PRIESKONIAI: Birželis – prieskoninių augalų pjūtis

PRIES­KO­NIAI: Bir­že­lis – prie­sko­ni­nių au­ga­lų pjū­tis

Dau­ge­lis prie­sko­ni­nių-vais­ti­nių au­ga­lų pjau­na­mi bir­že­lį–lie­pą, gied­rą die­ną ir džio­vi­na­mi ge­rai vė­di­na­mo­je pa­tal­po­je, pa­skleis­ti ne­sto­ru sluoks­niu ant au­di­nio. Ge­riau, kad į žo­le­les ne­spi­gin­tų tie­sio­gi­niai sau­lės spin­du­liai, o jei džio­vin­si­te vi­siš­ko­je tam­so­je – ge­riau iš­si­lai­kys aro­ma­tas. Kol džiū­va, kart­kar­tė­mis žo­le­les rei­kia pa­var­ty­ti.

Čiob­re­liai

Ro­mos Bal­sie­nės (EL­TA) nuo­tr.

KA­DA? Žo­lę pjau­ki­te bir­že­lį–lie­pą – kai au­ga­las žy­di.

MAIS­TAS: tin­ka mė­sos, žu­vies pa­tie­ka­lams, ma­ri­na­tams gar­din­ti.

KOS­ME­TO­LO­GI­JA: nuo­vi­ras stip­ri­na plau­kus, nai­ki­na pleis­ka­nas.

NE­GA­LI­MA: pikt­nau­džiau­ti.

Rau­do­nė­liai

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

KA­DA? Žo­lę pjau­ki­te bir­že­lio ant­ro­je pu­sė­je – lie­pos pra­džio­je. Dar kar­tą pjau­si­te rugp­jū­čio pa­bai­go­je.

MAIS­TAS: tin­ka sriu­boms, žu­vies pa­tie­ka­lams, agur­kų rau­gui, po­mi­do­rų pa­da­žui ska­nin­ti.

KOS­ME­TO­LO­GI­JA: Jei­gu vei­do oda rie­bi – praus­ki­tės rau­do­nė­lio nuo­vi­ru. Toks nuo­vi­ras stip­ri­na ir plau­kus.

NE­GA­LI­MA: ne­var­to­ki­te rau­do­nė­lių, jei­gu jū­sų aukš­tas krau­jos­pū­dis, taip pat nėš­tu­mo me­tu.

Mai­rū­nai

KA­DA? Pjau­ki­te prieš žy­dė­ji­mą ar­ba pra­dė­jus žy­dė­ti – lie­pą. Džio­vin­ki­te tam­so­je (tai pa­de­da iš­sau­go­ti kva­pą).

MAIS­TAS: varš­kei, mė­sos įda­rams, pa­da­žams, ma­ri­na­tams pa­gar­din­ti.

KOS­ME­TO­LO­GI­JA: ete­ri­niai alie­jai nau­do­ja­mi odai gai­vin­ti.

NE­GA­LI­MA: pikt­nau­džiau­ti. Ne­var­to­ki­te nėš­tu­mo me­tu.

Roz­ma­ri­nai

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

KA­DA? Pjau­na­mi va­sa­ros mė­ne­siais ir tik nuo jau­nų ša­ke­lių.

MAIS­TAS: tin­ka mė­sos, žu­vies, paukš­tie­nos pa­tie­ka­lams, duo­nos ke­pi­niams gar­din­ti.

KOS­ME­TO­LO­GI­JA: pa­de­da ša­lin­ti pleis­ka­nas, stab­dy­ti plau­kų slin­ki­mą.

NE­GA­LI­MA: nėš­tu­mo me­tu ir jei esa­te aler­giš­ki as­pi­ri­nui.

Pi­pir­mė­tės, me­li­sos

KA­DA? Pjau­ki­te prieš žy­dė­ji­mą ir žy­dint, t. y. nuo bir­že­lio pa­bai­gos iki pat rug­sė­jo. Džio­vin­ki­te su­ri­šę į šluo­te­les, ge­riau tam­so­je (la­pai ne­pa­juo­duos, stip­riau kve­pės), po to su­smul­kin­ki­te.

MAIS­TAS: tin­ka sriu­boms, sa­lo­toms, mė­sos (ypač viš­tie­nos, avie­nos), žu­vies ir mil­tų pa­tie­ka­lams, gi­rai pa­gar­din­ti.

NE­GA­LI­MA: pikt­nau­džiau­ti (vy­rams ma­ži­na sek­sua­li­nę po­ten­ci­ją; ver­čiau rin­ki­tės me­li­sas).

KOS­ME­TO­LO­GI­JA: van­duo su pi­pir­mė­tės la­pais to­ni­zuo­ja vei­do odą, gai­vi­na.

NE­GA­LI­MA: ne­var­to­ki­te, jei­gu esa­te aler­giš­ki men­to­liui; taip pat ne­tin­ka ser­gan­tie­siems inks­tų li­go­mis, tul­žies pūs­lės ak­men­li­ge; ne­duo­ki­te kū­di­kiams; vai­kams ne­ga­li­ma ger­ti il­giau nei sa­vai­tę.

Kuo ski­ria­si mė­tos, pi­pir­mė­tės ir me­li­sos?

* Vi­si šie au­ga­lai pri­klau­so not­re­li­nių (La­mia­ceae) šei­mai. Ji tu­ri dau­gy­bę at­ski­rų au­ga­lų gen­čių ir rū­šių. Mė­tos pri­ski­ria­mos mė­tų gen­čiai, me­li­sos – me­li­sų. Šioms gen­tims at­ski­rai pri­klau­so dau­gy­bė ki­tų rū­šių, po­rū­šių, po­kla­sių, veis­lių ir jų hib­ri­dų.

* Pi­pir­mė­tės yra mė­tų rū­šis. Lie­tu­vo­je iš vi­so au­ga 11 mė­tų rū­šių.

* Pi­pir­mė­tės yra van­de­ni­nės mė­tos (Met­ha aqua­ti­ca) ir šalt­mė­tės (M. spi­ca­ta) hib­ri­das.

* Vi­si mė­tų gen­ties au­ga­lai tu­ri an­ti­bak­te­ri­nių, už­de­gi­mus slo­pi­nan­čių sa­vy­bių (nuo­vi­ras tin­ka gerk­lei ska­lau­ti). Ar­ba­ta ge­ri­na virš­ki­ni­mą, pa­de­da per­ša­lus, kai skau­da gal­vą, šiek tiek ra­mi­na.

* Iš me­li­sų gen­ties Lie­tu­vo­je ge­rai ži­no­ma vie­nin­te­lė rū­šis – vais­ti­nė me­li­sa. Liau­dies me­di­ci­no­je la­biau­siai ver­ti­na­ma dėl ra­mi­na­mo­jo po­vei­kio.

* Ku­li­na­ri­jo­je mė­tos var­to­ja­mos la­biau dėl aro­ma­to, me­li­sos – dėl sko­nio.

* Mė­tos tu­ri dau­giau ete­ri­nių alie­jų nei me­li­sos.

* Mė­tos stip­riai kve­pia men­to­liu, me­li­sos – la­biau cit­ri­na.

* Me­li­sos ne­tu­ri men­to­lio. (Men­to­lis yra or­ga­ni­nis jun­gi­nys, ku­ris dir­gi­na bur­nos šal­čio re­cep­to­rius, to­dėl ref­lek­siš­kai ple­čia šir­dies bei sme­ge­nų krau­ja­gys­les.)

Pa­ren­gė Vai­va VAI­DI­LAI­TĖ