, įti­ki­nė­ji­mai, įro­di­nė­ji­mai, kad pi­ni­gų srau­tai neap­lenk­tų Šiau­lių.

Svar­bu įti­kin­ti, kad tie pi­ni­gai svar­būs mies­to žmo­nėms, nes vals­ty­bės in­ves­ti­ci­jos – ne mo­ki­nio krep­še­lis, jos au­to­ma­tiš­kai ne­da­li­na­mos. Tai – ko­man­di­nis dar­bas, ir tai, kad Šiau­lius pa­sie­kia in­ves­ti­ci­jos yra pri­si­dė­ję, ži­no­ma, ir ki­ti Šiau­lių kraš­te rink­ti sei­mo na­riai, ku­rie Šiau­lius po­zi­cio­nuo­ja kaip svar­bų re­gio­no cent­rą, ir Šiau­lių sa­vi­val­dy­bės va­do­vai. Džiau­giuo­si, kad ir aš ne­ma­žai nu­vei­kiau. Aikš­tės ša­lia Šiau­rės Lie­tu­vos ko­le­gi­jos re­konst­ruk­ci­ja rū­pi­no­si dau­gy­bė žmo­nių: ko­le­gi­jos, Sa­vi­val­dy­bės va­do­vai, Sei­mo na­riai. Da­bar tu­ri­me gra­žiai su­tvar­ky­tą aikš­tę.

Vi­sa­da ak­cen­tuo­ju dar­bų tęs­ti­nu­mą. Pa­vyz­džiui, Šiau­lių rea­bi­li­ta­ci­jos cent­ro re­no­va­ci­jos rei­ka­lais pra­dė­jau rū­pin­tis dar bū­da­mas Šiau­lių sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos Mies­to ūkio ir plėt­ros ko­mi­te­to pir­mi­nin­ku. Jau ta­da su ko­le­go­mis ne­ma­žai pa­da­rė­me, kad re­no­va­ci­ja pra­si­dė­tų.

Ar dar­bas dėl Šiau­lių ga­li bū­ti smerk­ti­nas? Gal dirb­ta dėl sve­ti­mos vals­ty­bės? Dirb­ta dėl Lie­tu­vos žmo­nių, dėl šiau­lie­čių.

– Jūs sa­ve esa­te įvar­di­jęs, kaip du­rų ati­da­ri­nė­to­jas ne­par­ti­niam Šiau­lių me­rui.

– Juo­kai juo­kais, bet pa­dė­ti Šiau­lių sa­vi­val­dy­bės va­do­vams tik­rai rei­kia, nes mies­tui va­do­vau­ja nau­ji žmo­nės, to­dėl Sei­mo, Vy­riau­sy­bės, mi­nis­te­ri­jų ko­ri­do­riai, na­tū­ra­lu, jiems yra klai­dūs. Juk du­rys ati­da­ro­mos – var­dan Šiau­lių. Ste­bė­to­jo, kri­ti­kuo­to­jo po­zi­ci­ja kai ku­riems po­li­ti­kams yra la­bai pa­to­gi, sun­kiau – pa­dė­ti, pri­siim­ti at­sa­ko­my­bę.

Kar­tu su me­ru da­ly­va­vau ne vie­na­me po­sė­dy­je, su­si­ti­ki­me su prem­je­ru, mi­nist­rais ir dėl Šiau­lių ci­vi­li­nio oro uos­to, ir dėl Lais­vo­sios eko­no­mi­nės zo­nos, o da­bar in­ten­sy­viai dir­ba­me, kad Zok­niuo­se bū­tų ati­da­ry­ta per­va­ža per ge­le­žin­ke­lį ir ge­le­žin­ke­lio vė­žė bū­tų nu­ties­ta į Lais­vą­ją eko­no­mi­nę zo­ną.

Štai ir su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras Ri­man­tas Sin­ke­vi­čius ko­men­ta­re „Šiau­lių kraš­te“ tei­gė, kad „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ ga­lė­tų svars­ty­ti dėl mi­nė­tos ge­le­žin­ke­lio ša­kos tie­si­mo.

