Naujausios
ŠIAULIŲ OLIMPIEČIAI
Olimpiada – didžiausias gyvenimo startas
Šiauliuose, Talkšos ežere, Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms ruošėsi kanojininkas Henrikas Žustautas, baidarininkai Ignas Navakauskas, šiauliečiai Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas. Po vienos rytinės treniruotės susitikome su olimpiečiais pasikalbėti apie svarbiausią gyvenimo startą.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Iš Trakų „išvijo“ čempionatas
H. Žustautas ir I. Navakauskas Šiauliuose stovyklavo pirmą kartą. Atvyko į Šiaulius, nes Trakuose vyko pasiruošimas Europos jaunių irklavimo čempionatui. Sportininkai buvo maloniai nustebinti treniruočių sąlygų Šiauliuose.
„Iš tikrųjų nesitikėjau, kad čia tokios geros sąlygos. Yra nauja salė su naujais įrenginiais, persirengimo kabinos, dušai. Viskas, ko reikia“, – sako baidarininkas I. Navakauskas.
„Tik automatinio starto sistema galėtų būti. Jeigu ji būtų, galėtume dažniau čia atvažiuoti stovyklauti. Bent jau aš mielai čia treniruočiausi, kad ir visą vasarą“, – sako H. Žustautas.
Juos džiugina ir tai, kad nėra transporto spūsčių, netoli viešbutis, gauna skanius pusryčius ir gyvena geromis sąlygomis.
A. Lankas sako, kad Šiaulių bazė pagerėjo per porą pastarųjų metų, ir tikisi, kad ateityje atsiras dar daugiau persirengimo namelių su dušais ir bus galima priimti daugiau sportininkų. „Galbūt ir didesnio rango varžybas pavyks surengti Šiauliuose“, – tikisi sportininkas. Dabar Šiauliuose vyksta tik Lietuvos pirmenybės.
Laiko adaptuotis – vos kelios dienos
Olimpiadai besirengiantys baidarių ir kanojų irkluotojai rimtų varžybų šią vasarą jau neturės. Į Olimpiadą šiauliečiai išvyks likus penkioms dienoms iki starto, H. Žustautas atvykęs į Braziliją startuos po dviejų dienų.
Ar ne per mažai laiko adaptuotis? „Esu buvęs Rio ir Kanadoje. Man poros dienų užtenka“, – sako Henrikas.
„Nenorime ten užsibūti, kad aklimatizacija nepaveiktų neigiamai“, – pritaria ir A. Lankas.
Šiaulietis tikisi, kad oro sąlygos tuo metu Rio bus panašios kaip vasarą Lietuvoje, mat Brazilijoje jau bus prasidėjęs žiemos sezonas.
Su vandens telkiniu, kuriame teks rungtyniauti, kanojininkas ir baidarininkai susipažino pernai, kai dalyvavo testų varžybose. Ežeras yra didelis, netoli vandenyno, ir jeigu diena vėjuota, būna nemažas bangavimas.
„Man ten labai patiko, nes labai gražus peizažas: iš vienos pusės kalnai, kitoje pusėje horizonte matosi Jėzaus statula. Aišku, tas kanalas, ar ežeras, nėra labai patogus sportinėms varžyboms, jeigu blogos oro sąlygos. Bet jeigu taip bus, varžybos bus atidėtos. Nemanau, kad kils didelių problemų. Sąlygos bus visiems vienodos“, – įsitikinęs E. Ramanauskas.
Po euforijos – sunkus darbas
H. Žustautas kelialapį į Olimpiadą užsitikrino šiemet gegužės pabaigoje Duisburge, Vokietijoje, vykusiame pasaulio baidarių ir kanojų irklavimo taurės etape, vienviečių kanojų 200 metrų rungtyje.
I. Navakauskas kelialapį į Olimpiadą iškovojo pernai rugpjūtį, pelnęs ketvirtąją vietą Milane, Italijoje, vykusiame pasaulio baidarių ir kanojų irklavimo čempionate, vienviečių baidarių 200 metrų rungtyje.
