Spalvų brūzgynai

Spal­vų brūz­gy­nai

Ba­lan­džio 29d. 15.00 val. Šiau­lių uni­ver­si­te­to bib­lio­te­ko­je ati­da­ro­ma Ra­mū­no Da­gio per­so­na­li­nė ta­py­bos dar­bų pa­ro­da „Spal­vų brūz­gy­nai“.

Ta­py­to­jas Ra­mū­nas Da­gys gy­ve­na ir ku­ria Rad­vi­liš­ky­je. Nuo 2009 m. Lie­tu­vos dai­li­nin­kų są­jun­gos na­rys. 2012 m. ap­do­va­no­tas Ro­mual­do Kun­cos pre­mi­ja. Dai­li­nin­kas la­bai ak­ty­vus ple­ne­rų ir pa­ro­dų da­ly­vis.

Nuo 2003m. pir­mo­sios per­so­na­li­nės pa­ro­dos Rad­vi­liš­ky­je su­ren­gė dvi­de­šimt per­so­na­li­nių pa­ro­dų Lie­tu­vo­je, Len­ki­jo­je ir net pen­kias Pran­cū­zi­jo­je – dvi Pa­ry­žiu­je, po vie­ną Stras­bū­re, Reim­se ir Cha­lons en Cham­pag­ne. Per dvy­li­ka kū­ry­bos me­tų kas­met, kar­tais net po ke­liskart per me­tus da­ly­va­vo te­mi­niuo­se ple­ne­ruo­se pa­de­monst­ruo­da­mas ta­py­bos dar­bus ir pa­ro­do­se.

Pa­mi­nė­ti­ni ke­le­tas svar­bių ple­ne­rų –simpoziumų. Tai „Šven­to­sios že­mės at­min­ties ženk­lai"- Šven­to­jo­je, „Kal­ban­ti že­mė“ – Gel­gau­diš­ky­je, „ MK Čiur­lio­nio die­nos"-Drus­ki­nin­kuo­se, „Pri­si­kė­li­mo švie­sa"- Kau­ne ir t.t. Ra­mū­nas Da­gys taip pat lip­do skulp­tū­rė­les iš ša­mo­to ir bal­to mo­lio, mėgs­ta dro­ži­nė­ti iš me­džio , ka­li­nė­ti iš me­ta­lo, fo­tog­ra­fuo­ti.

Kiek­vie­nas Ra­mū­no Da­gio pa­veiks­las tu­ri pra­džią ir pa­bai­gą – kaip ei­lė­raš­tis ar mu­zi­ki­nė pje­sė, bet kar­tu, yra nuo­la­ti­nis ki­to pa­veiks­lo tę­si­nys.

Pir­mas įspū­dis, kai prieš akis at­si­ve­ria gau­sa mir­gu­liuo­jan­čių spal­vų le­si­ruo­tės tech­ni­ka už­lie­tų ant dro­bių, už­bu­ria leng­vais efek­tais, de­ko­ra­ty­vi­nė­mis žais­mė­mis, ši­lu­ma, skaid­ru­mu ir har­mo­ni­ja.

Ban­guo­jan­čios spal­vos pa­slap­tin­gai ta­py­biš­ka plas­ti­ka, per­si­pin­da­mos su gra­fi­nė­mis li­ni­jo­mis, su­si­šau­kia į tar­pu­sa­vio kal­bą, ir iš­girs­ti rit­miš­ką gam­tos mu­zi­ką, ra­lia­vi­mą, su­tar­ti­nę, ku­ri vie­na­me kū­ri­ny­je pra­si­de­da, tę­sia­si ki­ta­me ir dar ki­ta­me ir taip per vi­są pa­ro­dą.

„Esu brūz­gy­nų my­lė­to­jas, – sa­ko au­to­rius. – Ša­bakš­ty­nuo­se yra to­kie neiš­se­mia­mi spal­vų klo­dai, toks gro­žis, to­kia įvai­ro­vė, kad man tik ta­py­ti ir ta­py­ti“.

Spal­vi­nis gė­lių, žo­lių, la­pų, ša­kų pa­sau­lis pa­trau­kia ta­py­to­ją sa­vo mir­ge­siais, vir­pe­siais, spin­de­siais, še­šė­liais. Ne­rei­kia nei fi­lo­so­fi­jos, nei kon­cep­ci­jos, jo­kio dar­bo pla­no, o vien tik ta­py­bi­nė imp­ro­vi­za­ci­ja, su­de­dant spal­vas į dar­nią kom­po­zi­ci­ją, kur li­ni­jų rit­mai, kont­ras­tin­gi spal­vų de­ri­niai, at­si­tik­ti­nu­mai ati­tin­ka ir iš­reiš­kia tik­ras gam­ti­nes for­mas.

Ta­py­to­jas la­bai es­te­tiš­kai pa­tei­kia žiū­ro­vams sa­vo"Spal­vų brūz­gy­nų“ pa­ro­dą, kiek­vie­ną dro­bę įrė­min­da­mas vie­no­dais cha­ki spal­vos rė­me­liais, su­tei­kian­čiais ta­py­bos dar­bams san­tū­ru­mo, spal­vų brūz­gy­nams vie­nin­gą ko­dą .

Bi­ru­tė LIŠ­KAUS­KIE­NĖ

Šiau­lių uni­ver­si­te­to bib­lio­te­ko­je ati­da­ro­ma Ra­mū­no Da­gio per­so­na­li­nė ta­py­bos dar­bų pa­ro­da „Spal­vų brūz­gy­nai“.