
Naujausios
Karpiniuose užkoduota gamtos poezija
Penktadienį Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio viloje atidaryta paroda „Gamtos poezija Julijos Daniliauskienės karpiniuose“ iš muziejaus rinkinių. Paroda skirta tautodailininkės, tarptautinį pripažinimą pelniusios popieriaus karpinių meistrės, muziejaus bičiulės, garsios Putvinskių giminės atstovės J. Daniliauskienės (1926–2009) 90-osioms gimimo metinėms paminėti.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Išskirtinis palikimas – muziejuje
„Aušros“ muziejus saugo didžiąją dalį lietuviškus karpinius pakylėjusios nuo buitinio iki profesionaliojo meno lygmens tautodailininkės J. Daniliauskienės kūrybinio palikimo. Ji pati dar 2008 metais savo kūrybą padovanojo būtent „Aušros“ muziejui.
Po tautodailininkės mirties karpinių rinkinys buvo papildytas naujais kūriniais ir archyvine medžiaga, kurią perdavė jos dukros – dailininkė, grafikė Viktorija Daniliauskaitė ir biochemikė Giedrė Daniliauskaitė-Dabkevičienė. Jos abi dalyvavo ir parodos atidaryme.
„Aušros“ muziejuje saugomą J. Daniliauskienės kūrybinį palikimą sudaro 1 556 karpiniai, 2 aliejinės tapybos etiudai, 6 spaudiniai bei 520 vienetų archyvas, kurio reikšmingą dalį sudaro karpinių piešiniai ant kalkinio popieriaus, per etnografines ekspedicijas nupiešti spintų, kraičių skrynių ornamentai, peizažai, eskizai.
Pagrindinė J. Daniliauskienės kūrybos tematika – gamta. Medžiai, augalai, paukščiai ir gyvūnai yra vieni iš svarbiausių jos kūrybos objektų. Tai ryšku ir muziejuje atidarytoje parodoje, kurioje eksponuojami karpiniai leidžia atsekti dėsningą menininkės ėjimą nuo ją supančios gamtos motyvų kartojimo, ankstyvųjų aplikacijų iki augalinių stilizuotų darbų, sudėtingų abstrahuotų kompozicijų.
J. Daniliauskienės darbai žavi puikia karpinių atlikimo technika, kompozicija, estetika.
Lietuvos istorijai reikšminga giminė
Parodos atidaryme dalyvavo ne tik J. Daniliauskienės ir etnologo, humanitarinių mokslų daktaro Antano Daniliausko (1926 – 1983) dukros, bet ir J. Daniliauskienės brolis Rimantas Pūtvis. Šviesaus atminimo karpinių meistrė J. Daniliauskienė – iškilių Lietuvos grafų Tatjanos ir Dmitrijaus Zubovų dukters Darijos Zubovaitės-Pūtvienės ir nepriklausomos Lietuvos žemės ūkio ministro Stasio Pūtvio dukra.
Stasys Pūtvis (Putvinskis) – Vlado Putvinskio-Pūtvio, bajoro, Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjo, rašytojo, knygnešio, žuvininkystės pradininko Lietuvoje, sūnus.
J. Daniliauskienė gimė Šilo Pavėžupyje (Kelmės rajone). 1941 metais su šeima buvo ištremta į Altajaus kraštą, vėliau – prie Laptevų jūros, tėvas S. Pūtvis mirė lageryje. Penkiolika gražiausių J. Daniliauskienės jaunystės metų prabėgo Sibire. Į Lietuvą ji grįžo 1956 metais su trimis dukromis ir to paties tremtinio likimo vyru etnografu A. Daniliausku.
Karpinių meno gaivintoja
Pirmąją asmeninę popieriaus karpinių parodą J. Daniliauskienė pristatė 1964 metais, po to jų buvo surengta dar 40. Tautodailininkės kūriniai plačiai eksponuoti ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Belgijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje, Jugoslavijoje, Graikijoje, Islandijoje, Indijoje, Baltarusijoje, Rusijoje. 1979 metais jos kūryba buvo įvertinta Respublikine Pauliaus Galaunės premija.
J. Daniliauskienės kūrybiškumas, išradingumas ir visuomeninė veikla prisidėjo prie karpinių meno atgaivinimo. Menininkė kartu su tautodailininke Nijole Jurėniene rengė konsultacijas norintiesiems karpyti, vadovavo mokymo būreliams, skaitė paskaitas.
Sukaupta teorinė ir praktinė patirtis 1980 metais sugulė knygoje „Karpiniai“. 1967 metais J. Daniliauskienė įstojo į Liaudies meno draugiją (nuo 1990 metų – Lietuvos tautodailininkų sąjunga), kuri 1986 metais išleido jos pirmąjį popieriaus karpinių katalogą „Julijos Daniliauskienės karpiniai“. 1999 m. pasirodė antrasis, dar didesnis katalogas.
