Šiaulių apskritis – nuo žemės ūkio iki pramonės

Šiau­lių ap­skri­tis – nuo že­mės ūkio iki pra­mo­nės

„Swed­bank“ Fi­nan­sų ins­ti­tu­to šeš­tą kar­tą at­lik­ta ly­gi­na­mo­ji Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių ana­li­zė ro­do, kad re­gio­ni­nis ato­trū­kis ša­ly­je ne­ma­žė­ja. Di­die­ji ša­lies mies­tai ple­čia­si ir gy­ven­to­jai la­biau tel­kia­si ša­lies cent­ruo­se. Ne­ma­ža da­lis iš­šū­kių re­gio­nuo­se ky­la ir dėl ne­su­val­dy­tos re­gio­ni­nės at­skir­ties, ir dėl ne­to­ly­gaus eko­no­mi­kos au­gi­mo.

Skir­tu­mai

„Kar­tu su eko­no­mi­ne at­skir­ti­mi pa­ste­bi­ma ir so­cia­li­nė at­skir­tis. Tuš­tė­jan­čiuo­se re­gio­nuo­se vis sun­kiau ne tik ti­kė­tis at­ly­gi­ni­mo pa­kė­li­mo, bet ir ras­ti lais­va­lai­kio pra­lei­di­mo for­mų ar jau­ni­mo įvai­ria­pu­sio ug­dy­mo ga­li­my­bių. Gy­ve­ni­mo ko­ky­bė re­gio­nuo­se yra ne­pa­kan­ka­ma, kad su­lai­ky­tų vie­tos kon­ku­ren­cin­gus dar­bin­go am­žiaus gy­ven­to­jus. To­dėl ne­re­tai jie pa­si­ren­ka ge­res­nių gy­ve­ni­mo ga­li­my­bių vyk­ti ieš­ko­ti ki­tur“, – ly­gi­na­mo­sios ana­li­zės iš­va­das ko­men­ta­vo „Swed­bank“ Fi­nan­sų ins­ti­tu­to va­do­vė Lie­tu­vo­je Ode­ta Blo­žie­nė.

Praė­ju­siais me­tais ša­ly­je vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis per me­tus pa­di­dė­jo be­veik 6 pro­cen­tais, ta­čiau ato­trū­kis tarp gau­nan­čių­jų di­džiau­sią ir ma­žiau­sią vi­du­ti­nį at­ly­gi­ni­mą di­dė­jo.

Di­džiau­sio vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio tre­je­tu­kas iš­li­ko toks pat, kaip ir 2014 me­tais: Vil­nius (655 Eur), Klai­pė­da ir Jo­na­vos ra­jo­nas – be­veik 624 eu­rai. Ma­žiau­siai už­dir­ban­čių­jų tre­je­tas: Šal­či­nin­kų ra­jo­nas (417 Eur), Za­ra­sų ra­jo­nas (436 Eur), Kal­va­ri­ja (437 Eur).

Pla­nas ir rea­ly­bė

Re­mian­tis Ūkio mi­nis­te­ri­jos duo­me­ni­mis, įgy­ven­di­nus ir įsi­sa­vi­nus 2014–2020 m. ES in­ves­ti­ci­jų pro­gra­mos nu­ma­ty­tas lė­šas, sie­kia­ma, jog 2020 me­tais re­gio­nuo­se su­ku­ria­mas BVP su­da­ry­tų 40 pro­c. vi­so ša­ly­je su­ku­ria­mo BVP. Be to, vers­lu­mo ly­gis re­gio­nuo­se pa­siek­tų 23,1 pro­c., o lie­tu­viš­kų pre­kių eks­por­tas iš re­gio­nų su­da­ry­tų 40 pro­c. vi­so lie­tu­viš­kų pre­kių eks­por­to.

„Swed­bank“ Fi­nan­sų ins­ti­tu­to va­do­vės tei­gi­mu, ver­ti­nant, ar lū­kes­čiai 2020-ie­siems yra rea­lūs, aki­vaiz­du, kad ke­lias iki nu­ma­ty­tų tiks­lų il­gas. Sep­ty­nio­se ša­lies ap­skri­ty­se, į ku­rių skai­čių ne­pa­ten­ka Vil­niaus, Kau­no ir Klai­pė­dos ap­skri­tys, su­ku­ria­ma BVP da­lis nuo­sek­liai ma­žė­ja jau 15 me­tų ir sie­kia ma­žiau nei treč­da­lį.

Ko­kie iš­šū­kiai Šiau­lių ap­skri­ty­je?

