Gimnazijos jubiliejų minėjo kelios kartos

Gim­na­zi­jos ju­bi­lie­jų mi­nė­jo ke­lios kar­tos

Pak­ruo­jo „At­ža­ly­no“ gim­na­zi­jos ko­lek­ty­vas pa­mi­nė­jo iš kar­to du ju­bi­lie­jus – gim­na­zi­jos įstei­gi­mo sep­ty­nias­de­šimt­me­tį ir 165-ąsias mo­kyk­los įkū­ri­mo me­ti­nes.

Ja­ni­na ŠA­PAR­NIE­NĖ

janina@skrastas.lt

Po mo­kyk­los sto­gu – kar­tų kar­tos

Dvi­gu­bo ju­bi­lie­jaus ren­gi­niai ta­po pro­ga su­si­tik­ti skir­tin­gų kar­tų pe­da­go­gams ir bu­vu­siems abi­tu­rien­tams. Jų at­vy­ko iš vi­sos ša­lies – ne vie­nas bu­vęs „At­ža­ly­no“ moks­lei­vis ta­po ži­no­mu Lie­tu­vos moks­lo, kul­tū­ros vei­kė­ju, ne vie­nas pa­su­ko pe­da­go­go ke­liu.

Svei­ki­no­si, gle­bės­čia­vo­si bu­vę bend­rak­la­siai, ko­le­gos mo­ky­to­jai, kai ku­rie – ne­si­ma­tę ke­lio­li­ka ar ke­lias de­šim­tis me­tų. Vie­nas po ki­to prie mik­ro­fo­no sto­jo pri­si­min­ti moks­lei­viš­kų die­nų ar mo­ky­to­jų dar­bo kas­die­ny­bės, ku­rio­je bū­ta ir nuo­ty­kių.

Ne vie­nas at­vy­ku­sy­sis su­ko į „At­ža­ly­no“ mu­zie­jų – ap­žiū­rė­ti eks­po­zi­ci­jos, pa­si­ra­šy­ti sve­čių kny­go­je.

Dvi­de­šimt aš­tuo­ne­rius me­tus gim­na­zi­jai va­do­vau­jan­tis di­rek­to­rius Kęs­tu­tis Ra­zu­mas po­pie­tės da­ly­viams pri­mi­nė: „At­ža­ly­nas“ nuo­lat pa­ten­ka į aukš­tas vie­tas ša­lies bend­ro­jo la­vi­ni­mo įstai­gų rei­tin­guo­se. Dau­ge­lį abi­tū­ros eg­za­mi­nų gim­na­zi­jos auk­lė­ti­niai iš­lai­ko ge­riau, nei vi­du­ti­niš­kai ša­ly­je. Ypač aukš­ti lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros eg­za­mi­nų re­zul­ta­tai – pa­gal juos „At­ža­ly­nas“ ap­len­kia ne vie­ną gar­sią did­mies­čių mo­kyk­lą.

Gim­na­zi­ja gar­sė­ja ir vi­suo­me­ni­ne veik­la – iš pus­ket­vir­to šim­to šian­die­nos moks­lei­vių 317 da­ly­vau­ja 17-oje ne­for­ma­laus ug­dy­mo bū­re­lių, vyk­do­mi pi­lie­ti­niai, svei­kos gy­ven­se­nos, tarp­tau­ti­nių ry­šių pro­jek­tai. Šven­ti­nė­je po­pie­tė­je kon­cer­ta­vo šių bū­re­lių na­riai – šo­kė­jai, mu­zi­kan­tai, dai­ni­nin­kai. „At­ža­ly­no“ gim­na­zi­jos me­no sa­vi­veik­los ko­lek­ty­vai yra pel­nę ap­do­va­no­ji­mų kon­kur­suo­se, nuo­lat da­ly­vau­ja moks­lei­vių dai­nų ir šo­kių šven­tė­se.