Šiuo metu ir Šiaulių „Aušros“ muziejus, saugantis didžiausią karpinių meistrės palikimą, rengia J. Daniliauskienei ir jos kūrybai skirtą albumą-katalogą, kuriame bus autobiografinių duomenų, dukrų atsiminimų, menotyrininkų straipsnių, 200 karpinių iliustracijos ir aprašai. Šis katalogas – ne vienerių metų muziejininkų darbas.
Ypatingas likimas ir kūryba
J. Daniliauskienę gerai pažinojęs menotyrininkas Vytenis Rimkus sakė, kad karpiniai yra ypatinga kūrybos šaka, nes „tik moterų pirštai gali padaryti tokius kruopščius darbus su tokiu švelnumu, tikslumu ir pateikti tokį apibendrinantį paveikslą“.
„Jos technika tobula. Todėl jos kūrinių nepriskirčiau prie liaudies meno. Per jos karpinius liaudies ir profesionalusis menas suartėja ir sudaro bendrą Lietuvos meno raidą“, – apibendrino menotyrininkas J. Daniliauskienės kūrybą.
V. Rimkus pabrėžė, kad J. Daniliauskienei buvo likimo dovanotas ne tik menininko pradas, bet ir ypatingas likimas.
„Aristokratų šeima atsidūrė prie Laptevų jūros... Julija į tremtį išvežta iš muzikos mokyklos. Irkutske jos į meno mokyklą, kaip tremtinės, nepriėmė. Ji ten dirbo buhaltere, bet tas meno troškimas buvo nenumaldomas ir jis išsiskleidė vėliau“, – pasakojo V. Rimkus.
Muziejui perdavė materialius ir dvasinius turtus
J. Daniliauskienė yra didžiai nusipelniusi ir „Aušros“ muziejui, ji ne tik nuolatos domėjosi muziejaus veikla, dalyvaudavo jo renginiuose, čia eksponuodavo savo kūrybą, bet kartu su kitais giminaičiais muziejui perdavė senelio, Šaulių sąjungos įkūrėjo Vladislovo Gerardo Putvinskio-Pūtvio archyvą.
J. Daniliauskienė taip pat buvo viena iš „Aušros“ muziejaus įkūrėjo Pelikso Bugailiškio premijos, kuri skiriama už muziejininkystės, kraštotyros darbus, kultūrinę ir mokslinę veiklą, steigėjų.
Muziejaus direktoriaus pavaduotoja muziejininkystei Virginija Šiukščienė „Šiaulių kraštui“ pasakojo menanti, kaip kuklia skarele apsigobusi galvą ji traukiniu atvyko į Šiaulius nešina nedideliu rankinuku. Jame buvo jai patikėtas saugoti nemažą materialinę vertę turintis P. Bugailiškio palikimas, kuris ir tapo vienos svarbiausių ir iškiliausių Šiauliuose P. Bugailiškio premijos pagrindu.
Kraštotyrininko, „Aušros“ muziejaus steigėjo, Šiaulių miesto tarybos nario, Šiaulių apskrities tarybos pirmininko, Šiaulių apygardos teismo pirmininko P. Bugailiškio žmona bibliotekininkė, pedagogė Ona Gruzdytė-Bugailiškienė buvo J. Daniliauskienės teta.
Neilgai trukus po grįžimo iš tremties J. ir A. Daniliauskai, mirus P. Bugailiškiui, apsigyveno pas O. Bugailiškienę Vilniuje.
„P. Bugailiškis mirė 1965, o P. Bugailiškio premija iš jo palikimo įsteigta 1998 metais. Visą tą laiką J. Daniliauskienė bendravo su mumis, stebėjo ir tik po ilgo laiko nusprendė įgyvendinti P. Bugailiškio valią. Ji buvo labai kukli, bet drauge ir labai stipri, labai įdomi asmenybė ne tik savo kūryba, bet ir savo vidumi“, – pasakojo V. Šiukščienė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PARODA: Tradicinių kraičio skrynių ornamento motyvas (1962); J. Daniliauskienės karpinių paroda Ch. Frenkelio viloje veiks iki birželio 19 dienos.
PRADŽIA: Julija Daniliauskienė jaunystėje.
PALIKIMAS: J. Daniliauskienės dukros grafikė Viktorija Daniliauskaitė (kairėje) ir biochemikė Giedrė Daniliauskaitė-Dabkevičienė muziejui perdavė ir tą dalį mamos kūrybos, kurios ji pati nespėjusi buvo muziejui dovanoti.