Veganizmas – be fanatizmo

Ve­ga­niz­mas – be fa­na­tiz­mo

Šiau­lie­tis Man­tas Skub­lic­kas ne­mėgs­ta bū­ti va­di­na­mas ve­ga­nu. Jam ne­pa­tin­ka eti­ke­tės ir su tuo sie­ja­mos nuo­sta­tos. Ve­ga­niš­ką mi­ty­bą, at­si­sa­kant vi­sų gy­vū­ni­nės kil­mės pro­duk­tų, vy­ras pa­si­rin­ko dėl svei­ka­tos. Tai pa­laips­niui ta­po ne tik mi­ty­bos rū­ši­mi, bet pa­kei­tė po­žiū­rį į gy­ve­ni­mą.

Si­mo­na SI­MO­NA­VI­ČĖ

simona@skrastas.lt

Pa­keis­ta mi­ty­ba iš­gy­dė li­gą

Dau­ge­liui žmo­nių at­si­sa­ky­ti vi­sų gy­vū­ni­nės kil­mės pro­duk­tų at­ro­do neį­ma­no­ma. M. Skub­lic­kas tai pa­da­rė dėl svei­ka­tos pro­ble­mų – nie­kas ki­tas ne­ga­lė­jo iš­gy­dy­ti stip­raus der­ma­ti­to. Dėl odos pro­ble­mų vy­ras net ne­ga­lė­jo išei­ti į vie­šu­mą.

„Rei­kė­jo su­sto­ti, pa­gal­vo­ti, ko­dėl taip yra, pa­si­do­mė­ti. Pra­dė­jau at­virkš­čiai – pa­si­li­kau mė­są, bet at­si­sa­kiau pie­no, kiau­ši­nių, mil­ti­nių pro­duk­tų. Pas­kui pa­ste­bė­jau, kad mė­sa ap­sun­ki­na ir man jos ne­rei­kia. Ją pa­sku­ti­nę iš­trau­kiau iš sa­vo ra­cio­no“, – pra­džią pri­si­mi­nė M. Skub­lic­kas.

Pa­keis­ti mi­ty­bą ne­bu­vo sun­ku psi­cho­lo­giš­kai, nes spren­di­mą pa­si­rin­ko ieš­ko­da­mas išei­ties.

Iki tol iš­ban­dė įvai­riau­sius me­di­ci­ni­nius gy­dy­mo me­to­dus, lan­kė­si pas ži­no­miau­sius gy­dy­to­jus vi­so­je Lie­tu­vo­je. Me­di­kai sky­rė vais­tų, įvai­rių kre­mų ir te­pa­lų, ta­čiau pro­ble­mų neišsp­ren­dė. Pa­kei­tus mi­ty­bą der­ma­ti­tas ėmė ma­žė­ti. Kiau­ši­nių, pie­no pro­duk­tų, žu­vies, mė­sos Man­tas ne­var­to­ja jau pu­sant­rų me­tų.

„Me­di­kai vi­są lai­ką gąs­di­na, kad ne­val­gant mė­sos ga­li trūk­ti mik­roe­le­men­tų. Ne­se­niai da­riau­si krau­jo ty­ri­mą – re­zul­ta­tai pui­kūs. Keis­ta, kad gy­dy­to­jų taip ne­gąs­di­na val­gan­tys bul­vių traš­ku­čius, ban­de­les ir mė­są, o ve­ga­niš­ką mi­ty­bą va­di­na ne­vi­sa­ver­te“, – ste­bi­si M. Skub­lic­kas.

Ne­per­ša sa­vo nuo­mo­nės

Pa­kei­tus mi­ty­bą pa­si­kei­tė ir mąs­ty­mas. „Ėmiau do­mė­tis, kaip fer­mo­se lai­ko­mi ir au­gi­na­mi gy­vū­nai, kaip mū­sų gam­ta ken­čia nuo gy­vu­li­nin­kys­tės pra­mo­nės, kaip ji ter­šia­ma. Pa­si­da­rė gai­la gy­vū­nų, pa­ma­čius, kaip jie kan­ki­na­mi, pa­vyz­džiui, dėl pie­no. Su­si­mąs­čiau, au­gi­nu šu­niu­ką, bet val­gau kiau­lę“, – pa­ly­gi­no šiau­lie­tis. Mė­sos kva­pas dėl šių prie­žas­čių pa­si­da­rė ne­ska­nus.

