Europinės investicijos į asfaltą ir plyteles žmonių gyvenimo nepakeitė

Europinės investicijos į asfaltą ir plyteles žmonių gyvenimo nepakeitė

Eu­ro­pi­nės in­ves­ti­ci­jos į as­fal­tą ir ply­te­les žmo­nių gy­ve­ni­mo ne­pa­kei­tė

Eu­ro­pi­nių fon­dų fi­nan­si­nės in­jek­ci­jos ne­priar­ti­no Lie­tu­vos žmo­nių prie eu­ro­pie­tiš­kos gy­ve­ni­mo ko­ky­bės. Ne­ga­na to, dau­giau kaip de­šim­ty­je sa­vi­val­dy­bių per 7 me­tus gy­ve­ni­mas su­pras­tė­jo, nes ES pa­ra­mos „pa­gal­vė­lė“ per kri­zę ne­su­vei­kė. Kaip su­veiks, jei­gu dau­giau­sia lė­šų įlie­ta į as­fal­tą, po auk­si­nė­mis ša­li­gat­vių ir aikš­čių ply­te­lė­mis, o in­ves­ti­ci­jų į eko­no­mi­ką ir žmo­nes kliu­vo tik did­mies­čiams?

Dau­giau­sia – su­si­sie­ki­mui

Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos pa­sam­dy­ti eks­per­tai su­skai­čia­vo, kad Lie­tu­vos žmo­nių gy­ve­ni­mo ko­ky­bei ge­rin­ti nuo 2007 iki 2014 me­tų skir­ta apie 3,2 mi­li­jar­do eu­rų in­ves­ti­ci­jų iš bend­ros Lie­tu­vai te­ku­sios 6,8 mi­li­jar­do eu­rų ES struk­tū­ri­nių fon­dų pa­ra­mos.

Eks­per­tai įver­ti­no 103 mies­tuo­se ir 34 mies­te­liuo­se įgy­ven­din­tus dau­giau kaip 5 300 pro­jek­tų ir at­sa­kė į svar­biau­sius klau­si­mus,: kur in­ves­tuo­ta, į ką ir koks in­ves­ti­ci­jų po­vei­kis žmo­nių gy­ve­ni­mo ko­ky­bei.

Pi­ni­gi­ne iš­raiš­ka di­džiau­sios in­ves­ti­ci­jos bu­vo skir­tos su­si­sie­ki­mui – 339 mi­li­jo­nai eu­rų, iš jų 93 pro­cen­tai (314 mln. eu­rų) te­ko mies­tų ir mies­te­lių gat­vėms, ap­link­ke­liams.

Ant­ro­je vie­to­je pa­gal lė­šų kie­kį – vers­lo pro­duk­ty­vu­mo di­di­ni­mas – 282 mi­li­jo­nai eu­rų, iš jų mies­tams ir mies­te­liams skir­ta 84 pro­cen­tai.

Sus­kai­čiuo­ta, kad užim­tu­mui ska­tin­ti skir­tas in­ves­ti­ci­jas „pra­ri­jo“ 5 di­die­ji mies­tai, ku­riems te­ko 38 pro­cen­tai šių in­ves­ti­ci­jų.

Eks­per­tės Ne­rin­gos Vir­ši­lie­nės tei­gi­mu, vie­nam gy­ven­to­jui ten­kan­tis ES in­ves­ti­ci­jų vi­dur­kis yra apie 600 eu­rų, ta­čiau at­ski­ro­se vie­to­vė­se skai­čiai svy­ruo­ja nuo 12 eu­rų (Pil­viš­kiai, Vil­ka­viš­kio r.) iki 14 tūks­tan­čių eu­rų (Kai­riai, Šiau­lių r.) vie­nam gy­ven­to­jui.

„Vi­sur bu­vo fi­nan­suo­ta dau­gy­bė pro­jek­tų, bet kai lei­džia­mės į de­ta­les, ma­to­me, kad ne vi­sur vie­no­dai vis­ko bu­vo tiek jau daug. Kai kur bu­vo daug in­ves­ti­ci­jų, bet vie­no­je sri­ty­je. Kai pa­ma­tai bend­rą pa­veiks­lą, ky­la klau­si­mų, ko­kį po­vei­kį to­kios in­ves­ti­ci­jos ga­li tu­rė­ti tos te­ri­to­ri­jos gy­ve­ni­mo ko­ky­bei“, – sa­kė N. Vir­ši­lie­nė.

