Mokinių sveikata sparčiai prastėja

Mo­ki­nių svei­ka­ta spar­čiai pra­stė­ja

Lie­tu­vos mo­ki­nių svei­ka­ta spar­čiai pra­stė­ja: per dvi­de­šimt me­tų dau­giau nei dvi­gu­bai išau­go re­gė­ji­mo su­tri­ki­mų skai­čius, net 85 pro­cen­tų pra­di­nių kla­sių vai­kų dan­tys pa­žeis­ti ėduo­nies. Grės­mę ke­lia ir blo­gė­jan­ti psi­cho­lo­gi­nė svei­ka­ta, ku­rią le­mia so­cia­li­nio bend­ra­vi­mo sto­ka, pa­ty­čios mo­kyk­lo­je ir šei­mo­je. To­kios min­tys nu­skam­bė­jo praė­ju­sį ket­vir­ta­die­nį  Ža­ga­rė­je (Joniškio r.) su­reng­to­je svei­ka­tą stip­ri­nan­čių mo­kyk­lų konferencijoje-seminare.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Prob­le­mos dėl re­gė­ji­mo ir sko­lio­zės

Svei­ka­tos mo­ky­mo ir li­gų pre­ven­ci­jos cent­ro spe­cia­lis­tė Da­lia Sa­ba­liaus­kie­nė, pa­tei­ku­si iš­sa­mią Lie­tu­vos mo­ki­nių svei­ka­tos pro­ble­mų ap­žval­gą, pa­žė­rė iš­kal­bin­gų fak­tų.

2014 me­tų duo­me­ni­mis, ša­ly­je iš 1 000 vai­kų ir paaug­lių iki 17 me­tų re­gė­ji­mo su­tri­ki­mų tu­rė­jo 230, prieš dvi­de­šimt me­tų jų bu­vo dau­giau nei dvi­gu­bai ma­žiau. Kvė­pa­vi­mo sis­te­mos li­gos vai­kus ka­muo­ja dar dau­giau.

Dėl ne­pa­kan­ka­mo ak­ty­vu­mo ken­čia stu­bu­ras, su­trin­ka lai­ky­se­na. Jei pa­kan­ka­mai spor­tuo­jan­čių penk­to­kų yra be­veik treč­da­lis, tai aš­tun­to­kų – jau tik 14,8 pro­cen­to, o tarp bai­gia­mų­jų kla­sių mo­ki­nių – dar ma­žiau. Tad iš tūks­tan­čio moks­lei­vių iki 17 me­tų 2014 me­tais 35 bu­vo diag­no­zuo­tas stubu­ro iš­kry­pi­mas ar­ba – sko­lio­zė. Prieš de­šimt­me­tį skai­čius bu­vo ge­ro­kai ma­žes­nis – 19.

„Sko­lio­zės pa­pli­ti­mas jau gąs­di­na gy­dy­to­jus. Ji ypač bū­din­ga mer­gai­tėms, ku­rios ven­gia kū­no kul­tū­ros pa­mo­kų. Rei­kė­tų tai sie­ti ir su ne­pa­ten­kin­tais hi­gie­nos rei­ka­la­vi­mais. Paaug­lės ne­no­ri spor­tuo­ti, jei po to nė­ra ga­li­my­bės nu­si­praus­ti“, – pa­žymė­jo lek­to­rė.

Ste­bi­na al­ko­ho­lio par­duo­tu­vių skai­čius

Vai­kų svei­ka­tai di­de­lę įta­ką da­ro al­ko­ho­lis ir rū­ky­mas, nar­ko­ti­nių me­džia­gų var­to­ji­mas. Tie­sa, pri­pa­žįs­ta­ma, kad pre­ven­ci­nės pro­gra­mos da­vė nau­dą, tad nuo 2010 iki 2014 me­tų tarp 15-me­čių ber­niu­kų, var­to­jan­čių al­ko­ho­lį, nuo 25,2 su­ma­žė­jo iki 13,9 pro­cen­to (ati­tin­ka­mai tarp mer­gai­čių – nuo 16,9 kri­to iki 6,7 pro­cen­to).

