
Naujausios
Teršalų sudėtis nežinoma iki šiol
Į apnuodytą Pakruojo rajono Petraičių tvenkinį iki šiol tebeplūstančių teršalų sudėtis tebėra nežinoma. Tarša mažinama užtvėrus Obelės upelį ir surenkant prie užtvaros susidarančias putas. Ekstremali situacija tęsiasi, išlieka ankstesnės rekomendacijos visuomenei.
Janina ŠAPARNIENĖ
janina@skrastas.lt
Teršalai slenka Kruojos link
Ištirpusio deguonies kiekis Petraičių tvenkinio vandenyje tebesvyruoja. Pirmadienio rytą atlikti matavimai rodė 0,3 mililitro deguonies litre tvenkinio vandens. Savaitgalį šis rodiklis buvo geresnis – 0,8 ml/l.
Skiriasi ištirpusio deguonies kiekis įvairiose tvenkinio vietose. Trečiadienį Obelėje, įtekančioje į tvenkinį, jis buvo 7,67 ml/l, tvenkinio viduryje – jau mažesnis (5,91 ml/l), o gale, kur upelis išteka – tik 0,35 ml/l.
Pakruojo ir Radviliškio savivaldybių ekstremalios situacijos valdymo komisijos vadovas, Pakruojo aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Gediminas Cinkutis patvirtino, jog vanduo tvenkinio pradžioje nuo teršalų jau išsivalo, o didžiausias užterštumas tebėra pabaigoje. Obelė šiuos teršalus plukdo Kruojos link. Nes Obelėje ties Dargužiais ir ties Šukioniais deguonies vandenyje – mažiau už normas.
„Kruojos tarša nepasiekė – ištirpusio vandenyje deguonies kiekis normalus. Tikimės, kad vandeniui greičiau išsivalyti bus palankus sniegingas oras. Kasdieniai matavimai rodo, kad deguonies po truputį daugėja“, – sakė G. Cinkutis.
Obelės upelyje toliau laikoma užtvara ir renkamos prie jos susidarančios užteršto vandens putos. Putojimą sumažino prie užtvaros papildomai įtaisytos metalinio tinklo grotelės.
Pakruojo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai gelbėtojai surinktas putas sandėliuoja netoli Obelės esančioje bešeimininkėje betonuotoje duobėje.
Teršalai čia bus laikomi, kol paaiškės, kaip galima juos nukenksminti ar saugiai utilizuoti.
Sudėtis tebelieka nežinoma
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas spaudai Artūras Konderauskas informavo, kad gaisrininkai iki šiol nepateikė komisijos reikalaujamos informacijos apie sudėtį medžiagos, naudotos gesinant gaisrą „Gairelitoje“.
Ekstremalios situacijos valdymo komisijos vadovo G. Cinkučio teigimu, yra pateikta informacija apie šiuolaikišką putas sudarančią priemonę „STHAMEX F-15“. Tačiau šios medžiagos apraše nurodoma, kad ji – sumažinto kenksmingumo: gamtoje suyra per vienuolika dienų, o atskiestą galima pilti į nutekamųjų vandenų sistemas.
Kad putojanti medžiaga – ne tokia, įsitikino Pakruojo aplinkos apsaugos agentūros inspektoriai. Jie praėjusią savaitę ėmė pavyzdžius tirti. Aplinkosaugininkus apstulbino, kai į stiklainį dedamos putos ėmė kilti ir veržtis lauk. Kol jų pririnko į trijų litrų talpos stiklainį, inspektoriai užtruko ilgiau nei pusvalandį.
Ankstesniuose komisijos posėdžiuose informuota, jog didžioji dalis putas sudarančios medžiagos, naudota gesinant gaisrą „Gairelitoje“, buvo atvežta iš Visagino.
Anot komisijos vadovo G. Cinkučio, duomenų apie šios medžiagos sudėtį nepateikta iki šiol.
„Komisijai beliko spėlioti: ar gaisrininkų naudota putas sudaranti medžiaga nėra užsilikusi nuo tarybmečio – tai yra daugiau nei ketvirčio amžiaus senumo? Ar apskritai bežinoma jos sudėtis bei kaip saugiai tokią chemiją naudoti?" – sakė vadovas.
Gedimino CINKUČIO nuotr.
Nežinomos medžiagos putos surenkamos ir sandėliuojamos netoli upės esančioje betonuotoje duobėje.
Prie Obelės užtvaro papildomai įrengus metalinio tinklo groteles, putų sumažėjo.