Kad katilas nenuviltų ir tarnautų ilgai

Kad ka­ti­las ne­nu­vil­tų ir tar­nau­tų il­gai

Jei­gu na­mus šil­do­te kie­tojo ku­ro ka­ti­lu, žie­mą iš­ryš­kė­ja vi­si jo pri­va­lu­mai ir trū­ku­mai. Apie tai, ko­kį ka­ti­lą pa­si­rink­ti, kad ne­nu­vil­tų, kaip pri­žiū­rė­ti ir ko­kiu ku­ru kū­ren­ti, kal­bė­jo­mės su UAB „Kal­vis“ par­da­vi­mų va­dy­bi­nin­ku And­riu­mi Čer­niaus­ku.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Šil­dy­mo pro­jek­tas pa­dės iš­veng­ti pa­pil­do­mų iš­lai­dų

Prieš per­kant ka­ti­lą A. Čer­niaus­kas pa­ta­ria kreip­tis į spe­cia­lis­tus, ku­rie įver­tins pa­sta­to konst­ruk­ci­jų ši­lu­mi­nes var­žas, ap­skai­čiuos pa­tal­pų ši­lu­mos nuo­sto­lius, bend­rą ši­lu­mos po­rei­kį šil­dy­mui bei karš­tam van­de­niui ruoš­ti ir re­mian­tis šių skai­čia­vi­mų re­zul­ta­tais pa­rengs de­ta­lų šil­dy­mo sis­te­mos pro­jek­tą.

Neat­li­kus šių dar­bų, ga­li bū­ti ne­tei­sin­gai pa­rink­ta šil­dy­mo sis­te­ma ir į ją ga­li tek­ti in­ves­tuo­ti dau­giau pi­ni­gų, nei iš tik­rų­jų rei­kė­tų. Be to, pa­rin­kus na­mo ši­lu­mos po­rei­kių nea­ti­tin­kan­čią šil­dy­mo sis­te­mą, ji tar­naus trum­piau, ga­li pa­di­dė­ti eksp­loa­ta­ci­nės iš­lai­dos.

„Nė­ra tos pa­pras­tos tai­syk­lės, for­mu­lės, kad pa­gal na­mo kvad­ra­tū­rą ga­li­ma bū­tų iš­si­rink­ti ka­ti­lą“, – pa­brė­žia spe­cia­lis­tas.

A. Čer­niaus­kas pa­ste­bi, kad žmo­nės, įsi­reng­da­mi šil­dy­mo sis­te­mą, daž­niau­siai kon­sul­tuo­ja­si su san­tech­ni­kais ir pa­si­kliau­ja jų pa­ta­ri­mais, ta­čiau jie nė­ra šios sri­ties spe­cia­lis­tai. Šil­dy­mo sis­te­mų pro­jek­tuo­to­jų pa­šne­ko­vas pa­ta­ria ieš­ko­ti per in­di­vi­duo­lių na­mų pro­jek­tuo­to­jus ir ar­chi­tek­tus.

Per daug ga­lin­gas ka­ti­las – dau­giau rū­pes­čių

A. Čer­niaus­kas sa­ko, kad gy­ven­to­jai daž­nai da­ro klai­dą pa­si­rink­da­mi per daug ga­lin­gą ka­ti­lą.

„Ka­ti­las dir­ba ir ne­tu­ri kur dė­ti ši­lu­mos. Oro tieki­mo sklen­dė už­si­da­ro, oras ne­pa­ten­ka į de­gi­mo ka­me­rą, ka­ti­las pra­de­da „dus­ti“. Ku­ras kaip de­gė, taip ir de­ga to­liau, bet ne­gau­na pa­kan­ka­mai de­guo­nies, ta­da kau­pia­si ne­su­de­gu­sios du­jos, iš ka­mi­no virs­ta tirš­ti juo­di dū­mai, ne­su­de­gę suo­džiai pri­lim­pa prie ka­ti­lo sie­ne­lių ir kau­pia­si ka­mi­ne, to­dėl juos daž­nai ten­ka va­ly­ti“, – pro­ble­mas var­di­ja A. Čer­niaus­kas.

Ant ka­ti­lo sie­ne­lių priau­gę suo­džiai, dervos tam­pa tar­si ši­lu­mos izo­lia­to­riu­mi, ši­lu­ma ne­per­duo­da­ma ter­mo­fi­ka­ci­niam van­de­niui ir išei­na per ka­mi­ną. Ku­ras su­de­ga, o būs­to nešil­do taip, kaip rei­kia.