„Ka­ras su vai­kais re­zul­ta­tų ne­duos, rei­kia ma­žin­ti priei­na­mu­mą. Lie­tu­vo­je, 2011 me­tų duo­me­ni­mis, bu­vo net 18 tūks­tan­čių al­ko­ho­liu pre­kiau­jan­čių par­duo­tu­vių, Es­ti­jo­je tik 1 000, Suo­mi­jo­je – 400, Nor­ve­gi­jo­je – 300. Ty­ri­mais bu­vo nu­sta­ty­ta, kad iš al­ko­ho­lio už­dirb­tas vie­nas li­tas at­ne­ša še­šių li­tų nuo­sto­lį, nes pri­gė­rę žmo­nės daž­niau pa­da­ro ava­ri­jų, ku­rio­se su­si­ža­lo­ja ar­ba žūs­ta, bū­na la­biau lin­kę į sa­vi­žu­dy­bę, su­ser­ga ir rei­kia lė­šų gy­dy­mui“, – aiš­ki­no Da­lia Sa­ba­liaus­kie­nė.

Ste­bi­na di­de­lis ma­žų vai­kų, ap­si­nuo­di­jan­čių me­di­ka­men­tais, skai­čius Lie­tu­vo­je. 2010 me­tais to­kių at­ve­jų tarp vai­kų iki 7 me­tų bu­vo net 284. Tai ro­do, kad tė­vai ar ki­ti ar­ti­mie­ji vis dar neat­sa­kin­gai el­gia­si, vais­tus de­da to­kio­se vie­to­se, kur jie ma­žie­siems leng­vai pa­sie­kia­mi, ran­da­mi.

Vai­kai – be­veik be svei­kų dan­tų

Išs­kir­ti­nai pra­stai at­ro­do Lie­tu­vos vai­kų dan­tys. 2014 me­tais at­li­kus pro­fi­lak­ti­nį pa­tik­ri­ni­mą dėl dan­tų ėduo­nies, paaiš­kė­jo, kad tarp 7–8 me­tų vai­kų net 85,5 pro­cen­to nu­sta­ty­ta pa­žei­di­mų. Dar blo­ges­nė si­tua­ci­ja 9–10 me­tų vai­kų gru­pė­je, kur ėduo­nis ras­tas 88,9 pro­cen­to ma­žų­jų pa­cien­tų. Pa­dė­tis ge­rė­ja 12 me­tų vaikų gru­pė­je (70,6 pro­cen­to), ka­da jau iš­dy­gę nuo­la­ti­niai dan­tys ir jie dar ne­pra­dė­ję ges­ti. Tai sie­ja­ma su pra­stais hi­gie­nos įgū­džiais ir ne­tin­ka­ma mi­ty­ba.

Pa­ly­gi­ni­mui: Vo­kie­ti­jo­je ėduo­nies pa­žeis­tų dan­tų nu­sta­ty­ta 45 pro­cen­tams, Is­pa­ni­jo­je – 32 pro­cen­tams, Šve­di­jo­je – 27 pro­cen­tams še­šia­me­čių.

Išau­go 47 pro­cen­tais

Ne ma­žiau nei fi­zi­nė su­si­rū­pi­ni­mą ke­lia ir psi­chi­nė mo­ki­nių svei­ka­ta. El­ge­sio ir psi­chi­kos su­tri­ki­mų per de­šimt me­tų nuo 2004-ųjų išau­go 47 pro­cen­tais.

Tam tu­ri įta­kos ne­tin­ka­ma ug­dy­mui ap­lin­ka, tė­vų ne­tek­tis ar iš­vy­ki­mas, emig­ra­ci­ja, ne­prie­žiū­ra, smur­tas, pa­ty­čios. Dau­giau­sia fi­zi­nio ir psi­cho­lo­gi­nio smur­to pa­tys vai­kai tei­gia su­lau­kian­tys iš bend­raam­žių, ant­ro­je vie­to­je pa­gal ap­klau­sos duo­me­nis at­si­dū­rė tė­vai, tre­čio­je – mo­ky­to­jai.

Neat­lai­kę įtam­pos 2013 me­tais nu­si­žu­dė 44 ne­pil­na­me­čiai.

My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­to dės­ty­to­ja pro­fe­so­rė Ire­na Le­liū­gie­nė teigė, kad mo­ki­nių psi­chi­nei svei­ka­tai įta­kos tu­ri ir mo­kyk­los bai­mė. Jau pripa­žįs­ta­ma, kad tai yra ne šiaip vai­ko kap­ri­zai, bet li­ga, ku­ri stab­do as­mens sa­vi­raiš­ką, ska­ti­na ag­re­si­ją, pyk­tį bei tu­ri konk­re­čius simp­to­mus: ka­muo­ja ne­mi­ga, vi­du­ria­vi­mas, pa­ki­lu­si tem­pe­ra­tū­ra ir ki­ta.