Vi­są šven­ti­nę po­pie­tę skam­bė­jo laiš­kų mo­ty­vas: moks­lei­vių – sa­vo mo­kyk­lai, mo­kyk­los – auk­lė­ti­niams.

Ju­bi­lie­jui skir­tą gim­na­zi­jos laik­raš­čio „At­ža­ly­nas“ iš ar­ti“ nu­me­rį pa­ren­gę jau­nų­jų žur­na­lis­tų bū­re­lio na­riai su­rin­ko per lie­tu­vių kal­bos pa­mo­kas pa­ra­šy­tus laiš­kus, in­for­ma­ci­ją apie ka­die­nį dar­bą, pe­da­go­gų ir moks­lei­vių pa­si­sa­ky­mus.

Is­to­ri­ja su­dė­ta į kny­gą

Prieš pat ju­bi­lie­jų išleista pe­da­go­go, gim­na­zi­jos mu­zie­jaus va­do­vo Vi­du­čio Skir­man­to pa­ra­šy­ta mo­kyk­los is­to­ri­ja „Pak­ruo­jo „At­ža­ly­no“ gim­na­zi­ja. Praei­tis ir da­bar­tis“. Jo­je – ir do­ku­men­tuo­se už­fik­suo­ti fak­tai, ir fo­tog­ra­fi­jos, ir bu­vu­sių mo­ky­to­jų, auk­lė­ti­nių pri­si­mi­ni­mai.

Pir­mo­ji mo­ky­mo įstai­ga Pak­ruo­jy­je įkur­ta val­dant ca­ri­nei Ru­si­jai – 1851-ai­siais įsteig­ta ru­siš­ka pa­ra­pi­nė mo­kyk­la. 1918-ai­siais ji jau ta­po lie­tu­viš­ka. Po­ka­riu mo­kyk­los sta­tu­tas pa­keis­tas į pro­gim­na­zi­jos, 1946–aisiais ji ta­po gim­na­zi­ja. De­šimt­me­čius „mo­kyk­la ant kal­no“ va­din­ta tie­siog Pak­ruo­jo vi­du­ri­ne, vė­liau – 1-aja vi­du­ri­ne. 1996-ai­siais ta­po „At­ža­ly­no“ vi­du­ri­ne mo­kyk­la, o 2002-ai­siais vėl su­si­grą­ži­no gim­na­zi­jos sta­tu­są.

V. Skir­man­to ir jo tal­ki­nin­kės žmo­nos Joa­nos pa­stan­go­mis pa­ra­šy­tai kny­gai me­džia­ga rink­ta be­veik sep­ty­ne­rius me­tus. Pe­da­go­gų šei­ma lan­kė­si ar­chy­vuo­se, kal­bi­no ir su­si­ra­ši­nė­jo su bu­vu­siais mo­ky­to­jais ir va­do­vais.

V. Skir­man­tas „Pak­ruo­jo kraš­tui“ bu­vo sa­kęs, jog ruoš­da­mas kny­gą, su­si­dū­rė su ku­rio­zu – ta­ryb­me­čiu ne­bū­ta tiks­lių duo­me­nų, kiek vai­kų mo­kė­si mo­kyk­lo­je. Vis dėl­to ga­liau­siai is­to­ri­kas su­skai­čia­vo, jog per sep­ty­nis de­šimt­me­čius gim­na­zi­ją bai­gė 3767 moks­lei­viai.

„Tiks­lų skai­čių iš­siaiš­ki­nau, ar­chy­ve ga­vęs ates­ta­tų iš­da­vi­mo kny­gas, ku­rio­se pa­si­ra­šy­da­vo moks­lei­viai. Skai­čia­vau ke­lias die­nas, bet su­skai­čia­vau. To­kia pa­ti is­to­ri­ja nu­ti­ko su di­rek­to­rių skai­čiu­mi. Ir­gi te­ko var­ty­ti įsa­ky­mų kny­gas, ly­gin­ti su pri­si­mi­ni­muo­se mi­ni­mais va­do­vais. Di­rek­to­rių gim­na­zi­jos is­to­ri­jo­je bu­vo dvi­de­šimt pen­ki – vie­nas šias pa­rei­gas ku­rį lai­ką užė­mė du kar­tus“, – sa­kė V. Skir­man­tas.