„Nors esu už gy­vū­nų tei­ses, bet ne­su tas, ku­ris ei­na su pla­ka­tais, ini­ci­juo­ja pro­tes­tus“, – sa­ko M. Skub­lic­kas. Jis neat­si­sa­ko ir įvai­rių odos dir­bi­nių. Anot jo, tai jau fa­na­tiz­mas.

Jis nė­ra ka­te­go­riš­kas, pa­ma­tęs ki­tus val­gant mė­są ne­su­si­ner­vi­na, ne­sa­ko jos mes­ti pro lan­gą, ne­puo­la auk­lė­ti dėl eti­nių da­ly­kų. „Per prie­var­tą nie­ko ne­pa­da­ry­si, žmo­gus tu­ri pa­ts su­pras­ti“, – sa­ko M. Skub­lic­kas.

Jis pri­pa­žįs­ta, jog ir tarp ve­ga­nų, ir tarp ve­ge­ta­rų ra­di­ka­lių kraš­tu­ti­nu­mų, fa­na­tiz­mo pa­si­tai­ko. Yra to­kių, ku­rie sap­nuo­ja ve­ga­niš­kai, par­duo­tu­vė­je ne­pas­ko­li­na nuo­lai­dų kor­te­lės ki­tam pir­kė­jui, jei pa­ma­to jo krep­še­ly­je mė­sos pro­duk­tų ar au­to­bu­se neuž­lei­džia mo­čiu­tei vie­tos, jei jos ran­ko­se deš­re­lės.

Ve­ga­niš­ka kos­me­ti­ka

M. Skub­lic­ko vo­nio­je da­bar ga­li­ma ras­ti tik eko­lo­giš­kų šam­pū­nų, ki­tų kos­me­ti­kos prie­mo­nių. Nors ne spe­cia­liai, bet dau­ge­lis pro­duk­tų yra ve­ga­niš­ki, t.y. pa­ga­min­ti tik iš au­ga­li­nės ir mi­ne­ra­li­nės kil­mės me­džia­gų, juo­se nė­ra jo­kių gy­vu­li­nės kil­mės me­džia­gų, ing­re­dien­tai ne­ban­do­mi su gy­vū­nais.

„Kai lan­ky­da­vau­si pas gy­dy­to­jus, jie man vi­suo­met ra­šy­da­vo daug įvai­riau­sių kre­mų, kos­me­ti­kos. Gal­vo­jau, kad tu­rė­siu ją nau­do­ti vi­są gy­ve­ni­mą. Kos­me­ti­ka bu­vo pa­ga­min­ta net iš stru­čio tau­kų. Da­bar ne­var­to­ju nie­ko ir pra­de­du at­si­gau­ti“, – pa­sa­ko­ja Man­tas.

Pa­kuo­tes ir pro­duk­tų su­dė­tį jis skai­ty­da­vo jau se­niai, dar prieš ve­ga­niz­mą. M. Skub­lic­ko pa­ste­bė­ji­mu, į dau­ge­lį kos­me­ti­kos prie­mo­nių pri­dė­ta daug šlamš­to.

Dėl šių prie­žas­čių jis at­si­sa­kė du­šo že­lė. Pra­džio­je at­ro­dė keis­ta, kaip be jos ga­li­ma ap­siei­ti. Vė­liau pa­ma­tė, kad pui­kiau­siai už­ten­ka ir pa­pras­to van­dens. Kar­tais prau­sian­tis nau­do­ja so­da ar­ba drus­ka skies­tą van­de­nį.