„Klys­ta, ku­rie ma­no, kad pa­si­rin­kus ga­lin­ges­nį ka­ti­lą to­liau „va­žiuos“. Čia tas pa­ts, kaip trak­to­riaus va­rik­lį įdė­ti į leng­vą­jį au­to­mo­bi­lį“, – pa­ly­gi­na spe­cia­lis­tas.

Ka­ti­lui ge­riau­sia, kai de­ga mak­si­ma­liu re­ži­mu, tai yra kai į jį pa­ten­ka pa­kan­ka­mai de­guo­nies, su­de­ga vi­sas ku­ras, ne­lie­ka suo­džių, o dū­mas yra vos ma­to­mas. To­kio ka­ti­lo va­ly­ti pra­ktiš­kai ne­rei­kia, nes vis­kas su­de­ga, ša­lu­ti­niai pro­duk­tai yra tik pe­le­nai, ku­rie nuo ka­ti­lo sie­ne­lių leng­vai nu­va­lo­mi šluo­te­le.

Įsi­gi­jus per daug ga­lin­gą ka­ti­lą, išei­tis bū­tų pa­si­sta­ty­ti aku­mu­lia­ci­nę tal­pą. Pa­sak A. Čer­niaus­ko, sa­vo ka­ti­li­nės be aku­mu­lia­ci­nės tal­pos neį­si­vaiz­duo­ja dau­gu­ma skan­di­na­vų, jas įsi­ren­gia vis dau­giau es­tų ir lat­vių, o Lie­tu­vo­je jos dar nė­ra la­bai po­pu­lia­rios.

„Tai vie­nas iš sėk­min­giau­sių ir ge­riau­sių spren­di­mo bū­dų tu­rint per ga­lin­gą ka­ti­lą. Aku­mu­lia­ci­nė tal­pa su­ren­ka, aku­mu­liuo­ja per­tek­li­nę ši­lu­mą, o kai jos trūks­ta, ati­duo­da į šil­dy­mo sis­te­mą“, – sa­ko spe­cia­lis­tas.

Ži­no­ma, tai pa­pil­do­ma in­ves­ti­ci­ja, ta­čiau ji, pa­sak pa­šne­ko­vo, at­si­per­ka kom­for­to at­žvil­giu, nes ne­rei­kia nuo­lat vaikš­čio­ti į ka­ti­li­nę, jau­din­tis, kad už­ge­sus ka­ti­lui at­šals pa­tal­pos. Aku­mu­lia­ci­nę tal­pą ga­li­ma už­šil­dy­ti vie­ną kar­tą per pa­rą.

Re­čiau pa­si­tai­kan­ti pro­ble­ma, kai na­mams šil­dy­ti pa­si­ren­ka­mas stip­riai per silp­nas ka­ti­las. Tuo­met ku­rą ten­ka krau­ti daž­nai, o ka­ti­las vis tiek ne­su­ge­ba įšil­dy­ti pa­tal­pų iki no­ri­mos tem­pe­ra­tū­ros.

Ga­li­mi spren­di­mo bū­dai: pa­si­keis­ti ka­ti­lą, ap­si­šil­tin­ti būs­tą ar­ba įsi­reng­ti pa­pil­do­mą ši­lu­mos šal­ti­nį.

Blo­giau­sias ku­ras – neiš­džiū­vu­sios mal­kos

Kie­to­jo ku­ro ka­ti­lus ga­li­ma kū­ren­ti mal­ko­mis, ang­li­mis, pju­ve­nų ar dur­pių bri­ke­tais, gra­nu­lė­mis.

No­rin­tiems kuo re­čiau vaikš­čio­ti į ka­ti­li­nę ir kurs­ty­ti kros­nį ge­riau­sia išei­tis rink­tis gra­nu­li­nį ka­ti­lą su gra­nu­lių tal­pa. Už­pil­džius tal­pą gra­nu­lė­mis, ka­ti­lą ga­li­ma „pa­mirš­ti“ ko­ne sa­vai­tę.

„Kai ma­nęs klau­sia, koks pi­giau­sias ku­ras, juo­kau­ju, kad vog­tos mal­kos, – šyp­so­si A. Čer­niaus­kas. – O jei­gu rim­tai, ži­no­ma, kad pi­giau­sia bus mal­kos iš sa­vo miš­ko.“

Mal­kos – la­bai ge­ras ku­ras, tik jos tu­ri bū­ti sau­sos. Mal­kas rei­kia džio­vin­ti dve­jus me­tus, tuo­met jo­se lie­ka apie 15–20 pro­cen­tų drėg­mės. Ką tik nu­pjau­ta me­die­na tu­ri 45–55 pro­cen­tus drėg­mės.