E. Ramanausko ir A. Lanko patekimas į Olimpiadą buvo netikėtas. Praeitais metais pasaulio baidarių ir kanojų irklavimo čempionate dviviete baidare 200 metrų rungtyje šiauliečiai liko septinti, kai į žaidynes patenka tik šešios stipriausios ekipos. Šansas buvo iškovoti kelialapį Duisburge, bet prieš varžybas sportininkus pasiekė gera žinia – australai atsisakė dalyvauti Olimpiadoje ir kelialapis atiteko lietuviams.
Visiems šiems irkluotojams tai bus pirmoji olimpiada. Kokios emocijos užplūdo iškovojus kelialapius?
„Geros“, – vienbalsiai sako. „Bet tai netruko ilgai, gal porą trejetą dienų, kol viską susidėlioji. Patekimas yra tarpinė stotelė, o paskui – kruvinas darbas, pasiruošimas“, – priduria A. Lankas.
Pasak šiauliečio, nors Olimpiadoje varžovų bus mažiau nei, pavyzdžiui, pasaulio čempionate, tačiau tik patys stipriausi, todėl nė vieno nurašyti negalima. „Olimpiada – tokios varžybos, kai visi pasiekia aukščiausią formą. Starte – visi lygūs“, – sako Aurimas.
„Visi mes turime Europos čempionatų medalius, o Europos šalys šioje sporto šakoje yra stipriausios. Jeigu išvengsime klaidų, manau, visi galime parsivežti medalius. Niekas nevažiuoja su mintimi aplenkti du varžovus. Visi nori patekti į finalą, o tada parodyti, ką gali, ir kovoti dėl medalio“, – sako H. Žustautas.
Šiauliečių treneris Antanas Lankas pažymii: „Tokiose varžybose viską lemia šimtosios ar net tūkstantosios sekundės dalys, kiekvienas tavo yris ar varžovo klaida gali lemti. Taigi tai laimės dalykas. Viskas nuo pradžios iki galo turi būti idealiai padaryta.“
Vis dėlto nuo klaidų niekas neapsaugotas. H. Žustautas prisimena savo startą pernai Rio de Žaneire. Tada kanojininkas du kartus suklydo starte ir net neišplaukė iš boksų, buvo diskvalifikuotas.
E. Ramanauskas šypteli, kad jiems dar nėra taip blogai kaip kitose šakose. Vieną kartą suklydęs starte, dar turi antrą šansą. Tačiau jeigu vėl suklysti, esi diskvalifikuojamas.
Gyvenimo tikslas
Nemažai baimių visiems vykstantiems į Braziliją sukėlė Zika virusas.
H. Žustautas šypteli: „Man kartą paskambino žurnalistė ir paklausė, ar nebijau dėl Zika viruso, gal planuoju nevažiuoti. Kiekvienas sportininkas ruošiasi, kovoja dėl Rio de Žaneiro olimpiados ir dabar dėl viruso atsisakyti?..“
Irkluotojai sako girdėję, kad keletas užsienio sportininkų atsisakė dėl šio viruso vykti į Olimpiadą. Tačiau lietuviams turbūt nė vienam tokia mintis nekilusi.
„Mums tai per daug reikšmingos varžybos, kad dėl kažkokios teorinės galimybės užsikrėsti atsisakytume gyvenimo varžybų. Olimpiada lietuviams yra pirmoje vietoje“, – sako A. Lankas. „Gali būti Europos, pasaulio čempionu, bet kiekvieno sportininko aukščiausias tikslas – olimpinis medalis“, – šiauliečiui pritaria E. Žustautas.
Pasirengimas kitoks
Ar pasiruošimas Olimpiadai skiriasi nuo pasiruošimo Europos ar pasaulio čempionatams?
„Skiriasi. Bent jau man. Europos čempionatas šiemet buvo kaip repeticija pasižiūrėti, kokia linkme eini, ar viską darai teisingai. Supranti, kokias klaidas darai, ir iki Olimpiados bandai viską ištaisyti. O paprastą sezoną Europos ir pasaulio čempionatai būna labai svarbūs, abejoms varžyboms keli maksimalią formą“, – sako kanojininkas.