Iš pri­si­mi­ni­mų

Ka­zi­mie­ras An­ta­na­vi­čius – 2-osios lai­dos abi­tu­rien­tas, ku­ni­gas, mon­sin­jo­ras: „Gim­na­zi­jos mu­zie­jui per­duo­du ke­tu­rių bend­rak­la­sių pa­da­ry­tą šir­dies for­mos są­siu­vi­nė­lį. Anais lai­kais vie­ni ki­tiems į to­kius są­siu­vi­nius ra­šy­da­vo­me pri­si­mi­ni­mus – tai bu­vo la­bai ma­din­ga. Mu­zie­ju­je te­gul bus ir mū­sų lai­dos pa­di­din­ta nuo­trau­ka... Bend­ra­moks­liai bu­vo­me pa­trio­tai: kai te­ko dai­nuo­ti ta­ry­bi­nę san­tvar­ką šlo­vi­nan­čias dai­nas, bent iš­krai­py­da­vo­me žo­džius.“

Ele­na Mic­ke­vi­čie­nė, bu­vu­si di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja, šiuo me­tu gy­ve­nan­ti Vil­niu­je: „Bu­vo lai­kas, kai rei­ka­lau­ta, kad vi­si moks­lei­viai baig­tų mo­kyk­lą. O vie­na vie­nuo­lik­to­kė įsi­my­lė­jo ka­rei­vį iš Azer­bai­dža­no ir prieš abi­tū­ros eg­za­mi­nus pa­bė­go su juo, bai­gu­siu tar­ny­bą. Pa­gal mer­gai­tės ma­mos su­ras­tą laiš­ką iš­siaiš­ki­no­me, kad ka­rei­vis tar­na­vo Rad­vi­liš­ky­je. Su­si­sie­kė­me su ka­ri­nio da­li­nio va­do­vy­be. Ka­ri­nin­kai pa­dė­jo iš­siaiš­kin­ti, iš ko­kios Azer­bai­dža­no vie­tos ki­lęs jau­nuo­lis. Kol su moks­lei­vės auk­lė­to­ju Jo­nu Paš­ke­vi­čiu­mi tą kai­mą pa­sie­kė­me, te­ko ir lėk­tu­vu skris­ti, ir au­to­bu­su va­žiuo­ti. Bū­si­mie­ji moks­lei­vės uoš­viai mus su­ti­ko kaip gi­mi­nes. Vai­šė­mis sta­lą nu­klo­jo, net avi­ną pjau­ti ruo­šė­si. Su­ta­rė­me, kad mer­gai­tė grįš iš­lai­ky­ti eg­za­mi­nų. Mums ir­gi rei­kė­jo sku­bė­ti at­gal. O ae­rouos­te prie ka­sų – žmo­nių dau­gy­bė... Vėl pra­šė­me ka­riš­kių pa­gal­bos – jie per mi­nios gal­vas mū­sų do­ku­men­tus į ka­są per­me­tė.“

Dia­na Ra­ma­šaus­kai­tė, 38-osios lai­dos abi­tu­rien­tė, Vil­niaus Uni­ver­si­te­to me­di­ci­nos fa­kul­te­to pro­fe­so­rė, moks­lų dak­ta­rė: „Mo­kyk­lą bai­giau prieš tris­de­šimt me­tų. Kai prieš de­šimt­me­tį pa­ti pra­dė­jau dės­ty­ti – pri­si­mi­niau, kaip dirb­da­vo ma­no mo­ky­to­jai ir šią pa­tir­tį pri­tai­kiau pa­skai­to­se.“

Ar­tu­ras Mic­ke­vi­čius, 31-osios lai­dos abi­tu­rien­tas – is­to­ri­kas, lei­dyk­los „Ver­sus Au­reus“ di­rek­to­rius: „Ačiū pe­da­go­gams, mo­kiu­siems ne tik da­ly­kų, bet ir gy­ve­ni­mo. Paaug­liš­kai džiau­giuo­si, kad iki šiol nie­kas ne­pa­ge­ri­no ma­no pa­siek­tų dvie­jų leng­vo­sios at­le­ti­kos re­zul­ta­tų. Gim­na­zi­jai per­duo­du Pre­zi­den­to Val­do Adam­kaus svei­ki­ni­mus“.

