Prie Dubysos – ir namai, ir verslas

Prie Du­by­sos – ir na­mai, ir vers­las

Vaiz­din­ga­me Za­ke­liš­kių kai­me (Kel­mės ra­jo­nas), prie Du­by­sos, aš­tuo­ne­ri me­tai gy­ve­na čia gi­męs To­mas Mit­ke­vi­čius su žmo­na Li­gi­ta ir dviem vai­ku­čiais. Jau­na šei­ma mies­tą iš­kei­tė į kai­mą, ku­ria­me sėk­min­gai už­sii­ma vers­lu – nuo­mo­ja bai­da­res, ka­ta­ma­ra­nus, įren­gė sto­vyk­la­vie­tes ke­liau­to­jams, or­ga­ni­zuo­ja da­žas­vy­džio ir ki­to­kias pra­mo­gas.

Da­lia KAR­PA­VI­ČIE­NĖ

daliak@skrastas.lt

Za­ke­liš­kių kai­mas, nu­si­tie­sęs pa­lei Du­by­są, sken­di ža­lu­mo­je. Nė­ra mies­tams ir gy­ven­vie­tėms bū­din­go triukš­mo, šur­mu­lio. Čiul­ba įvai­riau­si paukš­čiai, ra­mi­na van­dens šniokš­ti­mas. Tik žvyr­ke­liu pra­le­kian­čios ma­ši­nos sau­są pa­va­sa­rio pa­bai­gą ke­lia dul­kių ka­muo­lius.

To­mas Mit­ke­vi­čius Za­ke­liš­kių kai­me gi­mė. So­dy­bo­je, ku­rio­je da­bar gy­ve­na su šei­ma, sto­vi jo se­ne­lio sta­ty­tas ma­lū­nas. Za­ke­liš­kiuo­se – ket­vir­to­ji Mit­ke­vi­čių kar­ta.

T. Mit­ke­vi­čius sa­kė, jog į tė­viš­kę, jau su žmo­na Li­gi­ta, su­grį­žo prieš aš­tuo­ne­rius me­tus. Prieš tai Šiau­liuo­se mo­kė­si, dir­bo, su­si­pa­ži­no su bū­si­mą­ja gy­ve­ni­mo drau­ge, ra­ga­vo ir už­sie­nio duo­nos.

„Kai tė­vas mi­rė, ma­mai Za­ke­liš­kiuo­se pa­si­da­rė liūd­na. Ji iš­si­kė­lė į mies­tą, o mes – į kai­mą pa­rė­jo­me. Nors ir keis­ta, bet di­des­nę ini­cia­ty­vą kai­me gy­ven­ti žmo­na pa­ro­dė“, – sa­kė To­mas Mit­ke­vi­čius.

Li­gi­ta Mit­ke­vi­čie­nė – tik­ras mies­to vai­kas, kai­me, pas mo­čiu­tę tik va­sa­ro­da­vu­si. „Bet man la­bai pa­tik­da­vo ra­my­bė, ty­la, paukš­čių čiul­bė­ji­mas – tik­ra ro­man­ti­ka. Be to, vi­suo­met sva­jo­jau gy­ven­ti erd­via­me na­me, o ne bu­te. Za­ke­liš­kiuo­se vis­ką ra­dau. Vie­nin­te­liai mi­nu­sai – žvyr­ke­lis ir va­ži­nė­ji­mas į dar­bą. Tei­sy­bę pa­sa­kius, ga­lė­čiau gy­ven­ti bet ko­kio­je vie­to­je, kad tik vy­ras ir vai­kai bū­tų kar­tu“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris.

Apie vers­lą šei­ma iš pra­džių ne­gal­vo­jo. Bet, kai vis daž­niau pa­ste­bė­da­vo­me pro ša­lį Du­by­sa plau­kian­čias bai­da­res, pra­dė­jo svars­ty­ti: o gal ir jiems bai­da­res, ka­ta­ma­ra­nus nuo­mo­ti, ke­liau­to­jams poil­sio vie­tų, sto­vyk­la­vie­čių įreng­ti? Pa­ban­dė. Kol kas ne­blo­gai se­ka­si.

Sa­vait­ga­liais Mit­ke­vi­čių so­dy­bo­je ap­si­sto­ja ne po vie­ną sto­vyk­lau­to­jų gru­pę. Kar­tais iki 70 žmo­nių prie Du­by­sos pa­si­sta­to pa­la­pi­nes. Za­ke­liš­kiuo­se ap­si­sto­ja daug len­kų ke­liau­to­jų, plau­kian­čių sa­vo­mis bai­da­rė­mis, ne­ma­žai vo­kie­čių. Kas ne­no­ri iš­lai­dau­ti ar­ba kam per bran­gios kai­mo tu­riz­mo so­dy­bų pa­slau­gos, sto­vyk­la­vie­tė­se mi­ni ves­tu­vių me­ti­nes, ki­to­kias šei­mos šven­tes.

