
Naujausios
Natūralios medicinos žinovas negailėjo patarimų
Kelmėje lankėsi žinomas natūralios medicinos žinovas, vaistininkas Virgilijus Skirkevičius. Jis pateikė daug informacijos apie vaistines arbatas, patarė, kaip tinkamai jas paruošti ir vartoti.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Natūralios medicinos žinovas Virgilijus Skirkevičius patarė, kaip fermentuoti žolelių arbatas.
Pirmiausia surinktus lapelius reikia sutrinti tarp delnų, kad atsirastų šiek tiek sulčių ir prasidėtų fermentacijos procesas. Sutrintus lapelius talpiai sudėti į stiklinį indą, sandariai uždaryti, apversti ir padėti šiltai, bet tokioje vietoje, kur nepasiekia saulės spinduliai. Priklausomai nuo temperatūros ir norimo fermentacijos lygio, laikyti nuo paros iki trijų. Šaltalankių arbatą vaistininkas fermentuoja tris paras.
V. Skirkevičius sakė, jog nereikėtų iš karto tokią arbatą gerti, geriau pabrandinti. Fermentuotoje arbatoje išlieka ir vitaminai, ir mineralinės medžiagos, be to, pagerėja augalų skoninės savybės.
Natūralios medicinos žinovas minėjo labai žmogui naudingą gauromedžio arbatą, labai mėgstamą Anglijoje. Arbatos šioje šalyje gėrimo tradicija atėjusi iš Rusijos, kur gauromedžio arbata vadinama „Ivan čaj“. Gauromedis auga ir Lietuvos miškuose, kirtavietėse, pamiškėse. Lapeliai skinami iki Joninių, juos irgi galima fermentuoti. Gauromedis – klasikinis diuretikas.
Virgilijus Skirkevičius daug pagiriamųjų žodžių skyrė bergenijai – augalui, pirmiausia gelbėjančiam turinčtiesiems problemų su storąja žarna. Bergenijos lapai renkami po žiemos, bet tik parudavę, pajuodę, žali netinka, nuplaunami ir išdžiovinami. Šakniastiebius galima rinkti ir vasarą. Bergenijos arbata labai kvapni, malonaus skonio ir gražios auksinės spalvos. Gali būti geriama neribotais kiekiais, be jokių pauzių, pasižymi baktericidinėmis, sutraukiančiomis, kraujavimą stabdančiomis savybėmis. Pasak natūralios medicinos žinovo, bergenijų arbata yra puiki atgaiva, bet nepatartina jos gerti vakare, nes veikia tonizuojamai ir gali būti sunku užmigti. Nuolat geriant bergenijų arbatą stiprėja organizmo imunitetas, gleivinės tampa atsparesnės virusams. Tačiau atsargiau tokią arbatą turėtų gerti žmonės, linkę į vidurių užkietėjimą.
Iš bergenijų lapų gaminamas ir užpilas. Jis vartojamas žarnyno, inkstų, skydliaukės susirgimų atvejais, prastai gyjančioms opoms ir žaizdoms gydyti.
Bergenijos lapų ir šaknų vandeniniai ekstraktai padeda nuo daugybės ligų ir negalavimų, tokių kaip tuberkuliozė, lėtinė ir ūmi pneumonija, kokliušas, dantų ir galvos skausmai, ūmus gripas, hemorojus. Iš šakniastiebių galima gaminti nuovirus, užpiltines su degtine, naudoti juos smilkymui.
Bergenijų arbata, pasak V. Skirkevičiaus, dar vadinama mongolų arbata. Jie bergenijų arbatą geria kas dieną. Paprasčiausias receptas – du bergenijų žolių šaukštai užpilami puse litro karšto vandens.
Pelynų spiritinės tinktūros, natūralios medicinos žinovo teigimu, tinka gerti žmonėms, sergantiems auksiniu stafilokoku, esant skausmingoms mėnesinėms, padidėjusiam cholesteroliui. Trys valgomieji šaukštai smulkintos (gali būti ir šviežia) pelyno žaliavos, užpiltos pusės litro degtine, palaikytos dešimt dienų – natūralus antibiotikas, beje, stiprinantis imunitetą. Tačiau nereikia pamiršti, kad tokia tinktūra stabdo virškinimą.
Tinktūros iš pelyno „brolio“ peletrūno, V. Skirkevičiaus teigimu, irgi tinka, tik yra gerokai švelnesnės. Peletrūnas labai gelbėja virškinant baltymus. Kiečiai, peletrūnai, pelynai pasižymi antiparazitiniu veikimu.
Jei negaluoja žmogaus kūno apatinė dalis, vaistinės arbatos geriamos prieš valgį, jei viršutinė – po valgio.
Autorės nuotr.
Natūralios medicinos žinovas, vaistininkas Virgilijus Skirkevičius kelmiškiams pasakojo apie vaistažolių arbatas, patarė, kaip tinkamai jas paruošti ir vartoti.