
Naujausios
Ne mažosios šalys sukelia karus
Gediminas JAKAVONIS
Seimo narys
Po Antrojo pasaulinio karo, pasiglemžusio milijonus gyvybių, tam, kad žemėje visam laikui įsivyrautų taika, Europoje kūrėsi tarptautinės institucijos, apimančios aukščiausias valstybių institucijas. Taip 1949 m. buvo įkurta Europos Taryba, šiandien vienijanti 48 valstybes, kurių parlamentarai keturis kartus per metus susirenka į darbo sesiją Strasbūre.
Strasbūre, kuris yra vadinamas Europos sostine, posėdžiauja Europos Parlamentas, įsikūręs Žmogaus Teisių Teismas, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) priimti sprendimai privalomi visoms į ją įeinančioms valstybėms. Jau aštuntus metus atstovaudamas Lietuvai ETPA, vis aiškiau matau, kad tarp visų „lygių“ egzistuoja lygesni.
Visų pirma didžiosios Europos valstybės, mažąsias mokydamos idealistinės moralės, pačios tarpusavyje bendrauja besiremdamos pragmatiškumo ir materialinės naudos kriterijais bei Rusija, kuri prieš dešimtmetį okupavo dalį Gruzijos, o prieš dvejus metus užėmė dalį Ukrainos teritorijos.
ETPA nutarė, kol Rusija neišves savo kariuomenės iš Ukrainos teritorijos, atimti jos delegacijos narių balsavimo teisę.
Mane tada nustebino, kad balsuojant rezultatas nebuvo priimtas didele balsų persvara, – rezultatą nulėmė mūsų mažųjų, buvusių sovietinio ir socialistinio lagerio šalių, balsai.
Didžiosios Europos valstybės ir net ETPA tuometinis prezidentas prancūzas Žanas Klodas Minjonas (Jean-Claude Mignon) nenorėjo agresorei Rusijai taikyti jokių sankcijų.
Paprastai ETPA sesijose svečių teisėmis lankosi daugybė pasaulio politikos įžymybių, bet šioje didžiausia „žvaigždė“ buvo iš Rusijos kalėjimo paleista Ukrainos parlamentarė ir ETPA narė Nadia Savčenko. Dabartinės asamblėjos prezidentas ispanas Pedras Agramuntas (Pedro Agramunt), pirmajame posėdyje atlikęs teikiamus formalumus ir nustatęs reglamente pasisakymų trukmę – 5 min., pirmajai žodį suteikė Nadiai, pareikšdamas, kad ji gali kalbėti tik 2 min. Manęs tai nenustebino, nes tai buvo tas pats žmogus, kuris, praėjusioje sesijoje parlamentarams pareikalavus spręsti kolegės ETPA narės, turinčios neliečiamybės statusą, paleidimo iš kalėjimo klausimą, pasakė, kad tai Ukrainos ir Rusijos tarpusavio derybų reikalas...
Prezidentas P.Agramuntas šioje sesijoje pasiūlė papildyti darbotvarkę diskusija apie parlamentinį bendradarbiavimą, jai niekas lyg ir neprieštaravo. Tik vėliau paaiškėjo, kur šuo pakastas. Ogi diskusijos turinys – apie Rusijos susigrąžinimą į ETPA! Kai suskubome užsirašyti į diskusiją, paaiškėjo, kad esame sąrašo pabaigoje ir vargu ar mums užteks laiko. Pradžioje kalbėję didžiųjų valstybių politikai kvietė į dialogą su Rusija, nes be jos mūsų organizacija nevisavertė. Tiems, kurie norėjo pasakyti, kad visiems galioja vienodos taisyklės, neužteko laiko.
Kadangi pagal rotacijos principus Europos Tarybai pradeda pirmininkauti Estija, darbotvarkėje buvo numatytas šios šalies premjero Tavio Reivo (Taavi Roivas) pasisakymas. Normali kasmetinė procedūra, bet štai prasideda didžiųjų Europos šalių klausimai. Kaip taikysitės su Rusija? Ar žinote, kad dėl embargo Rusijai sumažėjo mūsų šalių BVP? Kodėl Pabaltijyje tiek NATO kariuomenės, su kuria jūs erzinate Rusiją?
Visada žaviuosi estų šaltakraujiškumu, bet šiuo atveju galvoju kitaip. Negi jūsų sočių, šiltai aprengtų didžiųjų Europos valstybių gatvėse turi atsirasti rusų tankai, kad atsitokėtumėte. Ne mes mažieji, o jūs, didieji, sukeliate karus, kalbėdami viena, o darydami kita.
Negi sočių, šiltai aprengtų didžiųjų Europos valstybių gatvėse turi atsirasti rusų tankai, kad atsitokėtumėte.
EPA-Eltos nuotr.