
Naujausios
Gimnazijos jubiliejų minėjo kelios kartos
Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijos kolektyvas paminėjo iš karto du jubiliejus – gimnazijos įsteigimo septyniasdešimtmetį ir 165-ąsias mokyklos įkūrimo metines.
Janina ŠAPARNIENĖ
janina@skrastas.lt
Po mokyklos stogu – kartų kartos
Dvigubo jubiliejaus renginiai tapo proga susitikti skirtingų kartų pedagogams ir buvusiems abiturientams. Jų atvyko iš visos šalies – ne vienas buvęs „Atžalyno“ moksleivis tapo žinomu Lietuvos mokslo, kultūros veikėju, ne vienas pasuko pedagogo keliu.
Sveikinosi, glebėsčiavosi buvę bendraklasiai, kolegos mokytojai, kai kurie – nesimatę keliolika ar kelias dešimtis metų. Vienas po kito prie mikrofono stojo prisiminti moksleiviškų dienų ar mokytojų darbo kasdienybės, kurioje būta ir nuotykių.
Ne vienas atvykusysis suko į „Atžalyno“ muziejų – apžiūrėti ekspozicijos, pasirašyti svečių knygoje.
Dvidešimt aštuonerius metus gimnazijai vadovaujantis direktorius Kęstutis Razumas popietės dalyviams priminė: „Atžalynas“ nuolat patenka į aukštas vietas šalies bendrojo lavinimo įstaigų reitinguose. Daugelį abitūros egzaminų gimnazijos auklėtiniai išlaiko geriau, nei vidutiniškai šalyje. Ypač aukšti lietuvių kalbos ir literatūros egzaminų rezultatai – pagal juos „Atžalynas“ aplenkia ne vieną garsią didmiesčių mokyklą.
Gimnazija garsėja ir visuomenine veikla – iš pusketvirto šimto šiandienos moksleivių 317 dalyvauja 17-oje neformalaus ugdymo būrelių, vykdomi pilietiniai, sveikos gyvensenos, tarptautinių ryšių projektai. Šventinėje popietėje koncertavo šių būrelių nariai – šokėjai, muzikantai, dainininkai. „Atžalyno“ gimnazijos meno saviveiklos kolektyvai yra pelnę apdovanojimų konkursuose, nuolat dalyvauja moksleivių dainų ir šokių šventėse.
Visą šventinę popietę skambėjo laiškų motyvas: moksleivių – savo mokyklai, mokyklos – auklėtiniams.
Jubiliejui skirtą gimnazijos laikraščio „Atžalynas“ iš arti“ numerį parengę jaunųjų žurnalistų būrelio nariai surinko per lietuvių kalbos pamokas parašytus laiškus, informaciją apie kadienį darbą, pedagogų ir moksleivių pasisakymus.
Istorija sudėta į knygą
Prieš pat jubiliejų išleista pedagogo, gimnazijos muziejaus vadovo Vidučio Skirmanto parašyta mokyklos istorija „Pakruojo „Atžalyno“ gimnazija. Praeitis ir dabartis“. Joje – ir dokumentuose užfiksuoti faktai, ir fotografijos, ir buvusių mokytojų, auklėtinių prisiminimai.
Pirmoji mokymo įstaiga Pakruojyje įkurta valdant carinei Rusijai – 1851-aisiais įsteigta rusiška parapinė mokykla. 1918-aisiais ji jau tapo lietuviška. Pokariu mokyklos statutas pakeistas į progimnazijos, 1946–aisiais ji tapo gimnazija. Dešimtmečius „mokykla ant kalno“ vadinta tiesiog Pakruojo vidurine, vėliau – 1-aja vidurine. 1996-aisiais tapo „Atžalyno“ vidurine mokykla, o 2002-aisiais vėl susigrąžino gimnazijos statusą.
V. Skirmanto ir jo talkininkės žmonos Joanos pastangomis parašytai knygai medžiaga rinkta beveik septynerius metus. Pedagogų šeima lankėsi archyvuose, kalbino ir susirašinėjo su buvusiais mokytojais ir vadovais.
V. Skirmantas „Pakruojo kraštui“ buvo sakęs, jog ruošdamas knygą, susidūrė su kuriozu – tarybmečiu nebūta tikslių duomenų, kiek vaikų mokėsi mokykloje. Vis dėlto galiausiai istorikas suskaičiavo, jog per septynis dešimtmečius gimnaziją baigė 3767 moksleiviai.
„Tikslų skaičių išsiaiškinau, archyve gavęs atestatų išdavimo knygas, kuriose pasirašydavo moksleiviai. Skaičiavau kelias dienas, bet suskaičiavau. Tokia pati istorija nutiko su direktorių skaičiumi. Irgi teko vartyti įsakymų knygas, lyginti su prisiminimuose minimais vadovais. Direktorių gimnazijos istorijoje buvo dvidešimt penki – vienas šias pareigas kurį laiką užėmė du kartus“, – sakė V. Skirmantas.