Šiau­lių ap­skri­tis – vie­na di­džiau­sių geog­ra­fi­ne apim­ti­mi ap­skri­čių, tu­ri tur­tin­gą pra­mo­nės is­to­ri­ją. Ak­me­nė gar­sė­jo ce­men­to ir sta­ty­bi­nių me­džia­gų ga­my­ba, Pak­ruo­jis – ka­sy­bos ir kar­je­rų eksp­loa­ta­ci­jos sri­ty­je, Rad­vi­liš­kis že­mės ūkio tech­ni­kos ir ge­le­žin­ke­lio in­ži­ne­ri­jos sri­ty­je, o Šiau­liai – odos, teks­ti­lės, dvi­ra­čių, mais­to pra­mo­nės ir te­le­vi­zo­rių ga­my­bos sri­ty­se.

„Ak­me­nės ir Pak­ruo­jo eko­no­mi­nė sėk­mė, per­tvar­kant ša­lies ūkį į rin­kos eko­no­mi­ką, iš­si­kvė­pė la­biau nei Šiau­lių mies­tas, ku­ris nors ir lė­tai bei skaus­min­gai, ta­čiau su­ge­bė­jo per­si­tvar­ky­ti, at­nau­jin­ti ga­my­bos tech­no­lo­gi­jas ir vėl tap­ti kon­ku­ruo­jan­čiu pra­mo­nės cent­ru ša­ly­je.

Vis dėl­to pa­gal lie­tu­viš­kos kil­mės eks­por­tą Šiau­lių ap­skri­tis len­kia tik Aly­tų, Ma­ri­jam­po­lę, Ute­ną ir Tau­ra­gę, o nuo dau­giau­siai eks­por­tuo­jan­čios ir kai­my­nys­tė­je esan­čios Tel­šių ap­skri­ties at­si­lie­ka be­veik ke­tu­ris kar­tus – ati­tin­ka­mai eks­por­to už 0,83 mi­li­jar­do ir 3,27 mi­li­jar­do eu­rų“, – re­gio­no eko­no­mi­nes ten­den­ci­jas ko­men­tuo­ja „Swed­bank“ Fi­nan­sų ins­ti­tu­to va­do­vė Ode­ta Blo­žie­nė.

Vie­niems dar­bo ne­trūks­ta, ki­ti ne­ran­da me­tus ir il­giau

Šiau­lių mies­te ne­dar­bas ma­žė­jo de­šim­ta­da­liu (be­veik 10 pro­c.), ši sa­vi­val­dy­bė yra ket­vir­to­je vie­to­je pa­gal ma­žiau­sią ne­dar­bą ša­ly­je. Čia 5,7 pro­c. vi­du­ti­nis me­ti­nis ne­dar­bas yra net 3 procentiniais punk­tais ma­žes­nis nei ša­lies vi­dur­kis.

Šiau­lių ra­jo­ne 8,4 pro­c. ne­dar­bas taip pat ne­sie­kia ša­lies vi­dur­kio, o sa­vi­val­dy­bė tik per vie­ną vie­tą at­si­du­ria už sa­vi­val­dy­bių dvi­de­šim­tu­ko ri­bos, ku­rio­se dar­bo trūks­ta ma­žiau­siai.

„Vis dėl­to tols­tant nuo ap­skri­ties cent­ro šis ro­dik­lis pra­stė­ja, o rei­tin­go są­ra­šo pa­bai­go­je at­si­du­ria Kel­mės ra­jo­nas, kur 14,1 pro­c. ne­dar­bas yra sep­tin­tas di­džiau­sias ša­ly­je. Ki­ta ver­tus, kai­miš­kų vie­to­vių be­dar­biai ne­ven­gia už­si­re­gist­ruo­ti dar­bo bir­žo­je ne­bū­ti­nai ieš­ko­da­mi rea­lių ga­li­my­bių įsi­dar­bin­ti, bet daž­nai siek­da­mi pa­si­nau­do­ti leng­va­to­mis ir ki­to­mis pri­vi­le­gi­jo­mis“, – di­de­lius ne­dar­bo skir­tu­mus ap­skri­ty­je aiš­ki­na Ode­ta Blo­žie­nė.

