
Naujausios
Šiaulių apskritis – nuo žemės ūkio iki pramonės
„Swedbank“ Finansų instituto šeštą kartą atlikta lyginamoji Lietuvos savivaldybių analizė rodo, kad regioninis atotrūkis šalyje nemažėja. Didieji šalies miestai plečiasi ir gyventojai labiau telkiasi šalies centruose. Nemaža dalis iššūkių regionuose kyla ir dėl nesuvaldytos regioninės atskirties, ir dėl netolygaus ekonomikos augimo.
Skirtumai
„Kartu su ekonomine atskirtimi pastebima ir socialinė atskirtis. Tuštėjančiuose regionuose vis sunkiau ne tik tikėtis atlyginimo pakėlimo, bet ir rasti laisvalaikio praleidimo formų ar jaunimo įvairiapusio ugdymo galimybių. Gyvenimo kokybė regionuose yra nepakankama, kad sulaikytų vietos konkurencingus darbingo amžiaus gyventojus. Todėl neretai jie pasirenka geresnių gyvenimo galimybių vykti ieškoti kitur“, – lyginamosios analizės išvadas komentavo „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.
Praėjusiais metais šalyje vidutinis darbo užmokestis per metus padidėjo beveik 6 procentais, tačiau atotrūkis tarp gaunančiųjų didžiausią ir mažiausią vidutinį atlyginimą didėjo.
Didžiausio vidutinio darbo užmokesčio trejetukas išliko toks pat, kaip ir 2014 metais: Vilnius (655 Eur), Klaipėda ir Jonavos rajonas – beveik 624 eurai. Mažiausiai uždirbančiųjų trejetas: Šalčininkų rajonas (417 Eur), Zarasų rajonas (436 Eur), Kalvarija (437 Eur).
Planas ir realybė
Remiantis Ūkio ministerijos duomenimis, įgyvendinus ir įsisavinus 2014–2020 m. ES investicijų programos numatytas lėšas, siekiama, jog 2020 metais regionuose sukuriamas BVP sudarytų 40 proc. viso šalyje sukuriamo BVP. Be to, verslumo lygis regionuose pasiektų 23,1 proc., o lietuviškų prekių eksportas iš regionų sudarytų 40 proc. viso lietuviškų prekių eksporto.
„Swedbank“ Finansų instituto vadovės teigimu, vertinant, ar lūkesčiai 2020-iesiems yra realūs, akivaizdu, kad kelias iki numatytų tikslų ilgas. Septyniose šalies apskrityse, į kurių skaičių nepatenka Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskritys, sukuriama BVP dalis nuosekliai mažėja jau 15 metų ir siekia mažiau nei trečdalį.
Kokie iššūkiai Šiaulių apskrityje?
Šiaulių apskritis – viena didžiausių geografine apimtimi apskričių, turi turtingą pramonės istoriją. Akmenė garsėjo cemento ir statybinių medžiagų gamyba, Pakruojis – kasybos ir karjerų eksploatacijos srityje, Radviliškis žemės ūkio technikos ir geležinkelio inžinerijos srityje, o Šiauliai – odos, tekstilės, dviračių, maisto pramonės ir televizorių gamybos srityse.
„Akmenės ir Pakruojo ekonominė sėkmė, pertvarkant šalies ūkį į rinkos ekonomiką, išsikvėpė labiau nei Šiaulių miestas, kuris nors ir lėtai bei skausmingai, tačiau sugebėjo persitvarkyti, atnaujinti gamybos technologijas ir vėl tapti konkuruojančiu pramonės centru šalyje.
Vis dėlto pagal lietuviškos kilmės eksportą Šiaulių apskritis lenkia tik Alytų, Marijampolę, Uteną ir Tauragę, o nuo daugiausiai eksportuojančios ir kaimynystėje esančios Telšių apskrities atsilieka beveik keturis kartus – atitinkamai eksporto už 0,83 milijardo ir 3,27 milijardo eurų“, – regiono ekonomines tendencijas komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.
Vieniems darbo netrūksta, kiti neranda metus ir ilgiau
Šiaulių mieste nedarbas mažėjo dešimtadaliu (beveik 10 proc.), ši savivaldybė yra ketvirtoje vietoje pagal mažiausią nedarbą šalyje. Čia 5,7 proc. vidutinis metinis nedarbas yra net 3 procentiniais punktais mažesnis nei šalies vidurkis.