„Vis­kas, ką už­te­pi ant odos, įsi­ge­ria į or­ga­niz­mą, tas pa­ts, lyg su­val­gy­tum, – įsi­ti­ki­nęs Man­tas. – Jei no­ri svei­kai mai­tin­tis, au­to­ma­tiš­kai atei­na su­pra­ti­mas, kad ga­lė­tų bū­ti svei­kes­nė ap­lin­ka na­mie.“

Pra­dė­jo nuo gri­kių

Di­džiau­sias sun­ku­mas, su ku­riuo Man­tas su­si­dū­rė pa­kei­tęs mi­ty­bą, – ras­ti ką val­gy­ti. At­ro­dė, keis­ta ne­val­gy­ti kas­die­nių su­muš­ti­nių, ba­to­no ar deš­re­lių. Pra­dė­jo nuo gri­kių.

Da­bar ga­li drą­siai pa­sa­ky­ti, kad mi­ty­ba pa­si­da­rė dar įvai­res­nė ir įdo­mes­nė nei anks­čiau – ve­ga­niš­kai ga­li­ma pa­si­ga­min­ti vis­ką: nuo šal­ti­barš­čių iki ce­pe­li­nų, keps­niu­kų ar de­ser­tų. At­ra­do nau­jų įvai­rių pro­duk­tų, ku­rių anks­čiau ne­ži­no­jo.

Ve­ga­nams yra įvai­rių pro­duk­tų pa­kai­ta­lų. Pa­vyz­džiui, kar­vės pie­ną pa­kei­tė ry­žių, avi­žų ar ko­ko­sų pie­nas. Juos M. Skub­lic­kas pa­ts pa­si­ga­mi­na na­muo­se. Par­duo­tu­vė­se ga­li­ma įsi­gy­ti ve­ga­niš­kų grie­ti­nė­lių, jo­gur­tų, le­dų, sū­rių.

Ga­na daž­nai Man­tas val­go dai­gin­tų gri­kių, ku­riuo­se kur kas dau­giau gy­vy­bės, mik­roe­le­men­tų, vi­ta­mi­nų, jie leng­viau virš­ki­na­mi ne­gu vir­ti. Vy­ras ge­ria daug tirš­tų ža­lių­jų kok­tei­lių, gau­siai val­go sėk­lų, vai­sių, dar­žo­vių, ypač bul­vių, iš jų pa­ga­min­tų pa­tie­ka­lų. Žie­mą val­go dau­giau dai­gin­tų sau­lėg­rą­žų dai­gų.

M. Skub­lic­ko pa­ste­bė­ji­mu, lie­tu­viš­kų li­nų sė­me­nys at­sto­ja su­per­mais­tu va­di­na­mo is­pa­ni­nio ša­la­vi­jo (chia) sėk­las. Pra­dė­jęs ve­ga­niš­kai mai­tin­tis, vy­ras pra­dė­jo do­mė­tis mais­to ga­my­ba, pa­mė­go eks­pe­ri­men­tuo­ti vir­tu­vė­je.

„Da­bar su­pran­tu, kad ei­nu tei­sin­ga link­me, tai bu­vo vie­nas ge­riau­sių ma­no pa­si­rin­ki­mų“, – nea­be­jo­ja. Da­bar tai va­di­na ne mi­ty­bos rū­ši­mi, bet gy­ve­ni­mo bū­du. Ne­žy­miai pa­si­kei­tė ir drau­gų ra­tas, at­si­ra­do dau­giau nau­jos veik­los

Pra­dė­jęs svei­ka­tin­ti sa­ve M. Skub­lic­kas nu­ta­rė pa­dė­ti ir ki­tiems – pa­pil­do­mai įsto­jo mo­ky­tis ki­ne­zi­te­ra­pi­ją, ėmė šio­je sri­ty­je dirb­ti. Taip pat pra­dė­jo ak­ty­viau spor­tuo­ti: bė­gio­ti, va­ži­nė­tis dvi­ra­čiais.