„Vai­kas yra toks, ko­kia šei­ma, o šei­ma to­kia, ko­kia bend­ruo­me­nė, – sa­kė lek­to­rė. – Kai vai­kas nu­si­žu­do ar yra nu­žu­do­mas, įme­ta­mas į šu­li­nį, vi­si sa­ko, kad ne­ma­tė, ne­pas­te­bė­jo nie­ko blo­go. Jūs ne­ga­li­te pa­ste­bė­ti, nes ne­tu­ri­te tam kom­pe­ten­ci­jos.“

Pro­fe­so­rės I. Le­liū­gie­nės tei­gi­mu, to­kiems vai­kams ypač rei­ka­lin­ga so­cia­li­nė, psi­cho­lo­gi­nė pa­gal­ba ir veik­la. Ta­čiau į to­kį bend­ra­dar­bia­vi­mą tu­ri įsi­jung­ti vi­sos ins­ti­tu­ci­jos, o ne tik mo­kyk­la ar vien jos so­cia­li­nis pe­da­go­gas už­siim­ti.

„Pran­cū­zai ap­skri­tai so­cia­li­nį pe­da­go­gą įsi­vaiz­duo­ja ne mo­kyk­lo­je. Pagal juos šis spe­cia­lis­tas tu­ri dirb­ti „vie­to­je, kur gy­ve­na žmo­nės“, – ki­tos ša­lies pa­tir­ti­mi da­li­jo­si lek­to­rė.

Vie­na iš išei­čių – sa­va­no­rys­tė

Ji ra­gi­no vai­kus kuo la­biau įtrauk­ti į sa­va­no­riš­ką veik­lą. Ty­ri­mais pa­ste­bė­ta, kad to­kia veik­la ge­ri­na žmo­gaus so­cia­li­nę ir psi­chi­nę svei­ka­tą, ke­lia jo sa­vi­gar­bą, pri­pa­ži­ni­mą, su­tei­kia sau­gu­mo jaus­mą, įne­ša į gy­ve­ni­mą dau­giau po­zi­ty­vu­mo. Tad sa­va­no­rys­tė ga­li tap­ti vais­tu.

Res­pub­li­ki­nę kon­fe­ren­ci­ją, ku­rio­je kal­bė­ta apie įvai­rias svei­ka­tos pro­ble­mas ir jos stip­ri­ni­mą, or­ga­ni­za­vo Ža­ga­rės gim­na­zi­jos so­cia­li­nė pe­da­go­gė me­to­di­nin­kė Ire­na Bui­vy­die­nė, Kriu­kų pa­grin­di­nės mo­kyk­los svei­ka­tą sti­pri­nan­čios mo­kyk­los pro­jek­to koor­di­na­to­rė Jo­lan­ta By­tau­tie­nė ir Ža­ga­rės re­gio­ni­nio par­ko di­rek­ci­jos vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Vi­da Pau­laus­kie­nė.

Au­to­rės nuo­tr.

NE­JUD­RU­MAS: Svei­ka­tos mo­ky­mo ir li­gų pre­ven­ci­jos cent­ro spe­cia­lis­tės Da­lios Sa­ba­liaus­kie­nės duo­me­ni­mis, jei pa­kan­ka­mai spor­tuo­jan­čių penk­to­kų yra be­veik treč­da­lis, tai aš­tun­to­kų – jau tik 14,8 pro­cen­to, o tarp bai­gia­mų­jų kla­sių mo­ki­nių – dar ma­žiau. Dėl to dau­gė­ja stu­bu­ro iš­kry­pi­mo at­ve­jų.

SA­VA­NO­RYS­TĖ: Pro­fe­so­rė Ire­na Le­liū­gie­nė sa­kė, kad vai­kus rei­kia įtrauk­ti į sa­va­no­riš­ką veik­lą, nes ty­ri­mais pa­ste­bė­ta, jog to­kia veik­la ge­ri­na žmo­gaus so­cia­li­nę ir psi­chi­nę svei­ka­tą, ke­lia jo sa­vi­gar­bą, pri­pa­ži­ni­mą, su­tei­kia sau­gu­mo jaus­mą.