Šiaulių rajone 8,4 proc. nedarbas taip pat nesiekia šalies vidurkio, o savivaldybė tik per vieną vietą atsiduria už savivaldybių dvidešimtuko ribos, kuriose darbo trūksta mažiausiai.
„Vis dėlto tolstant nuo apskrities centro šis rodiklis prastėja, o reitingo sąrašo pabaigoje atsiduria Kelmės rajonas, kur 14,1 proc. nedarbas yra septintas didžiausias šalyje. Kita vertus, kaimiškų vietovių bedarbiai nevengia užsiregistruoti darbo biržoje nebūtinai ieškodami realių galimybių įsidarbinti, bet dažnai siekdami pasinaudoti lengvatomis ir kitomis privilegijomis“, – didelius nedarbo skirtumus apskrityje aiškina Odeta Bložienė.
Situacijos šviesesnėmis spalvomis nenuspalvina ir tai, kad Kelmėje, kur pensinio amžiaus gyventojų dalis yra didžiausia Šiaulių apskrityje, vidutinė senatvės pensija yra viena mažiausių šalyje. Vidutinė Kelmėje mokama 223 eurų pensija lenkia tik Šalčininkų, Skuodo, Šilalės rajonų ir Pagėgių savivaldybes.
„Tokią susiklosčiusią situaciją nulėmė savivaldybės istorinė ūkinė veikla – dideliuose žemės naudmenų plotuose įsišaknijo gilios ūkininkavimo tradicijos, ir tai nesudarė sąlygų sukaupti tokį stažą ir pajamų lygį būsimai pensijai, kaip dirbant pramoniniuose rajonuose“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
Akmenėje nedarbas taip pat didžiulis (13,7 proc.). Ekspertės teigimu, Akmenės darbo rinka turi panašumų su Mažeikiais, kai vienas stambus ūkio subjektas garantuoja aukštą dirbančiųjų atlygį, tačiau kitiems darbo rinkos dalyviams įsidarbinti sudėtinga, ypač moterims, nes rajone tradiciškai dominuoja vyriškos pramonės pakraipa.
Be to, aukštam nedarbui Akmenės rajone įtakos turi nedidelė ūkio subjektų koncentracija, o didesniam dirbančiųjų atlygiui – intensyvi emigracija, mažinanti kvalifikuotą darbo jėgą.
Šiek tiek geresnė darbo situacija yra Joniškio, Radviliškio ir Pakruojo rajonuose, tačiau nedarbas čia taip pat stipriai persveria šalies vidurkį. Lietuvos darbo biržos duomenimis, Šiaulių apskrityje 34 proc. registruotų bedarbių buvo ilgalaikiai, o į 15 mažiausią veikiančių ūkio subjektų koncentraciją turinčių šalies savivaldybių sąrašą patenka 3 iš šios apskrities.
Vidutinis atlygis apskrityje pasiekė 500 eurų ribą
Vidutinis darbo užmokestis Šiaulių apskrityje pasiekė ir netgi šiek tiek viršijo 500 eurų ribą. Vis dėlto Šiauliai negali džiaugtis finansiškai patraukliais atlyginimais. Lyginant su visomis savivaldybėmis Lietuvoje, Šiauliai su 525 eurais užima 19-tą vietą pagal vidutinį darbo užmokestį, o apskrityje jį lenkia Akmenės rajonas su 558 eurais vidutiniu atlyginimu. Beje, Akmenė patenka į didžiausių atlyginimų dešimtuką Lietuvoje.
Tuo tarpu Radviliškyje atlyginimas menkiausias ne tik apskrityje, bet ir vienas mažiausių šalyje – savivaldybė, kurioje vidutinis darbo užmokestis nuo šalies vidurkio atsilieka net 140 eurų ir tesiekia 444 eurus, patenka į mažiausių atlyginimų penketuką, aplenkdama tik Kalvarijos, Zarasų rajono ir Šalčininkų rajono savivaldybes.
„Įdomu pastebėti, kad Šiaulių rajoną darbo užmokesčiu lenkia pusė apskrities savivaldybių. Tokią situaciją būtų galima paaiškinti didesne darbo jėgos konkurencija. Tikėtina, kad rasti specialistą rajone, įsikūrusiame dar ir greta didmiesčio, kuriame darbo jėga nuolat pasipildo aukštąsias ir profesines mokyklas baigusiais jaunuoliais, lengviau nei savivaldybėse, kuriose vyrauja kaimiškos vietovės“, – teigia O. Bložienė.