„Nes­ka­ti­nu „ne­val­gy­ki­te mė­sos“, bet pa­ma­čiau, kad tu­riu dau­giau iš­tver­mės, žva­lu­mo, ener­gi­jos kaž­ką veik­ti“, – šyp­te­li Man­tas.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

SVEI­KA­TA: Ve­ga­niš­ką gy­ve­ni­mo bū­dą pa­si­rin­kęs Man­tas Skub­lic­kas pa­ste­bi, jog ne­be­li­ko svei­ka­tos pro­ble­mų, jis tu­ri dau­giau ener­gi­jos, žva­lu­mo, veik­los, at­ra­do nau­ją do­mi­nan­čią sri­tį – ki­ne­zi­te­ra­pi­ją.

PO­ŽIŪ­RIS: Dėl svei­ka­tos pro­ble­mų at­si­sa­kęs vi­sų gy­vū­ni­nės kil­mės pro­duk­tų šiau­lie­tis Man­tas Skub­lic­kas pa­laips­niui pra­dė­jo do­mė­tis eti­niais, glo­ba­li­niais bei eko­lo­gi­niais ve­ga­niz­mo as­pek­tais, pa­kei­tė po­žiū­rį į gy­vū­nų iš­nau­do­ji­mą.

FA­NA­TIZ­MAS: Man­tas Skub­lic­kas ne­per­ša ap­lin­ki­niams sa­vo nuo­mo­nės dėl ve­ga­niz­mo ar gy­vū­nų isš­nau­do­ji­mo, iki kraš­tu­ti­nu­mų ir fa­na­tiz­mo ne­prii­ma vi­sų ve­ga­niz­mo as­pek­tų.

---

M. SKUB­LIC­KO RE­KO­MEN­DUO­JA­MI VE­GA­NIŠ­KI RE­CEP­TAI

Šo­ko­la­di­niai triu­fe­liai su mo­liū­gų sėk­lo­mis

Rei­kės:

1 stik­li­nės mo­liū­gų sėk­lų,

2 šaukš­tų švie­žiai spaus­tų im­bie­rų sul­čių,

pu­sės ža­lio­sios cit­ri­nos,

2 šaukš­tų aga­vų si­ru­po ar­ba me­daus,

2 šaukš­tų ka­ka­vos mil­te­lių.

Mo­liū­gų sėk­las apie 6 va­lan­das mir­ky­ti van­de­ny­je, per­plau­ti ir nu­sau­sin­ti. Ka­va­ma­le su­mal­ti ko­ko­sų drož­les. Mo­liū­gų sėk­las ir pu­sę ža­lio­sios cit­ri­nos su­smul­kin­ti trin­tu­vu. Į gau­tą ma­sę su­pil­ti im­bie­rų sul­tis, aga­vų si­ru­pą (ar­ba me­dų), su­ber­ti ka­ka­vos mil­te­lius ir ko­ko­sų drož­les. Plak­ti iki vien­ti­sos ma­sės.

Su­for­muo­ti ap­skri­tus ru­tu­liu­kus ir ap­vo­lio­ti juos skir­tin­guo­se pa­bars­tu­kuo­se: ka­ka­vos mil­te­liuo­se, se­za­mų sėk­lo­se, ko­ko­sų drož­lė­se ir pan.

Ba­na­ni­niai „Ra­fael­lo“

Rei­kės:

2  ba­na­nų,

200 g grai­ki­nių rie­šu­tų,

200 g mig­do­lų,

50 g ko­ko­sų drož­lių.

Sus­mul­kin­ki­te rie­šu­tus smul­kin­tu­vu, juo su­trin­ki­te kar­tu su ba­na­nais, kad gau­tu­mė­te ty­rę. Ge­rai vis­ką iš­mai­šy­ki­te. Ma­sė tu­ri bū­ti vi­du­ti­niš­kai minkš­ta, kad bū­tų pa­to­gu lip­dy­ti ru­tu­liu­kus ir jie ne­pri­lip­tų prie ran­kų. Jei ma­sė bus per minkš­ta, įdė­ki­te dau­giau rie­šu­tų ar­ba ko­ko­sų drož­lių. Nu­lip­dy­ki­te grai­ki­nio rie­šu­to dy­džio ru­tu­liu­kus. Ap­vo­lio­ki­te ko­ko­sų drož­lė­se. Pa­dė­ki­te į šal­dy­tu­vą va­lan­dai–pu­sant­ros. Tu­rė­tų gau­tis apie tris­de­šimt vie­ne­tų.

