
Naujausios
Kelmiškių šventėje rūpėjo ir Europos ateitis
Praėjusį savaitgalį Kelmėje vyko tradicinė, jau 36 – oji Liaudies meno šventė. Šeštadienio rytą rajono mero Vaclovo Andrulio surengtame priėmime kelmiškiai ir aštuonių užsienio šalių delegacijos diskutavo apie Europos ateitį, šurmuliavo mugė, skambėjo dainos.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Turim orientuotis į jaunimą
Rajono meras Vaclovas Andrulis į priėmimą tradiciškai pakvietė rajono Garbės piliečius Vytautą Dudėną, Joną Jagminą, Gertraud Nebeck, Zenoną Mačernių, Garbės ženklo „Už nupelnus Kelmės rajonui“ nominantą Vytautą Pikturną, rajono Tarybos narius bei užsienio svečius.
Priėmimą pradėjo Kelmės meno mokyklos mokinių instrumentinis ansamblis.
Pasakytos sveikinimo kalbos, pasikeista dovanomis, po to diskutuota apie Europos ateitį.
Diskusijoje dalyvavo į šventę atvykusios Latvijos Uogrės miesto delegacija, vadovaujama Savivaldybės pirmininko pavaduotojos Inetos Tamane, Vengrijos Hodmezėvašarhėjaus miesto delegacija, vadovaujama mero Ištvano Almasio, Lenkijos Bilgorajaus bei Miastko miestų delegacijos, vadovaujamos burmistrų Janušo Roslano bei Romano Ramiono, Austrijos Sankt Veit an der Glan savivaldybės Gurko miesto seniūnas Zigfridas Kamplas, Italijos Galezės savivaldybės tarybos narys Serdžio Vincenti, Norvegijos Bodo miesto atstovai, teikiantys labdarą Vijurkų vaikų globos namams, Rolf Morten ir Shirley Botolfsen bei Olandijos Hardenbergo savivaldybės tarybos narys Jap Vilts su žmona Ani, teikiantys labdarą Kelmės specialiajai mokyklai.
Bene daugiausia minčių apie bendrą 29 šalių ateitį Europoje pažėrė Austrijos Sankt Veit an der Glan savivaldybės Gurko miesto seniūnas Zigfridas Kamplas, dirbęs ir Europos parlamente. Ši seniūnija bendradarbiauja su Kelmės rajono Liolių seniūnija.
Zigfridas Kamplas džiaugėsi draugyste su Lietuva, pasakojo, jog čia sutinkamas taip draugiškai, tarsi būtų giminaitis.
„Lankėmės penkiose Kelmės rajono įmonėse, matėme noru dirbti degančius jų vadovus. Jūs esate teisingame kelyje,"– sakė svečias iš Austrijos. Jis akcentavo, jog norėdami tapti darnia ir turtinga Europos šalimi privalome orientuotis į jaunimą.“
Svečias pabrėžė, jog problemų turi ne tik Lietuva. Austrus dabar sutrikdė plūstantys pabėgėliai. Šios problemos sprendimas kainuoja ne tik pinigus, bet ir daug žmogiškųjų resursų pabėgėlius integruojant. Jo nuomone, šia problema turi dalytis ne tik didžiosios Europos šalys, bet visos ES narės. Tuomet problema bus išskaidyta.
Olandijos Hardenbergo savivaldybės tarybos narys Jap Vilts išreiškė tikėjimą, jog jaunimas turi ateitį. Jų mieste jau nuo mažų dienų skatinama būti pilietiškais, išsakyti savo nuomonę ir spręsti problemas. Hardenbergo savivaldybėje renkamos Vaikų ir Jaunimo tarybos. Jos atsijoja svarbiausias savo amžiaus grupės problemas ir pateikia jas spręsti Savivaldybės tarybai.
Ir maži gali daug nuveikti
Shirley Botolfsen iš Norvegijos sakė, jog jų šalis nepriklauso Europos sąjungai ir yra palyginti nedidelė – tik 5 milijonai gyventojų. Tačiau jau priėmė 848 pabėgėlius. „Vadinasi, ir mažos šalys gali šį tą padaryti bendram labui. Svarbu didžiuotis savo valstybe ir tapsime stipresni, „ – lietuviams ir jų kaimynams latviams patarė viešnia.
Nemažai minčių apie Europos sąjungos naudą visoms šalims išreiškė Lenkijos atstovai. Jie džiaugėsi, jog įstojusi į Europos sąjungą Lenkija labai pasikeitė. Pagerėjo keliai, pagražėjo miestai. Visa tai padaryta pasinaudojus Europos parama.
Lenkijos žmonės turi progos padirbėti kitose Europos šalyse. Grįžta pasisėmę patirties, išdrąsėję.
Aštuonių Europos šalių draugystė sutvirtinta penktadienį prie Kelmės krašto muziejaus mokantis lietuviškų žaidimų ir susiburiant į draugystės ratą aplink senąjį dvaro ąžuolą bei tarptautiniame teatro vakare.