„Paim­ki­te ki­log­ra­mo pliaus­ką ir ša­lia pa­sta­ty­ki­te pu­sę lit­ro van­dens. Bū­tent tiek van­dens yra ką tik nu­pjau­to­je me­die­no­je, – pa­vyz­dį pa­tei­kia A. Čer­niaus­kas. – Su­dė­jus to­kias mal­kas į ka­ti­lą, jis tu­rės iš­džio­vin­ti, iš­ga­rin­ti ir pa­ša­lin­ti per ka­mi­ną daug drėg­mės. Taip pra­ran­da­ma daug ener­gi­jos ir ši­lu­mos. Tai­gi kū­ren­ti mal­kas eko­no­miš­kai ap­si­mo­ka tik po dve­jų me­tų.“

Pju­ve­nų bri­ke­tai tu­ri tik 5 pro­cen­tus drėg­mės. Be to, jie jau yra vi­siš­kai pa­ruoš­ti kū­ren­ti, il­giau de­ga, juos pa­pras­ta san­dė­liuo­ti. Mi­nu­sas – bran­giai kai­nuo­ja.

„Dur­pių bri­ke­tais ma­žai kas kū­re­na, nes su­si­da­ro daug pe­le­nų. Jei­gu mal­kų ar pju­ve­nų pe­le­nai su­da­ro 1–3 pro­cen­tus, tai dur­pių bri­ke­tų – 15 pro­cen­tų“, – sa­ko A. Čer­niaus­kas.

Pa­sak spe­cia­lis­to, ne­blo­gas ku­ras yra ang­lys, nors dau­ge­lis įsi­vaiz­duo­ja, kad šil­dan­tis jo­mis ka­ti­las trum­piau tar­nau­ja. Kū­re­nant kar­tu mal­kas su ang­li­mis pail­gė­ja de­gi­mo lai­kas, nes ki­log­ra­me ang­lių yra daug dau­giau ši­lu­mos ener­gi­jos ne­gu mal­ko­se. Ang­lių trū­ku­mas – su­si­da­ro ne­ma­žai de­gi­mo at­lie­kos šla­ko, ne­ma­lo­nus kva­pas, dul­kės.

Ka­ti­lo prie­žiū­ra

Pri­žiū­rint kie­to­jo ku­ro ka­ti­lą, pa­sak A. Čer­niaus­ko, pir­miau­siai rei­kia už­tik­rin­ti, kad grįž­tan­čio į ka­ti­lą van­dens tem­pe­ra­tū­ra bū­tų ne ma­žes­nė kaip 60 laips­nių tem­pe­ra­tū­ros. Jei­gu į ka­ti­lą grįž­ta že­mes­nės kaip 57 laips­nių tem­pe­ra­tū­ros van­duo, ant ka­ti­lo sie­ne­lių kau­pia­si kon­den­sa­tas (ra­sos la­šai), ku­ris ga­di­na ka­ti­lą, „grau­žia“ me­ta­lą.

„Tai­gi, no­rint, kad ka­ti­las ge­rai dirb­tų, rei­kia lai­ky­tis tem­pe­ra­tū­ri­nių re­ži­mų. Ant­ra, ku­ras tu­ri bū­ti kuo sau­ses­nis. Jei­gu ant ka­ti­lo sie­ne­lių kau­pia­si suo­džiai, sma­los, rei­kia juos nu­va­ly­ti. Tam ga­li­ma nau­do­ti spe­cia­lias che­mi­nes prie­mo­nes“, – pa­ta­ria spe­cia­lis­tas.

Su­re­gu­liuo­tą, op­ti­ma­liu re­ži­mu vei­kian­tį kie­to­jo ku­ro ka­ti­lą iš­va­ly­ti už­ten­ka du kar­tus per me­tus. Ži­no­ma, rei­kia ne­pa­mirš­ti re­gu­lia­riai iš­sem­ti pe­le­nų.

Ge­rai pri­žiū­ri­mas 4 mi­li­met­rų sie­ne­lių sto­rio ka­ti­las tar­nau­ja ne trum­piau kaip 10 me­tų, 6 mi­li­met­rų – ne trum­piau kaip 15 me­tų.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

„Kal­vio“ par­da­vi­mų va­dy­bi­nin­kas And­rius Čer­niaus­kas sa­ko, kad la­bai svar­bu pa­si­rink­ti tin­ka­mo ga­lin­gu­mo ka­ti­lą.

Ge­rai su­re­gu­liuo­to ir op­ti­ma­liu re­ži­mu dir­ban­čio kie­to­jo ku­ro ka­ti­lo vi­du­je ant sie­ne­lių ne­si­kau­pia suo­džiai ir der­vos, nu­sė­da tik pe­le­nai, ku­riuos leng­va nu­brauk­ti šluo­te­le.