Ve­ge­ta­riš­ki šal­ti­barš­čiai

Rei­kės:

1 ža­lio bu­ro­kė­lio,

1-2 agur­kų,

ryšelio kra­pų,

2 svo­gū­nų laiš­kų,

pu­sės cit­ri­nos sul­čių,

400 ml ko­ko­sų pie­no,

0,1 l van­dens,

0,5  šaukštelio drus­kos,

žiups­ne­lio juo­dų­jų pi­pi­rų.

Bu­ro­kė­lį su­tar­kuo­ja­me ir ap­lie­ja­me cit­ri­nų sul­ti­mis, trum­pam „ma­ri­nuo­ja­me“, kad su­minkš­tė­tų, su žiups­ne­liu drus­kos ir cit­ri­nos sul­ti­mis. Jei no­ri­te tirš­tes­nių ir so­tes­nių šal­ti­barš­čių – plak­tu­ve van­de­nį su­pla­ki­te kar­tu su ke­liais ana­kar­džių rie­šu­tais, žiups­ne­liu drus­kos ir šla­ke­liu cit­ri­nos – bus pa­na­šūs į ke­fy­rą.

Su­de­da­me ”marinuotus“ bu­ro­kė­lius, su­smul­kin­tus agur­kus, svo­gū­no laiš­kus, kra­pus, api­bars­to­me stam­biai grūs­tais juo­dai­siais pi­pi­rais, vis­ką už­pi­la­me ko­ko­sų pie­nu, ga­li­ma įpil­ti šiek tiek van­dens. Ant vir­šaus de­da­me sau­lėg­ra­žų grie­ti­nės.

Sau­lėg­rą­žų grie­ti­nė

Rei­kės:

0,5 stik­li­nės sau­lėg­rą­žų sėk­lų,

0,5-1 stik­li­nės van­dens,

3 šaukštų cit­ri­nos sul­čių,

1/2 šaukštelio drus­kos,

Sau­lėg­rą­žas mir­ko­me van­de­ny­je bent va­lan­dą, ge­riau­sia per nak­tį. Su­de­da­me vi­sus ing­re­dien­tus į plak­tu­vą-kok­tei­li­nę ir su­ma­la­me iki vien­ti­sos kon­sis­ten­ci­jos. Sau­lėg­rą­žų grie­ti­nę šal­dy­tu­ve ga­li­ma lai­ky­ti iki 2 pa­rų.

Fa­la­fe­liai

Rei­kės:

530 g (ar­ba dvie­jų ma­žų skar­di­nių) avin­žir­nių

1  svo­gū­no,

1 skil­te­lės čes­na­ko,

10 g pet­ra­žo­lių,

1 šaukštelio ku­mi­nų,

žiups­ne­lio drus­kos,

žiups­ne­lio pa­pri­kos mil­te­lių.

2 šaukštų se­za­mų sėk­lų.

500 ml alie­jus kep­ti.

Avin­žir­nius nu­var­vin­ki­te per tink­le­lį, ge­rai nu­kra­ty­ki­te.

Svo­gū­nus ir čes­na­kus smul­kiai su­pjaus­ty­ki­te. Pet­ra­žo­les nu­plau­ki­te, nu­kra­ty­ki­te ir smul­kiai su­pjaus­ty­ki­te.

Avin­žir­nius su­trin­ki­te, įmai­šy­ki­te svo­gū­nus, čes­na­kus, pet­ra­žo­les, pa­sū­dy­ki­te, pa­gar­din­ki­te ku­mi­nais ir mal­ta pa­pri­ka. Sud­rė­kin­to­mis ran­ko­mis su­for­muo­ki­te ne­di­de­lius (maž­daug grai­ki­nio rie­šu­to dy­džio) ru­tu­liu­kus ir į kiek­vie­ną įspaus­ki­te šiek tiek se­za­mų sėk­lų.