Tautodailė parodoje ir gyvenime
Šventės dalyviai ir svečiai pakviesti į Tautodailės parodos „Tradicija ir dabartis“ atidarymą kultūros centro galerijoje. Čia pirmą kartą eksponuojami Lietuvos tautodailininkų sąjungos fonduose sukaupti patys vertingiausi darbai bei rajono tautodailininkų paveikslai. Parodą pristatė Tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas, Kelmės kultūros centro direktorius Arnas Arlauskas ir specialistė Eugenija Buivydienė.
Etninės kultūros tradicijos pratęstos ir parkelyje prie Evangelikų liuteronų bažnyčios. Čia įrengtame amatininkų miestelyje būriavosi drožėjai, pynėja, audėja, akmentašys, kalvis, rankinių nėrėja, skudurinių lėlių siuvėja ir kitų amatų atstovai.
Šaukėnų krašto šeimininkės gamino tautinio paveldo valgius ir laukė degustatorių.
Parkelio medžiai tapo atrama tautodailininkų paveikslams, pakaba drožtoms kaukėms ir kitokioms grožybėms.
Netrūko įspūdingų tautodailininkų kūrinių ir mugėje, kuri nusidriekė per kelis šimtus metrų Vytauto Didžiojo gatvėje.
Iš Šilutės atvykusi tautodailininkė stebino gausybe dekoruotų butelių, tinkamų vestuvių gėrimams, dovanoms ir kitiems poreikiams. Moteris sakė visą žiemą piešusi ant butelių, o dabar atvežusi į mugę grožybes parduoti.
Akį traukė palapinėse sukabinti medinukai, reikalingi buityje, rankų darbo papuošalai, drabužiai, molio dirbiniai.
Tačiau juos perkančiųjų nebuvo daug. Būriai žmonių traukė, užmesdami akį, pasigrožėdami. Tačiau pirkti neskubėjo.
Kiek didesnę paklausą turėjo iš kaimyninių rajonų atvežti rūkyti sūriai su prieskoniais, mėsos gaminiai, naminė duona ir pyragai. Tačiau ir prie šių palapinių eilių nesusidarė.
Nemažai jaunų šeimų su mažais vaikais užsibuvo kultūros centro kieme, kur buvo įrengtas dailininko Andriaus Seselsko sukurtas vaikų kiemelis. Vaikai čia galėjo „apkabinti žirafą“, „pašerti ryklį“, apsilankyti princesių palapinėje, dalyvauti varžybose.
Miestas skambėjo
Visą dieną Kelmė skambėjo nuo dainų. Porą valandų į Laisvės gynėjų aikštę gausiai susirinkusiems žiūrovams koncertavo Kelmės meno mokyklos mokiniai. Šoko liaudies ir gatvės šokius, dainavo choras ir ansambliai.
Vos pasibaigus koncertui Laisvės gynėjų aikštėje, muzikos mėgėjai persikėlė į Atgimimo aikštę. Prie kultūros centro sumontuotoje scenoje prasidėjo koncertas „Su amžina versme širdy“. Dainavo ir šoko rajono meno mėgėjų kolektyvai, Visagino modernaus folkloro ansamblis „Prazdnik“.
Popietę toje pačioje scenoje koncertavo svečiai iš Italijos, Latvijos, Lenkijos ir Vengrijos. Šių miestų delegacijos atsivežė apie 150 meno mėgėjų. Staigmeną parengė Lenkijos atstovės Elvira ir Agnieška, padainavusios lietuvių liaudies dainą „Suk, suk ratelį“.
Vakare šventė persikėlė į Draugystės parką. Čia koncertavo Kelmės senjorai ir jų draugai iš Klaipėdos šokių kolektyvas „Klaipėdos zunda“.
Po koncerto sceną jie užleido Irenai Starošaitei, grupėms „2 Donatai“ ir „Džentelmenams“.
Vėlų vakarą būriai kelmiškių traukė pažiūrėti pagrindinio liaudies meno šventės akcento – ugnies misterijos „Pašlovinkim mirksnį būties“.
Kražantės upės saloje sudegintas Kelmės miesto simbolis vežimo ratas, simbolizuojantis Kelmę kaip turgų miestą, į kurį vežimais suvažiuodavo daug pardavėjų ir pirklių.
Autorės nuotr.
DISKUSIJA: Buvusi kelmiškė dabar Austrijoje gyvenanti Aldona Biedermann atvykusi su austrų delegacija vertėjavo diskusijoje dalyvavusiam Zigfridui Kamplui.
SVEČIAI: Į liaudies meno šventę atvažiavo svečių iš aštuonių šalių.
ANSAMBLIS: Oficialiame priėmime koncertavo Meno mokyklos liaudies instrumentų ansamblis.
DOVANA: Per tautodailės parodos atidarymą Kelmės kultūros centro direktorius Arnas Arlauskas (kairėje) įteikė kelmiškio tautodailininko Valdo Bandzos akmeninio angelo, sertifikuoto kaip tautinio paveldo produktas, skultūrėlę.
CHORAS: Meno mokyklos choras sutraukė nemažai žiūrovų. Atėjo dainuojančių vaikų tėvai ir seneliai.
DEGUSTACIJA: Šaukėniškės degustavo savo krašto valgius ir jaudinosi, ar patiks jie svečiams.
KREPŠIAI: Mugėje savo prekę siūlė ir krepšių pynėjas Česlovas Ežerskis.