
Naujausios

Atliekų mažėja – jų tvarkymas brangsta
Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus vedėja Eglė Bružienė aiškinamajame rašte nurodo, kad pastovioji rinkliavos už atliekų surinkimą dalis nesikeis ir liks 14 eurų per metus vienam žmogui. Tačiau kintamoji dalis žmogui ūgtelės nuo 6 iki 10 eurų.
Individualių valdų gyventojams kintamoji dalis priklauso nuo konteinerio dydžio ir ištuštinimo dažnio. Pavyzdžiui, vidutinio 0,24 kubinio metro talpos konteinerio turėtojams kintamoji dalis padidės nuo 15,60 iki 21,60 euro. Trijų asmenų šeimai rinkliava brangtų 12,6 euro.
Už trečią ir daugiau šeimos vaikų rinkliava nebeskaičiuojama.
Teigiama, kad viena iš rinkliavos augimo priežasčių – valstybės mokesčių pokyčiai.
Be to, ir Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane, ir Šiaulių regiono komunalinių atliekų tvarkymo plane yra nustatyta užduotis iki 2020 metų pasiekti, kad sąvartyne būtų šalinama ne daugiau kaip 35 procentai regione susidariusių komunalinių atliekų. Siekiant šių rodiklių, po mechaninio biologinio apdorojimo likusios atliekos tolimesniam apdorojimui perduodamos į UAB Fortum Klaipėda deginimo įrenginius. Ši paslauga kartu su transportavimu taip pat brangsta. Sąnaudas didina nuo šių metų vidurio pradėtas atliekų biodžiovinimas bei paruošimas tolimesniam tvarkymui – deginti arba šalinti sąvartyne.
Vykdant Valstybinio atliekų tvarkymo plano reikalavimus nuo 2020 metų Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centre planuojama nauja veikla – pakartotinis atliekų panaudojimas. Išaugus darbų apimtims, ši įstaiga planuoja priimti 9 naujus darbuotojus.
E. Bružienė apibendrina, kad būtinosios komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos, palyginti su 2016 metais, kai buvo skaičiuotas dabar galiojantis atliekų sutvarkymo mokestis, nuo kitų metų didėja 34,7 procento. Sistemos administravimo sąnaudos didėja 17,6 procento, o komunalinių atliekų tvarkymo – beveik 50 procentų.
Tvirtinama, kad nedidinant rinkliavos, jau kitais metais atliekų tvarkymui pritrūks beveik 300 tūkstančių eurų, o 2021–2022 metais po beveik 700 tūkstančius eurų.
Yra galimybių mokėti mažesnę rinkliavą
Šiaulių miesto tarybos Miesto ūkio ir plėtros komiteto posėdyje dalyvavusi Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro direktorė Jolanta Šalkauskienė pastebėjo, kad daugiabučių gyventojai prastai rūšiuoja atliekas. Patikrinus jų turinį nustatyta, kad apie 60 procentų sudaro pakuotės. Jos surenkamos į kitus konteinerius ir už jų išvežimą moka pakuočių turėtojai, gyventojams ši paslauga nekainuoja. Tuo tarpu mišrių komunalinių atliekų surinkimas yra brangus, kainuoja apie 100 eurų tonai.
J. Šalkauskienė siūlė, kaip gyventojai galėtų sutaupyti. Reikėtų, kad bendrija arba daugiabučio namo administratorius sudarytų sutartį ir gautų namui priskirtą konkretų konteinerį. Sąskaita už paslaugas būtų pateikta bendrijai arba administratoriui, kurie išlaidas paskirstytų visiems namo gyventojams. Pereinant prie pusiau antžeminių konteinerių, atsiras galimybė juos gyventojams rakinti.
"Jei daugiabutis turės priskirtą konteinerį ir kontroliuos mišrių atliekų išvežimą, mokės mažiau. Pastovioji dalis išliks ta pati, tačiau kintamoji bus skaičiuojama nuo išvežimų skaičiaus. Mišriose atliekose bent 40 procentų sumažinus pakuotes, konteineris galėtų būti išvežamas ne 3–4 kartus per savaitę, o tik kartą", – aiškino J. Šalkauskienė.
Ji pridūrė, kad naujuose konteineriuose bus užpildymo lygio davikliai ir jie bus ištuštinami tada, kai bus pilni.
Komitete kalbėta, kad reikėtų rasti "progresyvią bendriją", kuri šią sistemą išbandytų ir savo patirtimi įkvėptų taip tvarkyti atliekas ir daugiau daugiabučių. Taip padidėtų rūšiavimo motyvacija.
Komiteto narys Antanas Sireika pastebėjo, kad atliekų surinkimo automobilis kartu išveža popierių ir plastmasę. Kokia prasmė rūšiuoti?
ŠRATC direktorė paaiškino, kad ir popierius, ir plastmasė vežami į rūšiavimo stotį ir išrūšiuojami į 15 skirtingų frakcijų. Šios atliekos važiuoja į vieną rūšiavimo stotį, mišrios – į kitą. Individualių namų ūkiuose popieriui ir plastmasei skiriamas vienas pakuočių konteineris.
"Paradoksas, daug metų kalbame – rūšiuokite, atliekų išvežimas pigs. Bet kitos priežastys vis tiek atliekų surinkimą brangina. Nors jei būtume išvis nerūšiavę, šiandien gal mokėtume dvigubai daugiau", – kalbėjo mero pavaduotojas Domas Griškevičius.
Skyriaus vedėja E. Bružienė sakė, kad nemažinant išvežamų į sąvartyną atliekų kiekių, tektų pradėti galvoti apie naujo sąvartyno statybą ir jos kaina vėl gultų į rinkliavą.
Kalbant apie pokyčius, kuriuos numatė Tarybos sprendimo projektas, ilginamas laikotarpis, kai bus surenkamos žaliosios atliekos – nuo balandžio 1 iki lapkričio 30 dienos. 16 išvežimų įskaičiuojama į rinkliavos mokestį. Jei reikės šios paslaugos daugiau kartų, teks mokėti papildomai.