Si­tua­ci­jos švie­ses­nė­mis spal­vo­mis ne­nus­pal­vi­na ir tai, kad Kel­mė­je, kur pen­si­nio am­žiaus gy­ven­to­jų da­lis yra di­džiau­sia Šiau­lių ap­skri­ty­je, vi­du­ti­nė se­nat­vės pen­si­ja yra vie­na ma­žiau­sių ša­ly­je. Vi­du­ti­nė Kel­mė­je mo­ka­ma 223 eu­rų pen­si­ja len­kia tik Šal­či­nin­kų, Skuo­do, Ši­la­lės ra­jo­nų ir Pa­gė­gių sa­vi­val­dy­bes.

„To­kią su­si­klos­čiu­sią si­tua­ci­ją nu­lė­mė sa­vi­val­dy­bės is­to­ri­nė ūki­nė veik­la – di­de­liuo­se že­mės naud­me­nų plo­tuo­se įsi­šak­ni­jo gi­lios ūki­nin­ka­vi­mo tra­di­ci­jos, ir tai ne­su­da­rė są­ly­gų su­kaup­ti to­kį sta­žą ir pa­ja­mų ly­gį bū­si­mai pen­si­jai, kaip dir­bant pra­mo­ni­niuo­se ra­jo­nuo­se“, – sa­ko „Swed­bank“ Fi­nan­sų ins­ti­tu­to va­do­vė.

Ak­me­nė­je ne­dar­bas taip pat di­džiu­lis (13,7 pro­c.). Eks­per­tės tei­gi­mu, Ak­me­nės dar­bo rin­ka tu­ri pa­na­šu­mų su Ma­žei­kiais, kai vie­nas stam­bus ūkio su­bjek­tas ga­ran­tuo­ja aukš­tą dir­ban­čių­jų at­ly­gį, ta­čiau ki­tiems dar­bo rin­kos da­ly­viams įsi­dar­bin­ti su­dė­tin­ga, ypač mo­te­rims, nes ra­jo­ne tra­di­ciš­kai do­mi­nuo­ja vy­riš­kos pra­mo­nės pa­krai­pa.

Be to, aukš­tam ne­dar­bui Ak­me­nės ra­jo­ne įta­kos tu­ri ne­di­de­lė ūkio su­bjek­tų kon­cent­ra­ci­ja, o di­des­niam dir­ban­čių­jų at­ly­giui – in­ten­sy­vi emig­ra­ci­ja, ma­ži­nan­ti kva­li­fi­kuo­tą dar­bo jė­gą.

Šiek tiek ge­res­nė dar­bo si­tua­ci­ja yra Jo­niš­kio, Rad­vi­liš­kio ir Pak­ruo­jo ra­jo­nuo­se, ta­čiau ne­dar­bas čia taip pat stip­riai per­sve­ria ša­lies vi­dur­kį. Lie­tu­vos dar­bo bir­žos duo­me­ni­mis, Šiau­lių ap­skri­ty­je 34 pro­c. re­gist­ruo­tų be­dar­bių bu­vo il­ga­lai­kiai, o į 15 ma­žiau­sią vei­kian­čių ūkio su­bjek­tų kon­cent­ra­ci­ją tu­rin­čių ša­lies sa­vi­val­dy­bių są­ra­šą pa­ten­ka 3 iš šios ap­skri­ties.

Vi­du­ti­nis at­ly­gis ap­skri­ty­je pa­sie­kė 500 eu­rų ri­bą

Vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis Šiau­lių ap­skri­ty­je pa­sie­kė ir ne­tgi šiek tiek vir­ši­jo 500 eu­rų ri­bą. Vis dėl­to Šiau­liai ne­ga­li džiaug­tis fi­nan­siš­kai pa­trauk­liais at­ly­gi­ni­mais. Ly­gi­nant su vi­so­mis sa­vi­val­dy­bė­mis Lie­tu­vo­je, Šiau­liai su 525 eu­rais uži­ma 19-tą vie­tą pa­gal vi­du­ti­nį dar­bo už­mo­kes­tį, o ap­skri­ty­je jį len­kia Ak­me­nės ra­jo­nas su 558 eu­rais vi­du­ti­niu at­ly­gi­ni­mu. Be­je, Ak­me­nė pa­ten­ka į di­džiau­sių at­ly­gi­ni­mų de­šim­tu­ką Lie­tu­vo­je.

Tuo tar­pu Rad­vi­liš­ky­je at­ly­gi­ni­mas men­kiau­sias ne tik ap­skri­ty­je, bet ir vie­nas ma­žiau­sių ša­ly­je – sa­vi­val­dy­bė, ku­rio­je vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis nuo ša­lies vi­dur­kio at­si­lie­ka net 140 eu­rų ir te­sie­kia 444 eu­rus, pa­ten­ka į ma­žiau­sių at­ly­gi­ni­mų pen­ke­tu­ką, ap­lenk­da­ma tik Kal­va­ri­jos, Za­ra­sų ra­jo­no ir Šal­či­nin­kų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bes.