Puo­de įkai­tin­ki­te alie­jų, ja­me 6–7 min. kep­ki­te ru­tu­liu­kus (kol gra­žiai ap­skrus), iš­trau­ki­te ir su­dė­ki­te ant vir­tu­vi­nio po­pie­riaus, kad nu­var­vė­tų. Pas­kui su­dė­ki­te į du­be­nį ir ga­li­te tiek­ti.

Ba­na­nų duo­na su mig­do­lų rie­šu­tais

Rei­kės:

3 di­de­lių su­no­ku­sių (taš­kuo­tų) ba­na­nų,

1 šaukš­to su kau­pu li­nų sė­me­nų + šaukš­to šil­to van­dens,

3 šaukš­tų ko­ko­sų alie­jaus,

1 puo­de­lio au­ga­li­nio pie­no,

1,5 puo­de­lio mal­tų mig­do­lų (ga­li­ma nau­do­ti li­ku­sius nuo mig­do­lų pie­no ga­my­bos),

1 puo­de­lio avi­žų dribs­nių,

1 puo­de­lio spel­tos mil­tų,

3 šaukš­tų mal­tų ka­na­pių sėk­lų (ne­bū­ti­na),

3 šaukš­te­lių ke­pi­mo mil­te­lių (ar­ba 1,5 šaukštelio so­dos),

ci­na­mo­no, va­ni­lės, mus­ka­to, drus­kos,

1/4 puo­de­lio ru­do­jo cuk­raus ar ki­to sal­dik­lio.

Sut­rin­ti ba­na­nus iki vien­ti­sos ma­sės. Ga­li­ma ša­ku­te ar ran­ko­mis. Ba­na­nus su­mai­šy­ti su ko­ko­sų alie­ju­mi, prie­sko­niais ir cuk­ru­mi.

Li­nų sė­me­nis (ga­li bū­ti ir mal­ti) už­pi­la­me šil­tu van­de­niu ir pa­lai­ko­me 5-10 mi­nu­čių. Su­pi­la­me į ba­na­nų ma­sę.

Ka­dan­gi rei­kia ir mig­do­lų, ir pie­no, ga­li­te pa­si­ga­min­ti pie­ną pa­tys, pa­nau­do­ti li­ku­sius mig­do­lus.

Į ba­na­nų ma­sę su­pil­ti au­ga­li­nį pie­ną, avi­žų dribs­nius, mal­tus mig­do­lus, mil­tus ir ka­na­pių sėk­las, vis­ką ge­rai iš­mai­šy­ti.

Kep­ti va­lan­dą or­kai­tė­je 180 laipsnių temperatūroje, pa­tik­rin­ti, jei­gu rei­kia, pa­kep­ti dar šiek tiek.

Au­ga­li­nis rie­šu­tų, sėk­lų pie­nas

Rei­kės:

1 stik­li­nės rie­šu­tų ar­ba sėk­lų (mig­do­lų, ana­kar­džių, grai­ki­nių, laz­dy­no, ko­ko­sų drož­lių, ka­na­pių sėk­lų, se­za­mų sėk­lų),

2-3 stik­li­nių van­dens,

žiups­ne­lio drus­kos,

3-4 da­tu­lių (ga­li­ma pa­sal­din­ti ir me­daus šaukš­tu, aga­vų si­ru­pu).

Rie­šu­tus ar­ba sėk­las iš­mir­ky­ti per nak­tį, iš­sky­rus ko­ko­sų drož­les – joms už­ten­ka 20 min. Vis­ką su­dė­ti į trin­tu­vą, už­pil­ti šil­tu van­de­niu, ge­rai su­mal­ti.

Pie­ną per­koš­ti per smul­kų pie­no sie­te­lį (mai­še­lį).