Iš prisiminimų
Kazimieras Antanavičius – 2-osios laidos abiturientas, kunigas, monsinjoras: „Gimnazijos muziejui perduodu keturių bendraklasių padarytą širdies formos sąsiuvinėlį. Anais laikais vieni kitiems į tokius sąsiuvinius rašydavome prisiminimus – tai buvo labai madinga. Muziejuje tegul bus ir mūsų laidos padidinta nuotrauka... Bendramoksliai buvome patriotai: kai teko dainuoti tarybinę santvarką šlovinančias dainas, bent iškraipydavome žodžius.“
Elena Mickevičienė, buvusi direktoriaus pavaduotoja, šiuo metu gyvenanti Vilniuje: „Buvo laikas, kai reikalauta, kad visi moksleiviai baigtų mokyklą. O viena vienuoliktokė įsimylėjo kareivį iš Azerbaidžano ir prieš abitūros egzaminus pabėgo su juo, baigusiu tarnybą. Pagal mergaitės mamos surastą laišką išsiaiškinome, kad kareivis tarnavo Radviliškyje. Susisiekėme su karinio dalinio vadovybe. Karininkai padėjo išsiaiškinti, iš kokios Azerbaidžano vietos kilęs jaunuolis. Kol su moksleivės auklėtoju Jonu Paškevičiumi tą kaimą pasiekėme, teko ir lėktuvu skristi, ir autobusu važiuoti. Būsimieji moksleivės uošviai mus sutiko kaip gimines. Vaišėmis stalą nuklojo, net aviną pjauti ruošėsi. Sutarėme, kad mergaitė grįš išlaikyti egzaminų. Mums irgi reikėjo skubėti atgal. O aerouoste prie kasų – žmonių daugybė... Vėl prašėme kariškių pagalbos – jie per minios galvas mūsų dokumentus į kasą permetė.“
Diana Ramašauskaitė, 38-osios laidos abiturientė, Vilniaus Universiteto medicinos fakulteto profesorė, mokslų daktarė: „Mokyklą baigiau prieš trisdešimt metų. Kai prieš dešimtmetį pati pradėjau dėstyti – prisiminiau, kaip dirbdavo mano mokytojai ir šią patirtį pritaikiau paskaitose.“
Arturas Mickevičius, 31-osios laidos abiturientas – istorikas, leidyklos „Versus Aureus“ direktorius: „Ačiū pedagogams, mokiusiems ne tik dalykų, bet ir gyvenimo. Paaugliškai džiaugiuosi, kad iki šiol niekas nepagerino mano pasiektų dviejų lengvosios atletikos rezultatų. Gimnazijai perduodu Prezidento Valdo Adamkaus sveikinimus“.
Simona Albavičiūtė – Bandita, 55-osios laidos abiturientė, laidų vedėja: „Turėjau mažiau laisvo laiko, nei kiti vaikai – kai tėvai mokytojai, su jais praleidi visą dieną ir mokykloje, ir namuose. Stengiausi neužtraukti jiems gėdos. Gerai mokiausi, nesu pabėgusi nė iš vienos pamokos. Kartais svajodavau, kad mano tėvus kas nors pagrobtų mėnesiui. Tada pagyvenčiau, kaip kiti vaikai, kurių tėvai vėlai grįžta iš darbų: be mamos pyragų, ir galėčiau daryti, ką noriu.“
Autorės nuotr.
„Atžalyno“ gimnazija sulaukė dviejų jubiliejų iš karto.
Šventė sukvietė buvusius pedagogus ir moksleivius. Po ilgų metų į savo mokyklą sugrįžo mokytoja lituanistė Danutė Augutienė.
Šventinėje popietėje susitiko skirtingų kartų mokytojos – šiuo metu lietuvių kalbos ir literatūros mokanti Valda Juknienė (kairėje) ir pedagoginiam darbui 57-erius metus atidavusi Adelė Nikontienė. Trisdešimt šešeri iš tų metų buvo skirti „Atžalynui“.
Dešimtosios laidos abiturientė, Pakruojo garbės pilietė Liucija Stulgienė pakartojo įsipareigojimą nešti muzikos kultūrą.
Buvę abiturientai – šventinę popietę vedęs mokytojas Valdas Gasparavičius ir laidų vedėja Simona Albavičiūtė.
Savo mokyklą dainomis pasveikino šalyje žinomo vaikinų vokalinio ansamblio dabartiniai ir buvę nariai.
Gimnazijos muziejaus įkūrėjas ir vadovas Vidutis Skirmantas mokyklos istoriją surašė į knygą.
Antrosios laidos abiturientas Kazimieras Antanavičius atvyko su dovanomis muziejui.
Direktoriaus pavaduotoja Elena Mickevičienė prisiminė, kad anuomet mokytojų darbe būdavo ir nuotykių.
„Atžalyno“ istorija – jubiliejui skirtoje knygoje.