„Įdo­mu pa­ste­bė­ti, kad Šiau­lių ra­jo­ną dar­bo už­mo­kes­čiu len­kia pu­sė ap­skri­ties sa­vi­val­dy­bių. To­kią si­tua­ci­ją bū­tų ga­li­ma paaiš­kin­ti di­des­ne dar­bo jė­gos kon­ku­ren­ci­ja. Ti­kė­ti­na, kad ras­ti spe­cia­lis­tą ra­jo­ne, įsi­kū­ru­sia­me dar ir gre­ta did­mies­čio, ku­ria­me dar­bo jė­ga nuo­lat pa­si­pil­do aukš­tą­sias ir pro­fe­si­nes mo­kyk­las bai­gu­siais jau­nuo­liais, leng­viau nei sa­vi­val­dy­bė­se, ku­rio­se vy­rau­ja kai­miš­kos vie­to­vės“, – tei­gia O. Blo­žie­nė.

Ma­žė­jo iš­duo­da­mų pa­šal­pų, bet jų ga­vė­jų vis tiek daug

Nors so­cia­li­nių iš­mo­kų ga­vė­jų da­lis, ten­kan­ti 1000-iui gy­ven­to­jų, ma­žė­jo vi­so­je ap­skri­ty­je, vis dėl­to eko­no­mi­nės ap­lin­ky­bės sa­vi­val­dy­bė­se le­mia tai, kad net 5 Šiau­lių ap­skri­ties sa­vi­val­dy­bės pa­ten­ka į tų sa­vi­val­dy­bių dvi­de­šim­tu­ką, ku­rio­se pa­šal­pų ga­vė­jų da­lis, ten­kan­ti 1000-iui gy­ven­to­jų, yra di­džiau­sia.

Di­džiau­sia so­cia­li­nių pa­šal­pų ga­vė­jų da­lis, ten­kan­ti 1000-iui gy­ven­to­jų, yra Ak­me­nės ra­jo­ne (73 ga­vė­jai), Pak­ruo­jo ra­jo­ne (71 ga­vė­jas), Jo­niš­kio ra­jo­ne (68 ga­vė­jai), Kel­mės r. (64 ga­vė­jai). Šiau­lių mies­te ši da­lis ma­žiau­sia – 25 pa­šal­pų ga­vė­jai, ten­kan­tys 1000-iui gy­ven­to­jų.

„Di­de­lį pa­šal­pų ga­vė­jų skai­čių ga­li­ma paaiš­kin­ti ir tuo, kad Pak­ruo­jy­je ir Jo­niš­ky­je ko­mu­na­li­nės pa­slau­gos yra vie­nos bran­giau­sių ša­ly­je. Op­ti­mis­tiš­kes­nė gai­da ga­lė­tų bū­ti ne­bent tai, kad cent­ra­li­zuo­to­mis šių pa­slau­gų sis­te­mo­mis nau­do­ja­si ma­žes­nė gy­ven­to­jų da­lis nei la­biau ur­ba­ni­zuo­tuo­se ra­jo­nuo­se. Jo­niš­kio ra­jo­no kai­mo vie­to­vė­se gy­ve­na 55 pro­cen­tai, Pak­ruo­jy­je 71 pro­cen­tas, Kel­mė­je 61 pro­cen­tas gy­ven­to­jų“, – si­tua­ci­ją ko­men­tuo­ja O. Blo­žie­nė.

Ge­bė­ji­mas vyk­dy­ti fi­nan­si­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus ap­skri­ty­je ne­vie­no­das

Dau­giau­sia pra­dels­tų mo­kė­ji­mų ap­skri­ty­je, ten­kan­čių 1000-iui gy­ven­to­jų, yra Ak­me­nė­je ir Šiau­liuo­se, o tai ga­li bū­ti ir prie­žas­tis, pa­ska­ti­nu­si emig­ruo­ti, ir in­ten­sy­vios emig­ra­ci­jos pa­sek­mė, kuo­met emig­ran­tai nu­sto­ja rū­pin­tis Lie­tu­vo­je li­ku­siais fi­nan­si­niais įsi­pa­rei­go­ji­mais. Tuo tar­pu Pak­ruo­jy­je vė­luo­jan­čių mo­kė­ti gy­ven­to­jų da­lis, ten­kan­ti 1000-iui gy­ven­to­jų, yra vie­na ma­žiau­sių ša­ly­je (tai yra 6 ma­žiau­sias skai­čius).