Bai­da­rių pa­klau­sa, pa­sak To­mo, la­bai di­de­lė. Nuo­mos se­zo­nas pra­si­de­da su gra­žiais, šil­tais orais ir tę­sia­si maž­daug iki rug­sė­jo. Sto­vyk­lau­to­jų, ke­liau­to­jų į Za­ke­liš­kius su­va­žiuo­ja iš vi­sos Lie­tu­vos, pa­si­tai­ko ir už­sie­nie­čių, gau­su moks­lei­vių. Be­ne dau­giau­sia – iš dar­bų už­sie­niuo­se par­va­žia­vu­sių ir pail­sė­ti gam­to­je no­rin­čių lie­tu­vių.

Plau­kiant Du­by­sa, pa­sak To­mo Mit­ke­vi­čiaus, tik­rai yra ką pa­ma­ty­ti. Vos po­ra va­lan­dų bai­da­re už­ten­ka pairk­luo­ti – ir at­si­ve­ria Ly­du­vė­nai su įspū­din­gu til­tu. Sa­vait­ga­liais pa­pras­tai bai­da­rė­mis Du­by­sa pro Mit­ke­vi­čių so­dy­bą pra­plau­kia apie 400 ke­liau­to­jų.

Sto­vyk­lau­to­jams šei­mi­nin­kai pa­siū­lo pa­žais­ti da­žas­vy­dį už miš­ke­lio esan­čio­je erd­vio­je aikš­tė­je. Šią pra­mo­gą pa­mė­gę bern­va­ka­rių da­ly­viai. Ir vie­ti­niams, šei­mi­nin­ko tei­gi­mu, pa­tin­ka „pa­si­šau­dy­ti“.

„Ko ge­ro vien iš to­kio vers­lo iš­gy­ven­ti bū­tų la­bai sun­ku. Bet mes su žmo­na tu­ri­me ir dar­bus. Aš mon­tuo­ju sau­gos sis­te­mas, žmo­na ang­lų kal­bos mo­ko vai­kus Mai­ro­nių mo­kyk­lo­je. Nė­ra leng­va, nes mū­sų pa­čių vai­kai – dar ne­di­de­li. Duk­rai Emai – pen­ke­ri me­tu­kai, o sū­nui Ma­tui – vos vie­ne­ri su tru­pu­čiu“, – sa­kė To­mas Mit­ke­vi­čius.

Kai bai­da­rių nuo­mos se­zo­nas bai­gia­si, Mit­ke­vi­čiai pa­tys lei­džia­si į van­dens ke­lio­nes. Per­nai bai­da­rė­mis plau­kė Dzū­ki­jo­je, dau­gy­bę įspū­džių su­tei­ku­sia Ūlos upe.

Za­ke­liš­kiuo­se, pa­sak Mit­ke­vi­čių, gra­žu ir žie­mą, ir va­sa­rą. Ir pa­va­sa­riui ža­lu­ma den­gian­tis, ir ru­de­niui la­pų mar­gu­my­nu puo­šian­tis. Du­by­sa neuž­šą­la net per spei­gus, vis te­ka ir ra­mi­nan­čiai šniokš­čia. Mit­ke­vi­čiai mėgs­ta pa­sė­dė­ti prie upės ir pa­pras­čiau­siai pa­ty­lė­ti.

„Nu­va­žiuo­ja­me į mies­tą ir per ke­lias va­lan­das pa­vargs­ta­me. O šiaip mies­tas pas mus su­va­žiuo­ja – gi­mi­nės, drau­gai. So­dy­ba sa­vait­ga­liais tam­pa pa­na­ši į skruz­dė­ly­ną“, – šyp­so­jo­si.

Jau­na šei­ma tu­ri ne vie­ną sva­jo­nę. Mit­ke­vi­čiai ke­ti­na iš­sau­go­ti se­ną, 1956 me­tais se­ne­lio sta­ty­tą ma­lū­ną vie­to­je anks­tes­nių, bu­vu­sių vo­kie­čių ir žy­dų ma­lū­nų. Ma­lū­ne gal­būt įreng­tų kam­ba­riu­kus, gal­būt pa­tal­pas su iš­li­ku­sia įran­ga pa­nau­do­tų edu­ka­ci­niams už­siė­mi­mams.

Au­to­rės nuo­tr.

ŠEI­MA: Mies­tie­tė Li­gi­ta Mit­ke­vi­čie­nė sa­kė, jog jos ini­cia­ty­va iš mies­to šei­ma per­si­kė­lė į Za­ke­liš­kių kai­mą, vy­ro tė­viš­kę. Prie Du­by­sos Mit­ke­vi­čiai su vai­kais gy­ve­na jau aš­tuo­ne­rius me­tus.

MA­LŪ­NAS: To­mo Mit­ke­vi­čiaus se­ne­lis il­gus me­tus bu­vo ma­lū­ni­nin­kas, sta­tė ma­lū­nus. So­dy­bo­je iš­li­kęs se­ne­lio ma­lū­nas.

NA­MAS: Jau­na šei­ma gy­ve­na se­na­me, vo­kie­čių lai­kais sta­ty­ta­me na­me.

VERS­LAS: Abu su­tuok­ti­niai tu­ri dar­bus, ta­čiau dar už­sii­ma ir bend­ru vers­lu – so­dy­bo­je prie Du­by­sos nuo­mo­ja bai­da­res, ka­ta­ma­ra­nus, yra įren­gę poil­sio vie­tas ke­liau­to­jams.