Eks­per­tų gru­pės va­do­vo dr. Klau­di­jaus Ma­nio­ko pa­ste­bė­ji­mu, dau­ge­liu at­ve­jų, ypač re­gio­nų cent­ruo­se, in­ves­ta­vi­mo stra­te­gi­jos bu­vo for­ma­lios, rea­liai tai bu­vo tie­siog ga­li­my­bė pa­si­rink­ti iš ke­lių „nu­leis­tų“ pro­jek­tų. Iš vi­so re­gio­nų cent­ruo­se in­ves­tuo­ta dau­giau kaip 200 mi­li­jo­nų eu­rų, pu­sė iš jų te­ko vie­šo­sioms erd­vėms at­nau­jin­ti.

„Ne vi­si mies­tai vie­no­di, ne vi­siems rei­kia to pa­ties. O tiks­li­nėms te­ri­to­ri­joms, pa­na­šu, te­ko tie­siog tai, kas li­ko nuo sek­to­ri­nių pro­jek­tų“, – sa­kė K. Ma­nio­kas ir ra­gi­no ne­kar­to­ti tų pa­čių klai­dų įsi­sa­vi­nant nau­jo lai­ko­tar­pio ES pa­ra­mą. – Bū­ti­na su­ba­lan­suo­ti sek­to­ri­nes ir te­ri­to­ri­nes in­ter­ven­ci­jas, steig­ti kom­pe­ten­ci­jos cent­rus, stip­rin­ti pa­čių sa­vi­val­dy­bių ad­mi­nist­ra­ci­jų ge­bė­ji­mus reng­ti to­kius pro­jek­tus, ku­rie iš tie­sų spręs­tų tos te­ri­to­ri­jos pro­ble­mas.“

Gy­ve­ni­mo ko­ky­bė di­dė­jo men­kai ar­ba su­men­ko

Šiau­lių ap­skri­ty­je Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­ra­ma pa­si­skirs­tė ne­to­ly­giai. Šiau­lių mies­te ES in­ves­ti­ci­jos sie­kia 50,4 mi­li­jo­no eu­rų, Šiau­lių ra­jo­ne – 42,9 mi­li­jo­no eu­rų, Kel­mės ra­jo­ne – 20,8 mi­li­jo­no eu­rų, Jo­niš­kio ra­jo­ne – 17,2 mi­li­jo­no eu­rų, Ak­me­nės ra­jo­ne – 16,3 mi­li­jo­nai eu­rų, Rad­vi­liš­kio rajone– 15,6 mi­li­jo­no eu­rų, o Pak­ruo­jo ra­jo­ne in­ves­tuo­ta tik 10,9 mi­li­jo­no eu­rų ES pa­ra­mos.

Kaip kei­tė­si gy­ve­ni­mo ko­ky­bė dėl šių in­ves­ti­ci­jų? Gy­ve­ni­mo ko­ky­bės in­dek­so po­ky­čiai dėl ES pa­ra­mos gau­tos nuo 2007 iki 2014 me­tų. Gy­ve­ni­mo ko­ky­bės in­dek­są su­da­ro 6 sri­tys, at­spin­din­čios ma­te­ria­li­nes gy­ve­ni­mo są­ly­gas, vers­lo kon­ku­ren­cin­gu­mą, vie­šų­jų pa­slau­gų ir gy­ve­na­mo­sios ap­lin­kos ko­ky­bę, švie­ti­mo bei svei­ka­tos pa­slau­gas, sau­gu­mą.

Nors Šiau­lių mies­tas ga­vo di­džiau­sią ES pa­ra­mą ap­skri­ty­je, gy­ve­ni­mo ko­ky­bė pa­ge­rė­jo tik 0,6 pro­cen­to, o Ak­me­nės ra­jo­ne pa­ge­rė­ji­mas – 9 pro­cen­tai. Jo­niš­kio ra­jo­ne gy­ve­ni­mo ko­ky­bės in­dek­sas nuo 2007 iki 2014 me­tų išau­go 6, Šiau­lių ra­jo­ne – 4, Kel­mės ra­jo­ne – 3,4, Pak­ruo­jo ra­jo­ne – 1 pro­cen­tu. O Rad­vi­liš­kio ra­jo­ne gy­ve­ni­mo ko­ky­bės in­dek­sas nu­kri­to 1 pro­c.

Pa­reng­ta pa­gal „Va­ka­ro ži­nias“ (2016 06 18 „Įsi­sa­vin­ti mi­li­jar­dai į Eu­ro­pą ne­nu­ve­dė")

INVESTICIJOS: Di­džiau­sios in­ves­ti­ci­jos bu­vo skir­tos su­si­sie­ki­mui.