„Pri­si­jau­ki­no“ įno­rin­gą­ją kris­ta­li­nę gla­zū­rą

„Pri­si­jau­ki­no“ įno­rin­gą­ją kris­ta­li­nę gla­zū­rą

Ket­vir­ta­die­nį Šiau­liuo­se, Tra­kų gat­vės ga­le­ri­jo­je, ati­da­ry­ta vil­nie­čio ke­ra­mi­ko Al­gi­man­to Pa­tam­sio kris­ta­li­nės gla­zū­ros dar­bų pa­ro­da „Po žvaigž­dė­tu dan­gum“.

Kris­ta­li­nės gla­zū­ros tech­no­lo­gi­ja bran­gi ir su­dė­tin­ga, to­dėl nė­ra pa­pli­tu­si. Pa­sau­ly­je vos ke­lios de­šim­tys ke­ra­mi­kų kū­ry­bo­je nau­do­ja kris­ta­li­nę gla­zū­rą, tarp jų – du lie­tu­viai: Los An­dže­le (JAV) gy­ve­nan­tis ar­chi­tek­tas Kęs­tu­tis Mi­kė­nas ir vil­nie­tis ke­ra­mi­kas A. Pa­tam­sis. Lie­tu­viai yra su­ren­gę po­rą bend­rų pa­ro­dų.

Kris­ta­li­nė gla­zū­ra – ne tik su­dė­tin­ga, bet ir rei­ka­lau­jan­ti daug lai­ko. Pro­ce­sas pail­gė­ja dar ir dėl to, kad me­ni­nin­kams ten­ka pa­tiems ga­min­ti dau­gu­mą šios gla­zū­ros kom­po­nen­tų, nes įsi­gy­ti pa­ruoš­tų tie­siog nė­ra kur.

Kris­ta­li­nę gla­zū­rą A. Pa­tam­sis at­ra­do  maž­daug prieš tris­de­šimt me­tų, tech­no­lo­gi­ją nuo­lat to­bu­li­na, eks­pe­ri­men­tuo­ja. Pats su­si­konst­ra­vo ir spe­cia­lią de­gi­mo kros­nį.

Kris­ta­li­nė gla­zū­ra kap­ri­zin­ga – pa­vyks­ta tik apie pu­sė vi­sų dar­bų. Me­ni­nin­kas sa­ko bū­na la­bai lai­min­gas, jei­gu po il­gų lau­ki­mo va­lan­dų, pa­si­bai­gus de­gi­mo ir au­ši­ni­mo pro­ce­sams, at­vė­ręs kros­nies du­ris vi­du­je ran­da vi­sus kū­ri­nius ne­sus­ki­lu­sius, ne­si­de­for­ma­vu­sius ir sėk­min­gai iš­deg­tus. Kū­ri­nių de­for­ma­ci­jos de­gi­mo pro­ce­se įvyks­ta dėl kros­ny­je esan­čios aukš­tos, maž­daug 1 300 laips­nių, tem­pe­ra­tū­ros.

Pa­sak A. Pa­tam­sio, kris­ta­li­nė gla­zū­ra ža­vi tuo, kad dė­da­mas sa­vo dar­bus į de­gi­mo kros­nį ne­ži­nai, ko­kius juos iš­trauk­si. De­gant in­dą, gla­zū­ra iš­si­ly­do, o vė­liau au­ši­ni­mo me­tu, ku­ris trun­ka iki pen­kių va­lan­dų 1 100 laips­nių tem­pe­ra­tū­ro­je, ant in­do pa­vir­šiaus for­muo­ja­si kris­ta­lai, su­da­ry­da­mi uni­ka­lius spin­du­lių, vė­duok­lių, snai­gių pie­ši­nius. Au­to­rius sa­ko, kad kont­ro­liuo­ti kris­ta­lų vie­tos ir dy­džio neį­ma­no­ma, to­dėl kiek­vie­nas kū­ri­nys yra ne­pa­kar­to­ja­mas.

Pris­ta­ty­da­ma pa­ro­dą ga­le­ri­jos va­do­vė Bar­bo­ra Ora­kaus­kai­tė pa­žy­mė­jo, kad eks­po­nuo­ja­mi dar­bai yra su­kur­ti bū­tent Šiau­liams, konk­re­čiai šiai pa­ro­dai. Jo­je me­ni­nin­kas sie­kė pa­de­monst­ruo­ti kuo pla­tes­nę kris­ta­li­nės gla­zū­ros ga­li­my­bių įvai­ro­vę. Va­zos ir lėkš­tės – ne tik skir­tin­gų spal­vų ir raš­tų, bet ir iš skir­tin­gų me­džia­gų: po­rce­lia­no, ak­mens ma­sės, miš­rios tech­ni­kos.

Pa­ro­da pa­va­din­ta „Po žvaigž­dė­tu dan­gum“, o dar­bai – žvaigž­dy­nų var­dais. „Kai pa­si­žiū­ri į žvaigž­dė­tą dan­gų, ma­tai tą be­ri­bį pa­sau­lį, vi­sa­tą, ir su­pran­ti, kaip ge­ra čia gy­ven­ti. Ir vi­są tą gro­žį, ku­ris atei­na iš vi­sa­tos, iš kos­mo­so, iš­lie­ji sa­vo kū­ry­bo­je“, – sa­kė A. Pa­tam­sis.

Pa­ro­do­se ke­ra­mi­kas pra­dė­jo da­ly­vau­ti nuo 1980 me­tų, Lie­tu­vo­je yra su­ren­gęs de­šimt per­so­na­li­nių pa­ro­dų. Yra da­ly­va­vęs kris­ta­li­nės gla­zū­ros pa­sau­li­nė­se pa­ro­do­se Pran­cū­zi­jo­je (2005 me­tais) ir Is­pa­ni­jo­je (2013 me­tais).

A. Pa­tam­sio uni­ka­lių dar­bų pa­ro­da Šiau­liuo­se, Tra­kų gat­vės ga­le­ri­jo­je, veiks iki ba­lan­džio 23 die­nos.

„Šiau­lių kraš­to“ inf.

Vy­tau­to RUŠ­KIO nuo­tr.

AU­TO­RIUS: Vil­nie­tis ke­ra­mi­kas Al­gi­man­tas Pa­tam­sis yra vie­nas iš vos ke­lių de­šim­čių pa­sau­lio me­ni­nin­kų, „pri­si­jau­ki­nu­sių“ kap­ri­zin­gą­ją kris­ta­li­nę gla­zū­rą.

VA­ZOS: Kris­ta­li­nės gla­zū­ros dar­bai ypa­tin­gi ir tuo, jog tik apie 50 pro­cen­tų jų pa­vyks­ta, ki­ta da­lis pra­žūs­ta de­gant aukš­to­je tem­pe­ra­tū­ro­je.

ŽVAIGŽ­DY­NAI: Šiau­liuo­se eks­po­nuo­ja­mi uni­ka­lūs kris­ta­li­nės gla­zū­ros dar­bai pa­va­din­ti žvaigž­dy­nų var­dais. Gal dėl to, kad kris­ta­lai pri­me­na žvaigž­des, spin­du­lius.

SPAL­VOS: Ke­ra­mi­ko Algimanto Pa­tam­sio dar­bai iš­si­ski­ria ir spal­vin­gu­mu: nuo švel­nių pa­ste­li­nių iki sod­rių mė­ly­nų, ža­lių, rau­do­nų.