KAIP VY­RES­NIO AM­ŽIAUS ŽMO­NĖMS IŠ­VENG­TI TRAU­MŲ?

KAIP VY­RES­NIO AM­ŽIAUS ŽMO­NĖMS IŠ­VENG­TI TRAU­MŲ?

KAIP VY­RES­NIO AM­ŽIAUS ŽMO­NĖMS IŠ­VENG­TI TRAU­MŲ?

Žie­mą čiuo­žyk­lo­mis vir­tę ša­li­gat­viai, ap­le­dė­ję laip­tai, ne­bars­ty­ti ke­liai – vi­sa tai smar­kiai pa­di­di­na trau­mų ri­zi­ką. Dau­giau nei treč­da­lis vy­res­nio am­žiaus – 65 me­tų ir vy­res­nių – žmo­nių pa­ti­ria trau­mas. Jie pri­klau­so di­des­nės ri­zi­kos gru­pei dėl svei­ka­tos pro­ble­mų ir li­gų, ku­rios silp­ni­na re­gė­ji­mą, lė­ti­na reak­ci­jos lai­ką, tai pat pu­siaus­vy­rą ir koor­di­na­ci­ją.
Ne vie­nas vy­res­nio am­žiaus žmo­gus, kaip liau­dy­je sa­ko­ma, pa­gau­na zui­kį, ta­čiau kai ku­riems tos „gau­dy­nės“ bai­gia­si li­go­ni­nės trau­ma­to­lo­gi­jos sky­riu­je. Daž­niau­sios trau­mos, ku­rias pa­ti­ria vy­res­nio am­žiaus žmo­nės, yra ran­kos rie­šo są­na­rio su­mu­ši­mai, pa­tem­pi­mai, ran­kų kau­lų iš­ni­ri­mai, sti­pin­kau­lio lū­žiai, nes žmo­gus griū­da­mas re­mia­si ran­ka. Taip pat daž­nai iš­ny­ra, sky­la bei lūž­ta ran­kos kau­lai – žas­ti­kau­lis, sti­pin­kau­lis, al­kūn­kau­lis.
Maž­daug 1 iš 10 vy­res­nio am­žiaus žmo­nių trau­mų bai­gia­si rim­tais su­žei­di­mais, to­kiais kaip šlau­ni­kau­lio lū­žiai, įvai­rūs minkš­tų­jų au­di­nių su­žei­di­mai bei gal­vos trau­mos, ku­rioms pri­rei­kia ir ope­ra­ci­jų. Sun­kių trau­mų pa­sek­mes žmo­nės jau­čia vi­są gy­ve­ni­mą.