„Šiau­lių mies­to at­ve­ju kar­to­ja­si įpras­ta did­mies­čio-cent­ro ten­den­ci­ja. Čia gy­ven­to­jai la­biau lin­kę sko­lin­tis būs­tui ar to­kiems so­cia­li­niams at­ri­bu­tams, kaip au­to­mo­bi­lis, kom­piu­te­ris, te­le­fo­nas, o Pak­ruo­jo gy­ven­to­jų fi­nan­si­nę draus­mę grei­čiau­siai le­mia bran­des­nė vi­suo­me­nė ir ma­žes­nis pa­slau­gų, mies­to kom­for­to po­rei­kis, gy­ve­nant kai­mo vie­to­vė­se“, – įsi­sko­li­ni­mų prie­žas­tis ko­men­tuo­ja fi­nan­sų eks­per­tė.

Apsk­ri­tis tuš­tė­ja

Vi­sos 7 ap­skri­ties sa­vi­val­dy­bės ri­kiuo­ja­si pa­sku­ti­nia­me rei­tin­go treč­da­ly­je pa­gal emig­ra­ci­jos srau­tus su Ak­me­ne prie­ša­ky­je. Čia tre­čias pa­gal in­ten­sy­vu­mą emig­ra­ci­jos tem­pas ša­ly­je. To­liau – penk­to­je vie­to­je – be­si­ri­kiuo­jan­tis Šiau­lių mies­tas, dar ga­li guos­tis nuo­sek­liai au­gan­čiu imig­ran­tų ar­ba re-emig­ran­tų skai­čiu­mi.

„Ti­kė­ti­na, kad bent šiek tiek lė­tes­nį emig­ruo­jan­čių­jų srau­tą ki­to­se sa­vi­val­dy­bė­se ga­lė­jo lem­ti bran­des­nė vi­suo­me­nė, ku­ri yra sės­les­nė, daž­niau su­var­žy­ta už­sie­nio kal­bų ne­mo­kė­ji­mo ir, ži­no­ma, sto­ko­ja pa­si­ry­ži­mo ar svei­ka­tos“, – sa­ko O. Blo­žie­nė.

„Di­džiau­sias ap­skri­ties iš­šū­kis – emig­ra­ci­jos srau­to ma­ži­ni­mas, dar­bo jė­gos pri­trau­ki­mas ir kai­miš­kų­jų vie­to­vių ato­trū­kio nuo ap­skri­ties cent­ro ir ša­lies vi­dur­kio ma­ži­ni­mas, – sa­ko „Swed­bank“ Fi­nan­sų ins­ti­tu­to va­do­vė. – Sa­vi­val­dy­bėms, ku­rio­se reikš­min­gas ato­trū­kis nuo ša­lies vi­dur­kio ir ku­rioms su­dė­tin­ga pri­trauk­ti už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų, ge­riau­sia pro­ga ini­ci­juo­ti po­ky­čius re­gio­ne ga­lė­tų tap­ti ES pa­ra­ma.
Ki­ta ver­tus, esa­mos rin­kos są­ly­gas ver­tė­tų dar kar­tą įver­tin­ti ne kaip kliū­tis, bet kaip ga­li­my­bę už­siim­ti ni­ši­nė­mis, ne­di­de­lės apim­ties in­di­vi­dua­lio­mis veik­lo­mis“.
Pa­reng­ta Pa­gal „Swed­bank“ Fi­nan­sų ins­ti­tu­to inf.

At­lie­kant šeš­tą­ją „Swed­bank“ Fi­nan­sų ins­ti­tu­to ly­gi­na­mą­ją sa­vi­val­dy­bių ana­li­zę, bu­vo pa­nau­do­ti LR So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos, „Sod­ros“, Vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos, Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to, Lie­tu­vos dar­bo bir­žos, So­cia­li­nės pa­ra­mos šei­mai in­for­ma­ci­nės sis­te­mos, Vals­ty­bi­nės kai­nų ir ener­ge­ti­kos kont­ro­lės ko­mi­si­jos ir bend­ro­vės „Cre­di­tin­fo“ duo­me­nys, taip pat sa­vi­val­dy­bių pa­teik­ta in­for­ma­ci­ja.

„Swed­bank“ Fi­nan­sų ins­ti­tu­to va­do­vė Lie­tu­vo­je Ode­ta Blo­žie­nė.