E. Ramanauskas priduria, kad kažko naujo treniruotėse turbūt niekas nebando, nes sezonas per daug atsakingas. „Ketverius metus turi laiko eksperimentuoti, o paskutinį etapą turi daryti tas treniruotes, kuriose labiausiai tobulėji, o ne išradinėti dviratį“, – sako šiaulietis.
Edvinui pritaria ir Henrikas: „Kitais metais bus galima kažką keisti. Gal ir kilometrą teks irkluoti, jeigu panaikins mano rungtį. Mums – tai pirmas ir gal paskutinis šansas sudalyvauti Olimpiadoje. Tai dar didesnė atsakomybė.“
Visai neseniai pasigirdo kalbų, kad po šios Olimpiados planuojama iš žaidynių programos išbraukti kai kurias baidarių ir kanojų rungtis. H. Žustautas abejoja, ar dar po ketverių metų vyksiančiai Olimpiadai spėtų pasiruošti kitoje rungtyje.
„Įsivaizduokite, bėgikas visada bėga 400 metrų ir dabar jam reikėtų bėgti du kilometrus. Ir čia tas pats. Kur man 40 sekundžių irkluoti, o kur keturias minutes. Per ketverius metus tam nepasiruoši, o dar po ketverių metų jau ir pačiam bus nemažai metų“, – nelinksmai šypteli sportininkas.
Žaidynėse palaikys treneriai
Baidarininkus ir kanojininką Olimpiadoje palaikys treneriai. Šeimos nariai kartu nevyks. E. Ramanauskas sako, kad bilietai į Braziliją dabar labai brangūs ir jų netgi sunku gauti. Palyginti su praeitais metais, lėktuvų bilietų ir apgyvendinimo kainos išaugusios dvigubai ar trigubai.
Nors kartu vyks sportininkų treneriai, tačiau ne visi galės gyventi olimpiniame kaimelyje, kiti bus paprasti žiūrovai, tačiau galės susitikti su savo auklėtiniais ir jiems patarti, padėti.
„Baku žaidynėse buvau be trenerio ir man jo trūko“, – sako H. Žustautas.
„Bet į bloga neišėjo“, – įsiterpia A. Lankas.
Gal sunkumai užgrūdina? „Tų sunkumų daug būta, jau ir lengvatos galėtų kokios ateiti“, – šypsosi kanojininkas.
Aplankyti Braziliją – turbūt daugelio svajonė. Ar sportininkams bus laiko pamatyti bent jau Rio de Žaneiro įžymybes?
„Nebent po varžybų. Jeigu bus dar noro ir jėgų. Mes praeitais metais šiek tiek paturistavom, nuėjom prie vandenyno, apžiūrėjom Jėzaus statulą, paplaukiojom banglentėmis“, – sako E. Ramanauskas.
Brazilija ne tik graži šalis, bet ir su įvairiais tykančiais pavojais. Sportininkai jau gavo nurodymus pasiskiepyti nuo kai kurių ligų, o Rio de Žaneiro gatvėse nesinešioti grynųjų pinigų, papuošalų, fotoaparatų, prabangių daiktų, nevaikščioti po lūšnynus ir prastos reputacijos kvartalus.
Yra ir dar vienas reikalavimas – ant sportininkų aprangos negali būti jokių reklamų. Gali būti tik nedidelė emblema su šalies simbolika. Netgi į feisbuką ar kitus tinklus negali kelti savo nuotraukų, jeigu ant marškinėlių ar kito rūbo bus kokio produkto ar paslaugos reklama. Už šių taisyklių pažeidimus sportininkams gresia diskvalifikavimas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
IRKLUOTOJAI: Kanojininkas Henrikas Žustautas, šiauliečių treneris Antanas Lankas, baidarininkai šiauliečiai Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas bei baidarininkas Ignas Navakauskas Olimpiadai ruošėsi ir Šiauliuose. Geros ir darbingos nuotaikos nesudrumstė net kartais nušniokščiantis lietus.