Ri­zi­ka nu­kris­ti lau­ke
    Net­var­kin­gos ša­li­gat­vio ply­te­lės.
    Laip­tai be tu­rėk­lų.
    Laip­tai su ne­tvar­kin­gais kraš­tais.
    Blo­gas ap­švie­ti­mas: per silp­nas ar per stip­rus (kai aki­na).
    Snie­gas, le­das ar drėg­ni la­pai ant laip­tų ar ša­li­gat­vio.
    Il­gos pės­čių­jų pe­rė­jos be sa­le­lių.
    Per ma­žai lai­ko pe­rei­ti gat­vę (per trum­pai de­ga ža­lia švie­so­fo­ro švie­sa).
Pa­vo­jin­gas el­ge­sys, di­di­nan­tis ti­ki­my­bę pa­tir­ti trau­mas
    Ne­tin­ka­ma, ne­pa­to­gi, sli­džiais pa­dais ava­ly­nė. Vaikš­čio­ji­mas lau­ke, kai sli­du.
    Il­gų dra­bu­žių dė­vė­ji­mas.
    Stai­gūs ju­de­siai stai­giai ke­lian­tis daž­nai svaigs­ta gal­va, ap­tems­ta aky­se, rei­kia kreip­tis į gy­dy­to­ją.
    Neap­dai­rus vais­tų, ku­rie vei­kia koor­di­na­ci­ją, slo­pi­na reak­ci­ją (ra­mi­na­mie­ji, mig­do­mie­ji ir pan.), var­to­ji­mas.
    Ne­sai­kin­gas al­ko­ho­lio var­to­ji­mas (iki pu­siaus­vy­ros su­tri­ki­mų ar svei­kos nuo­vo­kos pra­ra­di­mo).
    Ban­dy­mas pa­siek­ti sun­kiai pa­sie­kia­mus daik­tus, kai ga­li­ma pa­pra­šy­ti ki­to žmo­gaus, kad pa­duo­tų.
Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ro spe­cia­lis­tai pri­me­na, kad ap­sau­go­ti sa­ve ir ar­ti­muo­sius ga­li­ma iman­tis pa­pras­tų, bet veiks­min­gų prie­mo­nių:
    Bū­ti­na įver­tin­ti oro są­ly­gas, su­si­pla­nuo­ti sa­vo dar­bus, jei­gu lau­ke yra ypač sli­du. Jei bū­ti­niau­sių rei­ka­lų ati­dė­ti ne­ga­li­ma, iš na­mų išei­ti rei­kia bent 15–20 mi­nu­čių anks­čiau, kad bū­tų ga­li­ma ne­sku­bė­ti ar­ba pa­si­rink­ti nors ir il­ges­nį, bet ma­žiau sli­dų ke­lią.
    Avi­mos ava­ly­nės pa­dai tu­ri bū­ti gruob­lė­ti.
    Yra ba­tų ak­se­sua­rų, skir­tų sau­giam vaikš­čio­ji­mui esant plik­ša­lai. Tai tink­le­liai su spyg­liais, ku­riuos leng­va už­si­dė­ti ir nu­siim­ti, jie be­veik ne­pas­te­bi­mi ant ba­tų, o nu­siė­mus uži­ma ne­daug vie­tos – ga­li­ma lai­ky­ti ki­še­nė­je.
    Pra­si­dė­jus šal­čiams, mo­te­rims, no­rin­čioms iš­veng­ti žie­mos trau­mų, ge­riau­sia bū­tų vi­siš­kai at­si­sa­ky­ti aukš­ta­kul­nių ba­tų ir avė­ti ba­tus že­ma pa­kul­ne.
    Vil­kė­ti ju­de­sių ne­var­žan­čius dra­bu­žius.
    Tam­siu pa­ros me­tu trau­mų sli­džio­se gat­vė­se pės­tie­siems pa­de­da iš­veng­ti at­švai­tai. Juos se­gin­čius pės­čiuo­sius vai­ruo­to­jai pa­ste­bi anks­čiau. Atš­vai­tas ga­li iš­gel­bė­ti gy­vy­bę, nes sli­džio­se gat­vė­se au­to­mo­bi­lio stab­dy­mo ke­lias yra il­ges­nis.
    Rei­kia bū­ti itin at­sar­giems pre­ky­bos cent­rų priei­go­se, nes ten daž­niau­siai bū­na la­bai sli­du, at­sar­giai lip­ti laip­tais, leis­tis į nuo­kal­nes. Šio­se vie­to­se ne­re­tai virs­ta­ma at­gal ir su­tren­kia­ma gal­va. To­kios trau­mos ga­li bū­ti la­bai pa­vo­jin­gos.
    Sen­jo­rams ar neį­ga­lie­siems, be­si­nau­do­jan­tiems laz­da ar ra­men­tais, ant jų rei­kia už­dė­ti smai­lų ant­ga­lį.
     Ne­šu­liams ge­riau nau­do­ti krep­šius su ra­tu­kais, kad bent vie­na ran­ka bū­tų lais­va ir ga­li­ma bū­tų pri­si­lai­ky­ti tu­rėk­lų. Dar ge­riau – kup­ri­nė, kad abi ran­kos bū­tų lais­vos ir bū­tų leng­viau iš­lai­ky­ti pu­siaus­vy­rą.
    Lip­da­mi laip­tais nie­ka­da ne­sku­bė­ki­te. Jei skun­džia­tės pu­siaus­vy­ros su­tri­ki­mu, pra­šy­ki­te pa­gal­bos.

Re­ko­men­duo­ja­ma vi­sa­da tu­rė­ti in­for­ma­ci­nę kor­te­lę, ku­rio­je bū­tų nu­ro­dy­ti šie duo­me­nys (var­das, pa­var­dė, te­le­fo­no nu­me­ris su ar­ti­mų­jų kon­tak­tais, li­gos, ku­rio­mis ser­ga­te).

Šiaulių rajono savivaldybės
visuomenės sveikatos biuras
Tel. +37067046753.
el. pa­štas: vsb.siau­liu­raj.stiprinimas@gmail.com
www.siau­liurvsb.lt