Mažėjo išduodamų pašalpų, bet jų gavėjų vis tiek daug
Nors socialinių išmokų gavėjų dalis, tenkanti 1000-iui gyventojų, mažėjo visoje apskrityje, vis dėlto ekonominės aplinkybės savivaldybėse lemia tai, kad net 5 Šiaulių apskrities savivaldybės patenka į tų savivaldybių dvidešimtuką, kuriose pašalpų gavėjų dalis, tenkanti 1000-iui gyventojų, yra didžiausia.
Didžiausia socialinių pašalpų gavėjų dalis, tenkanti 1000-iui gyventojų, yra Akmenės rajone (73 gavėjai), Pakruojo rajone (71 gavėjas), Joniškio rajone (68 gavėjai), Kelmės r. (64 gavėjai). Šiaulių mieste ši dalis mažiausia – 25 pašalpų gavėjai, tenkantys 1000-iui gyventojų.
„Didelį pašalpų gavėjų skaičių galima paaiškinti ir tuo, kad Pakruojyje ir Joniškyje komunalinės paslaugos yra vienos brangiausių šalyje. Optimistiškesnė gaida galėtų būti nebent tai, kad centralizuotomis šių paslaugų sistemomis naudojasi mažesnė gyventojų dalis nei labiau urbanizuotuose rajonuose. Joniškio rajono kaimo vietovėse gyvena 55 procentai, Pakruojyje 71 procentas, Kelmėje 61 procentas gyventojų“, – situaciją komentuoja O. Bložienė.
Gebėjimas vykdyti finansinius įsipareigojimus apskrityje nevienodas
Daugiausia pradelstų mokėjimų apskrityje, tenkančių 1000-iui gyventojų, yra Akmenėje ir Šiauliuose, o tai gali būti ir priežastis, paskatinusi emigruoti, ir intensyvios emigracijos pasekmė, kuomet emigrantai nustoja rūpintis Lietuvoje likusiais finansiniais įsipareigojimais. Tuo tarpu Pakruojyje vėluojančių mokėti gyventojų dalis, tenkanti 1000-iui gyventojų, yra viena mažiausių šalyje (tai yra 6 mažiausias skaičius).
„Šiaulių miesto atveju kartojasi įprasta didmiesčio-centro tendencija. Čia gyventojai labiau linkę skolintis būstui ar tokiems socialiniams atributams, kaip automobilis, kompiuteris, telefonas, o Pakruojo gyventojų finansinę drausmę greičiausiai lemia brandesnė visuomenė ir mažesnis paslaugų, miesto komforto poreikis, gyvenant kaimo vietovėse“, – įsiskolinimų priežastis komentuoja finansų ekspertė.
Apskritis tuštėja
Visos 7 apskrities savivaldybės rikiuojasi paskutiniame reitingo trečdalyje pagal emigracijos srautus su Akmene priešakyje. Čia trečias pagal intensyvumą emigracijos tempas šalyje. Toliau – penktoje vietoje – besirikiuojantis Šiaulių miestas, dar gali guostis nuosekliai augančiu imigrantų arba re-emigrantų skaičiumi.
„Tikėtina, kad bent šiek tiek lėtesnį emigruojančiųjų srautą kitose savivaldybėse galėjo lemti brandesnė visuomenė, kuri yra sėslesnė, dažniau suvaržyta užsienio kalbų nemokėjimo ir, žinoma, stokoja pasiryžimo ar sveikatos“, – sako O. Bložienė.
„Didžiausias apskrities iššūkis – emigracijos srauto mažinimas, darbo jėgos pritraukimas ir kaimiškųjų vietovių atotrūkio nuo apskrities centro ir šalies vidurkio mažinimas, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė. – Savivaldybėms, kuriose reikšmingas atotrūkis nuo šalies vidurkio ir kurioms sudėtinga pritraukti užsienio investicijų, geriausia proga inicijuoti pokyčius regione galėtų tapti ES parama.
Kita vertus, esamos rinkos sąlygas vertėtų dar kartą įvertinti ne kaip kliūtis, bet kaip galimybę užsiimti nišinėmis, nedidelės apimties individualiomis veiklomis“.
Parengta Pagal „Swedbank“ Finansų instituto inf.
Atliekant šeštąją „Swedbank“ Finansų instituto lyginamąją savivaldybių analizę, buvo panaudoti LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, „Sodros“, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Lietuvos statistikos departamento, Lietuvos darbo biržos, Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir bendrovės „Creditinfo“ duomenys, taip pat savivaldybių pateikta informacija.
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.