Si­mo­na Al­ba­vi­čiū­tė – Ban­di­ta, 55-osios lai­dos abi­tu­rien­tė, lai­dų ve­dė­ja: „Tu­rė­jau ma­žiau lais­vo lai­ko, nei ki­ti vai­kai – kai tė­vai mo­ky­to­jai, su jais pra­lei­di vi­są die­ną ir mo­kyk­lo­je, ir na­muo­se. Sten­giau­si neužt­rauk­ti jiems gė­dos. Ge­rai mo­kiau­si, ne­su pa­bė­gu­si nė iš vie­nos pa­mo­kos. Kar­tais sva­jo­da­vau, kad ma­no tė­vus kas nors pa­grob­tų mė­ne­siui. Ta­da pa­gy­ven­čiau, kaip ki­ti vai­kai, ku­rių tė­vai vė­lai grįž­ta iš dar­bų: be ma­mos py­ra­gų, ir ga­lė­čiau da­ry­ti, ką no­riu.“

Au­to­rės nuo­tr.

„At­ža­ly­no“ gim­na­zi­ja su­lau­kė dvie­jų ju­bi­lie­jų iš kar­to.

Šven­tė su­kvie­tė bu­vu­sius pe­da­go­gus ir moks­lei­vius. Po il­gų me­tų į sa­vo mo­kyk­lą su­grį­žo mo­ky­to­ja li­tua­nis­tė Da­nu­tė Au­gu­tie­nė.

Šven­ti­nė­je po­pie­tė­je su­si­ti­ko skir­tin­gų kar­tų mo­ky­to­jos – šiuo me­tu lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros mo­kan­ti Val­da Juk­nie­nė (kai­rė­je) ir pe­da­go­gi­niam dar­bui 57-erius me­tus ati­da­vu­si Ade­lė Ni­kon­tie­nė. Tris­de­šimt še­še­ri iš tų me­tų bu­vo skir­ti „At­ža­ly­nui“.

De­šim­to­sios lai­dos abi­tu­rien­tė, Pak­ruo­jo gar­bės pi­lie­tė Liu­ci­ja Stul­gie­nė pa­kar­to­jo įsi­pa­rei­go­ji­mą ne­šti mu­zi­kos kul­tū­rą.

Bu­vę abi­tu­rien­tai – šven­ti­nę po­pie­tę ve­dęs mo­ky­to­jas Val­das Gas­pa­ra­vi­čius ir lai­dų ve­dė­ja Si­mo­na Al­ba­vi­čiū­tė.

Sa­vo mo­kyk­lą dai­no­mis pa­svei­ki­no ša­ly­je ži­no­mo vai­ki­nų vo­ka­li­nio an­samb­lio da­bar­ti­niai ir bu­vę na­riai.

Gim­na­zi­jos mu­zie­jaus įkū­rė­jas ir va­do­vas Vi­du­tis Skir­man­tas mo­kyk­los is­to­ri­ją su­ra­šė į kny­gą.

Ant­ro­sios lai­dos abi­tu­rien­tas Ka­zi­mie­ras An­ta­na­vi­čius at­vy­ko su do­va­no­mis mu­zie­jui.

Di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Ele­na Mic­ke­vi­čie­nė pri­si­mi­nė, kad anuo­met mo­ky­to­jų dar­be bū­da­vo ir nuo­ty­kių.

„At­ža­ly­no“ is­to­ri­ja – ju­bi­lie­jui skir­to­je kny­go­je.