Ati­da­rius per­va­žą ne tik pa­ge­rė­tų trans­por­to są­ly­gos, su­si­jung­tų Zok­nių, Pa­ba­lių, Rė­ky­vos ra­jo­nai, bet ir pa­di­dė­tų gy­ven­to­jų sau­gu­mas, nes ne­lai­mės at­ve­ju spe­cia­lio­sioms tar­ny­boms ne­rei­kė­tų su­kti ra­tų.

Via­du­ko per ge­le­žin­ke­lį mums dar teks pa­lauk­ti, bent au­to­ma­tiš­kai re­gu­liuo­ja­ma per­va­ža ne­rei­ka­lau­ja mi­li­jo­nų, o tik in­ten­sy­ves­nių po­kal­bių su ži­ny­bų va­do­vais. Tik­rai tai ne kos­mi­nė pro­ble­ma, bet kaž­ko­dėl jos de­šimt­me­čiais ne­bu­vo ga­li­ma iš­spręs­ti. Tie­siog – gė­din­ga si­tua­ci­ja.

Ne­ma­žai pa­dir­bė­ta ir dėl Šiau­lių uni­ver­si­te­to. Džiu­gu, kad ne­se­niai uni­ver­si­te­te vie­šė­jęs prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius tie­siai pa­sa­kė – Šiau­liuo­se tu­ri bū­ti uni­ver­si­te­tas. Ta­čiau no­rė­tų­si, kad uni­ver­si­te­to va­do­vy­bė la­biau pa­si­telk­tų Šiau­lių ir re­gio­no sa­vi­val­dy­bių va­do­vus, ir jie vi­si grei­čiau su­pras­tų, kad uni­ver­si­te­to pro­ble­mos yra ir jų gal­vos skaus­mas.

Už­va­kar kar­tu su šiau­lie­te Sei­mo na­re Vik­to­ri­ja Čmi­ly­te, bend­ra­dar­biau­jant su Šiau­lių sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja, Sei­mui pa­tei­kė­me įsta­ty­mo pra­jek­tą, ku­ris įga­lin­tų Šiau­lių sa­vi­val­dy­bės oro uos­to įmo­nei pa­nau­dos bū­du nau­do­tis oro uos­to pa­ki­li­mo-nu­si­lei­di­mo ta­kais. Sei­mas pa­lai­kė šią ini­cia­ty­vą, lau­kia­me Vy­riau­sy­bės iš­va­dos. Šis įsta­ty­mo pro­jek­tas Sa­vi­val­dy­bės įmo­nei – gy­vy­biš­kai svar­bus rei­ka­las.

– Lie­po­rių par­ke grei­tai at­si­ras tre­ni­ruok­lių komp­lek­tas. Tai Jūs juos pa­sta­ty­si­te?

– Už­sa­kiau ir nu­pir­kau. Grei­tai to­kie pat tre­ni­ruok­lių komp­lek­tai bus pa­sta­ty­ti ne tik Lie­po­rių par­ke, bet ir Rė­ky­vo­je, ne­to­li plia­žo, ir Šim­šės ra­jo­ne prie Pro­fe­si­nio ren­gi­mo cent­ro. Pats ne­su su­si­py­kęs su spor­tu, fi­zi­ne kul­tū­ra, to­dėl kvie­čiu šiau­lie­čius mankš­tin­tis, spor­tuo­ti. Tra­di­ciš­kai re­miu ne­pro­fe­sio­na­lų spor­tą, krep­ši­nio tur­ny­rą 3x3.

– Šiau­lie­čiai Jus daž­nai ma­to ir kul­tū­ros ren­gi­niuo­se, ku­riuo­se esa­te pri­sta­to­mas kaip rė­mė­jas, me­ce­na­tas.

– Džiau­giuo­si, kad ir ma­no pa­ra­ma Šiau­liuo­se pa­de­da or­ga­ni­zuo­ti tra­di­ci­nius kul­tū­ros ren­gi­nius. Tarp­tau­ti­nį ve­ly­ki­nės mu­zi­kos, Chai­mo Fren­ke­lio vi­los va­sa­ros, mė­gė­jų teat­rų fes­ti­va­lius. Pa­dė­ti neat­si­sa­kau „Po­li­fo­ni­jos“ ir „Da­gi­lė­lio“ cho­rams.

