
Naujausios
Miesto atmosferą kuria ir gatvės menas
Šiaulietis menininkas Adomas Žudys neseniai vienos parduotuvės, esančios prie Šiaulių dailės galerijos, sieną papuošė spalvotu pikselius primenančiu piešiniu. Dar vienas jo kūrinys šią savaitę atsirado ant sienos Trakų gatvėje prie „Verpsto“. Šiuos grafičių darbus menininkas sukūrė dalyvaudamas Dailės galerijos Saulės mūšio jubiliejui organizuojamame plenere „Saulės pagrobimas“.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Trys darbai
Tai ne vieninteliai A. Žudžio darbai viešosiose jo gimtojo miesto erdvėse. Juodai baltas spausdintas darbas kvadrato tematika kabo ant Šiaulių dailės galerijos sienos. Šį darbą menininkas sukūrė gegužę vykusio festivalio ENTER metu.
A. Žudys pastaruosius ketverius metus praleido Vokietijoje, Berlyne. Šią vasarą menininkas leidžia gimtajame mieste. Pasikalbėti susitinkame prie Vilniaus gatvės bulvare esančio jo kūrinio. Susėdame ant suoliuko prie „Motinystės“ fontano. Iš čia matomi abu Adomo kūriniai.
Paklaustas, kokie šių darbų pavadinimai, A. Žudys sako nemėgstantis jų galvoti, dažniausiai žiūrovai sugalvoja. „Daugiau laiko praleidžiu galvodamas apie kitą darbą arba tobulindamas tą patį, o ne bandydamas sugalvoti jam pavadinimą“, – sako menininkas.
„Pikseliuotas“ darbas saulės interpretacija nupieštas ant parduotuvės sienos. Dailės galerijos pasiūlyta erdve menininkas liko patenkintas: „Siena lygi, geri išmatavimai, buvo labai gerai prie šitos sienos dirbti.“
Darbui, kuris buvo sukurtas naudojant 3D grafiką, buvo padaryti trafaretai, vėliau priklijavus juos prie sienos, nupurkšta aerozoliniais dažais, piešta ir ranka. „Pikselius“ Adomas kūrė kartu su kitu šiauliečiu menininku Sauliumi Tamaševičiumi, užsiimančiu „glich“ technika ("glich“ iš anglų kalbos – gedimas, skaitmeninė klaida). A. Žudys darė formas, S. Tamaševičius padėjo sukurti dizainą, sujungti formas į vientisą kūrinį.
Įgyvendinti sumanymą prireikė maždaug dešimties dienų. Pusę šio laiko sugaišo kurdami dizainą ir karpydami trafaretus, likusią pusę – perkeldami sumanymą ant sienos. Menininkas rezultatu patenkintas ir sako ateityje su S. Tamaševičiumi norėtų sukurti daugiau darbų, norėtųsi labiau pastudijuoti „glich“ koncepciją.
Paišydamas sieną Trakų gatvėje A. Žudys naudojo tik trafaretus.
Visgi menininkas sako retai užsiimantis sienų paišymu. Keletas jo darbų yra Berlyne, vienas – Vilniuje, ant pastato Konstitucijos prospekte. Pastarasis yra bene didžiausias jo sukurtas darbas, aukštis siekia 18 metrų. Nupiešti kūrinį ant aukštos sienos prireikė keltuvo.
„Piešiu sienas, kai pakviečia ir duoda sieną. Sienų paišymas man patinka, patinka žmonės, kurie tuo užsiima ir stumia šią meno formą į priekį“, – sako menininkas. Jo manymu, jeigu savo laiku nebūtų atsiradę „nelegalių“ grafičių, nebūtų atsiradę ir profesionalių gatvės meno kūrinių.
Parodos ir plenerai
Trafaretų menu Adomas susidomėjo dar mokykloje. Šiaulių jaunimo centras, kurį administravo Remigijus Ruokis, buvo svarbi vieta pradedančiajam menininkui. Čia buvo sukurti pirmieji jo dideli trafaretai ir išpieštos patalpų sienos. „Taip pat esu labai dėkingas už visokeriopą pagalbą Aidanui Rauckiui (Jaunimo centro darbuotojui), kurio pastabos ir patarimai vertė tobulėti“, – sako šiaulietis.
A. Žudys trafaretų meno neapleido ir studijuodamas verslo administravimą Klaipėdos universitete. Čia sutiko gatvės meno kūrėjų, kurie jam padarė nemažą įtaką.
Studijuodamas Klaipėdoje, Adomas apsisprendė, kad ateitį nori susieti su menais. Po studijų baigimo išvyko į Berlyną atlikti praktikos vienoje dailės galerijoje, vėliau įsidarbino lietuvių klube „Panke“, kuriame praleido pastaruosius trejus metus. „Ten buvo labai gera platforma užsiiminėti menais, buvo ir žmonių, kuriems galima parodyti savo darbus, buvo galima daug ko išmokti“, – sako šiaulietis.
Pasak A. Žudžio, kažkada Berlynas buvo labai geras miestas menininkams, nes buvo nebrangus. Dabar jis po truputį brangsta, ir vien iš meno kūrėjams čia išsilaikyti darosi sunku. Nepaisant to, Berlyną tebegalima vadinti menininkų miestu, ir Adomui patinka jame gyventi, semtis žinių ir patirties, mat šiame mieste daug technologijomis grįsto ir gatvės meno.
Šiaulietis domisi įvairiais naujais dalykais, naujomis technologijomis, programomis, tačiau vis dar daug dėmesio skiria ir trafaretams – piešia kūrinius ant drobės. Yra surengęs keletą parodų Berlyne. Dabar vėl po truputį pradeda ruoštis parodai. Galbūt kažkada savo darbus parodys ir šiauliečiams.
