
Naujausios
Muziejui dovanoti emigrantės kraštietės paveikslai
Joniškio istorijos ir kultūros muziejus sulaukė dovanos. Kraštietės, iš Skaistgirio kilusios Liucijos Viliūnaitės-Tijūnėlienės iš gamtinių medžiagų sukurtus paveikslus padovanojo Kaune gyvenantis sūnėnas. Liaudies menininkė Antrojo pasaulinio karo pabaigoje su šeima emigravo į JAV, ten ir mirė, sulaukusi 91-erių metų.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Nuo gamtos vaizdelių iki portretų
Jaunystėje Liucija Viliūnaitė-Tijūnėlienė mėgo siuvinėti, siūti, megzti. Pradėjusi nuo tautiniais rūbais aprengtų lėlių, kiaušinių marginimo ir kalėdinių šiaudų sodų gaminimo, ji pasuko link originalaus meno – paveikslų iš gamtos medžiagų kūrimo.
Jos darbuose – iš klevo lapų sudėliotas galingas medis, iš medžio žievės plaušų, žolių, skaldytų šiaudų ir kitų džiovintų augalų sukurti portretai, gamtos vaizdeliai, rugiapjūtė ar laukuose besirikiuojančios sustatytos gubos, simbolinis fermerio paveikslas, kurio kompozicijoje išdėstyti ilgaauliai batai ir skrybėlė bei juos skiriantys, o gal ir sujungiantys, laukuose išdygę elektros stulpai.
Paveikslus dovanoti Joniškio istorijos ir kultūros muziejui pareiškė jų savininkas, Kaune gyvenantis autorės sūnėnas Vaidotas Viliūnas.
Pasitraukė į Vakarus
Autorė mirė JAV, sulaukusi 91-erių.
Jos brolis Jonas Viliūnas buvo garsus sovietmečiu Skaistgirio „Pergalės“ kolūkio vadovas, puoselėjęs gamtą ir įkūręs iki šiol gyvuojantį bei jo vardu pavadintą Skaistgirio miestelio parką. Jam vadovaujant kolūkiui, Skaistgirio gyventojai ėmė kruopščiai puoselėti sodybas ir vienu metu gyvenvietė net buvo pripažinta gražiausiai tvarkoma Sovietų Sąjungoje.
Liucijos Viliūnaitės-Tijūnėlienės vyras Liudas Tijūnėlis buvo nepriklausomos Lietuvos policijos pareigūnas. Iš Žeimelio jis su šeima buvo perkeltas dirbti į Vilnių, tačiau, prasidėjus karui, grįžo į Skaistgirį. Šeima, anot Liucijos brolio Juozo Viliūno, išleidusio prisiminimų knygą, bet kuriuo momentu buvo pasiruošusi vežimams ir sėdėjo „ant čemodanų“. Tikras stebuklas, kad tremties išvengė.
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Liucija ir Liudas Tijūnėliai su dar dviem Liucijos seserimis pasitraukė į Vokietiją, o iš ten, gavę iškvietimus iš Amerikoje gyvenusio dėdės, emigravo į Čikagą.
Mirus vyrui, Liucija Viliūnaitė-Tijūnėlienė persikėlė gyventi į Teksasą, ten prisijungė prie „World Wide Pressed Flower Guild“ pasaulinio džiovintų gėlių kūrėjų sambūrio ir, sulaukusi garbingo amžiaus, surengė parodas Teksaso ir Niujorko miestų galerijose.
AUTORĖ: Paveikslų autorė Liucija Viliūnaitė-Tijūnėlienė, kilusi iš Skaistgirio krašto, karo pabaigoje emigravo į Čikagą (JAV).
VEIDAI: Trys veidai – tarsi kaukės.
SIMBOLIKA: Fermerio simbolika: ilgi batai, skrybėlė ir per laukus bėgantys“elektros stulpai.
MEDIS: Medis, sukurtas iš tikrų klevo lapų ir žolės.