– Ir tarp jau­ni­mo pa­ste­bi­mas...

– Bend­rau­da­mas – ir pa­ts jau­nes­nis. Ne­se­niai kar­tu su Šiau­lių dai­lės mo­kyk­los, „Sau­lė­te­kio“ gim­na­zi­jos moks­lei­viais ir Šiau­lių gat­vių ap­švie­ti­mo dar­buo­to­jais Šiau­lių bul­va­re ant me­džių su­ka­bi­no­me šim­tus mar­gu­čių. Ar ne gra­žu, ne šven­tiš­ka, kai me­džiai, prieš sprogs­tant ža­lu­mai, pra­žys­ta vi­so­mis pa­grin­di­nė­mis šv. Ve­ly­kų spal­vo­mis. Ko­dėl ant me­džių? Kad daž­niau pa­kel­tu­me akis aukš­tyn.

Pa­kel­kim gal­vas aukš­čiau: ap­link mus ne tik bė­dos, ne­tvar­ka, bet ir daug gro­žio. Ve­ly­kų me­tas!

Ne­se­niai į Šiau­lius bu­vau at­ly­dė­jęs Tai­va­no am­ba­sa­do­rių Bal­ti­jos ša­lims Ga­ry K. Y. Ko. Am­ba­sa­do­riaus pa­pra­šiau pa­rem­ti ga­bų Lie­po­rių gim­na­zi­jos gim­na­zis­tą, ku­riam rei­kia spe­cia­laus kom­piu­te­rio. Su­ti­ko, nu­pirk­si­me.

Ar­gi ga­li­ma pa­mirš­ti Šiau­lių mo­kyk­lų 5–8 kla­sių kū­ry­bi­nį dar­bą-kon­kur­są „Įgy­ven­dink sva­jo­nę Šiau­liuo­se“. Bai­gia­ma­sis ren­gi­nys prieš ke­lias die­nas vy­ko Sal­du­vės pro­gim­na­zi­jo­je.

Jau­nie­ji šiau­lie­čiai tu­ri nuo­sta­biau­sių sva­jo­nių. Pa­vyz­džiui, penk­to­kas Si­mas iš „Ju­ven­tos“ ra­šo: „Ma­no idė­ja Šiau­liams – su­kur­ti au­to­mo­bi­lį, ku­ris vie­toj įpras­to ku­ro nau­do­tų per­dirb­tas šiukš­les. Tai bū­tų di­de­li au­to­bu­sai, ku­rie vež­tų vai­kus į mo­kyk­lą.“ O šeš­to­kė Dei­na iš Sal­du­vės pro­gim­na­zi­jos sva­jo­ja apie Le­dų die­ną. „Nuo­bo­du gy­ven­ti pil­kai. Aš gal­vo­ju apie die­ną, per ku­rią vi­si sma­gu­riau­tų le­dais. Juk pa­sau­lis bū­tų gra­žes­nis su kiek­vie­na le­dų po­rci­ja“, – ra­šė mer­gai­tė.

Kar­tu dir­ba­me ir dirb­si­me, kad mū­sų Šiau­liai bū­tų gra­žes­ni. Jie gra­žės, jei dirb­si­me be pyk­čio, be pa­ga­lių kai­šio­ji­mo, dėl sa­vo mies­to, dėl re­gio­no cent­ro.

Su ar­tė­jan­čio­mis šv. Ve­ly­ko­mis. Daug sau­lės, daug šyp­se­nų!

Kal­bė­jo­si Vid­man­tas Vit­­kaus­­kas

Užs. Nr.308614

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

A. Moc­kus: „ Įsi­ti­ki­nęs, kad dar­bų bus pa­da­ry­ta dau­giau, jei vi­si dirb­si­me be pyk­čio, be pa­ga­lių kai­šio­ji­mo.“

A. Moc­kaus nuo­tr.

Tre­ni­ruok­liai Lie­po­rių par­ke ir ki­to­se mies­to vie­to­se grei­tai bus pa­sta­ty­ti.