A. Žudys šiuo metu yra pradėjęs nemažai projektų Lietuvoje ir ateityje norėtų kurti ir dirbti ne tik Berlyne, bet ir tėvynėje.
Menininkas yra dalyvavęs gatvės meno festivaliuose ir pleneruose užsienyje bei Vilniuje.
Įspūdį šiauliečiui paliko gatvės meno festivalis „Memorie Urbane“ Italijos nedideliame mieste Gaetoje. Į šį festivalį susirenka pasaulinio garso kūrėjai. Festivalis vyksta visą vasarą, vienu metu sienas tapo ne daugiau kaip du menininkai, jiems baigus savo darbus, į miestą atvyksta kiti kūrėjai.
„Labai patiko matyti, kad festivalio kuratoriui suteikta daug laisvės. Jis vežė per miestą ir rodė sienas, ant kurių galima piešti. Jų buvo gal penkiasdešimt“, – prisimena Adomas.
Dalyvaudamas šiame festivalyje A. Žudys susipažino su italu menininku Guido Bisagni, kuris neseniai viešėjo Šiauliuose ir ant Dviračių muziejaus sienos nupiešė savo kūrinį projektui „Saulės pagrobimas“.
Didelį įspūdį šiauliečiui paliko italų trafaretų menininkų Orticanoodles ir Lucamaleonte darbai.
Gatvės menas kuria miesto atmosferą
„Esu dėkingas Virginijui Kinčinaičiui už kvietimą į ENTER festivalį ir progą paišyti sienas. Manau, gerai, kad buvo nuspręsta Šiaulius pagyvinti gatvės meno kūriniais. Tai padeda miestui ir dėl turizmo, ir dėl bendros miesto kultūros, padeda kurti jo atmosferą. Tikiuosi, kad panašūs plenerai vyks ir ateityje. Man tai atrodo labai geras sprendimas, ir per daug nekainuojantis miestui“, – sako menininkas.
Visgi, kad gatvės meno mūsų šalyje daugėtų, pasak A. Žudžio, reikia politinės valios. „Sienų paišymu per daug neužsiimu vien todėl, kad per daug darbo gauti leidimus. Dirbti nelegaliai – per daug streso. Kiek žinau, čia, Lietuvoje, dėl kiekvieno eskizo reikia derinti, o tai užtrunka. Manau, tai nereikalingos problemos, kurias būtų galima kažkaip lengviau išspręsti“, – sako šiaulietis.
Kažkada Šiaulius puošė ne viena profesionaliai ištapyta siena. Pamažu šie kūriniai nyksta, uždažomi restauruojant namus. „Būtų smagu, kad vėl tokie dalykai atsirastų. Manau, tikrai būtų menininkų, kurie sugebėtų išpaišyti aukštos kokybės sienas. Žinoma, tai dideli projektai, ir jiems reikia ne tik leidimų, bet ir pinigų“, – sako šiaulietis.
Sostinėje, Kaune, Klaipėdoje aukštos kokybės gatvės meno kūrinių pamažu daugėja. Kuria lietuviai, pasikviečiama ir garsių užsienio menininkų.
A. Žudžiui labai patinka klaipėdiečių Šepo (Edvardas Šeputis), Henriko AKA H2, kauniečio Plugo (Tado Vincaičio) darbai. Vilnius gali didžiuotis turėdamas ant vienos miesto sienos Ispanijos menininko Aryzo kūrinį.
„Labai džiaugiuosi, kad Šiauliai pasikvietė 108 (Guido Bisagni), nes jis vienas iš geresnių kūrėjų“, – sako A. Žudys.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
„PIKSELIAI": Netoli Šiaulių dailės galerijos esantį darbą saulės tematika Adomas Žudys kūrė kartu su kitu šiauliečiu menininku Sauliumi Tamaševičiumi, užsiimančiu „glich“ technika. Kūrinio „stuburas“ – trafaretų technika, tačiau nemažai piešta ir ranka.
PROCESAS: Trečiadienio vakarą šiaulietis menininkas Adomas Žudys darbavosi prie sienos Trakų gatvėje šalia „Verpsto“. Išpiešti sieną užtruko apie valandą. Kelias dienas užtruko pasiruošimas – trafareto kūrimas ir jo iškarpymas.
REZULTATAS: Šis Adomo Žudžio darbas – trečiasis gatvės meno kūrinys, sukurtas Šiaulių dailės galerijos organizuojamo plenero „Saulės pagrobimas“ metu.
DARBAI: Einant Vilniaus gatvės bulvaru link „Motinystės“ fontano matomi du Adomo Žudžio kūriniai: „pikseliai“ ir ant Dailės galerijos sienos kabantis kūrinys kvadrato tematika, sukurtas gegužę festivalyje ENTER.
MENININKAS: Šiaulietis menininkas Adomas Žudys yra dalyvavęs ne viename gatvės meno festivalyje užsienyje ir pastebi, kad gatvės menas kuria miesto veidą, jo atmosferą, daro patrauklų ir įdomų turistams. Vaikinas džiaugiasi, kad ir Šiauliai šioje srityje juda į priekį, ir viliasi, kad tai ne paskutinis gatvės meno pleneras.
Asmeninė nuotr.
KŪRINYS: Pernai Vilniuje, ant pastato Konstitucijos prospekte, Adomas Žudys nupiešė didžiausią savo kūrinį – 18 metrų „Autoportretą“.