
Naujausios
Kad katilas nenuviltų ir tarnautų ilgai
Jeigu namus šildote kietojo kuro katilu, žiemą išryškėja visi jo privalumai ir trūkumai. Apie tai, kokį katilą pasirinkti, kad nenuviltų, kaip prižiūrėti ir kokiu kuru kūrenti, kalbėjomės su UAB „Kalvis“ pardavimų vadybininku Andriumi Černiausku.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Šildymo projektas padės išvengti papildomų išlaidų
Prieš perkant katilą A. Černiauskas pataria kreiptis į specialistus, kurie įvertins pastato konstrukcijų šilumines varžas, apskaičiuos patalpų šilumos nuostolius, bendrą šilumos poreikį šildymui bei karštam vandeniui ruošti ir remiantis šių skaičiavimų rezultatais parengs detalų šildymo sistemos projektą.
Neatlikus šių darbų, gali būti neteisingai parinkta šildymo sistema ir į ją gali tekti investuoti daugiau pinigų, nei iš tikrųjų reikėtų. Be to, parinkus namo šilumos poreikių neatitinkančią šildymo sistemą, ji tarnaus trumpiau, gali padidėti eksploatacinės išlaidos.
„Nėra tos paprastos taisyklės, formulės, kad pagal namo kvadratūrą galima būtų išsirinkti katilą“, – pabrėžia specialistas.
A. Černiauskas pastebi, kad žmonės, įsirengdami šildymo sistemą, dažniausiai konsultuojasi su santechnikais ir pasikliauja jų patarimais, tačiau jie nėra šios srities specialistai. Šildymo sistemų projektuotojų pašnekovas pataria ieškoti per individuolių namų projektuotojus ir architektus.
Per daug galingas katilas – daugiau rūpesčių
A. Černiauskas sako, kad gyventojai dažnai daro klaidą pasirinkdami per daug galingą katilą.
„Katilas dirba ir neturi kur dėti šilumos. Oro tiekimo sklendė užsidaro, oras nepatenka į degimo kamerą, katilas pradeda „dusti“. Kuras kaip degė, taip ir dega toliau, bet negauna pakankamai deguonies, tada kaupiasi nesudegusios dujos, iš kamino virsta tiršti juodi dūmai, nesudegę suodžiai prilimpa prie katilo sienelių ir kaupiasi kamine, todėl juos dažnai tenka valyti“, – problemas vardija A. Černiauskas.
Ant katilo sienelių priaugę suodžiai, dervos tampa tarsi šilumos izoliatoriumi, šiluma neperduodama termofikaciniam vandeniui ir išeina per kaminą. Kuras sudega, o būsto nešildo taip, kaip reikia.
„Klysta, kurie mano, kad pasirinkus galingesnį katilą toliau „važiuos“. Čia tas pats, kaip traktoriaus variklį įdėti į lengvąjį automobilį“, – palygina specialistas.
Katilui geriausia, kai dega maksimaliu režimu, tai yra kai į jį patenka pakankamai deguonies, sudega visas kuras, nelieka suodžių, o dūmas yra vos matomas. Tokio katilo valyti praktiškai nereikia, nes viskas sudega, šalutiniai produktai yra tik pelenai, kurie nuo katilo sienelių lengvai nuvalomi šluotele.
Įsigijus per daug galingą katilą, išeitis būtų pasistatyti akumuliacinę talpą. Pasak A. Černiausko, savo katilinės be akumuliacinės talpos neįsivaizduoja dauguma skandinavų, jas įsirengia vis daugiau estų ir latvių, o Lietuvoje jos dar nėra labai populiarios.
„Tai vienas iš sėkmingiausių ir geriausių sprendimo būdų turint per galingą katilą. Akumuliacinė talpa surenka, akumuliuoja perteklinę šilumą, o kai jos trūksta, atiduoda į šildymo sistemą“, – sako specialistas.
Žinoma, tai papildoma investicija, tačiau ji, pasak pašnekovo, atsiperka komforto atžvilgiu, nes nereikia nuolat vaikščioti į katilinę, jaudintis, kad užgesus katilui atšals patalpos. Akumuliacinę talpą galima užšildyti vieną kartą per parą.
Rečiau pasitaikanti problema, kai namams šildyti pasirenkamas stipriai per silpnas katilas. Tuomet kurą tenka krauti dažnai, o katilas vis tiek nesugeba įšildyti patalpų iki norimos temperatūros.
Galimi sprendimo būdai: pasikeisti katilą, apsišiltinti būstą arba įsirengti papildomą šilumos šaltinį.
Blogiausias kuras – neišdžiūvusios malkos
Kietojo kuro katilus galima kūrenti malkomis, anglimis, pjuvenų ar durpių briketais, granulėmis.
Norintiems kuo rečiau vaikščioti į katilinę ir kurstyti krosnį geriausia išeitis rinktis granulinį katilą su granulių talpa. Užpildžius talpą granulėmis, katilą galima „pamiršti“ kone savaitę.
„Kai manęs klausia, koks pigiausias kuras, juokauju, kad vogtos malkos, – šypsosi A. Černiauskas. – O jeigu rimtai, žinoma, kad pigiausia bus malkos iš savo miško.“
Malkos – labai geras kuras, tik jos turi būti sausos. Malkas reikia džiovinti dvejus metus, tuomet jose lieka apie 15–20 procentų drėgmės. Ką tik nupjauta mediena turi 45–55 procentus drėgmės.
„Paimkite kilogramo pliauską ir šalia pastatykite pusę litro vandens. Būtent tiek vandens yra ką tik nupjautoje medienoje, – pavyzdį pateikia A. Černiauskas. – Sudėjus tokias malkas į katilą, jis turės išdžiovinti, išgarinti ir pašalinti per kaminą daug drėgmės. Taip prarandama daug energijos ir šilumos. Taigi kūrenti malkas ekonomiškai apsimoka tik po dvejų metų.“
Pjuvenų briketai turi tik 5 procentus drėgmės. Be to, jie jau yra visiškai paruošti kūrenti, ilgiau dega, juos paprasta sandėliuoti. Minusas – brangiai kainuoja.
„Durpių briketais mažai kas kūrena, nes susidaro daug pelenų. Jeigu malkų ar pjuvenų pelenai sudaro 1–3 procentus, tai durpių briketų – 15 procentų“, – sako A. Černiauskas.
Pasak specialisto, neblogas kuras yra anglys, nors daugelis įsivaizduoja, kad šildantis jomis katilas trumpiau tarnauja. Kūrenant kartu malkas su anglimis pailgėja degimo laikas, nes kilograme anglių yra daug daugiau šilumos energijos negu malkose. Anglių trūkumas – susidaro nemažai degimo atliekos šlako, nemalonus kvapas, dulkės.
Katilo priežiūra
Prižiūrint kietojo kuro katilą, pasak A. Černiausko, pirmiausiai reikia užtikrinti, kad grįžtančio į katilą vandens temperatūra būtų ne mažesnė kaip 60 laipsnių temperatūros. Jeigu į katilą grįžta žemesnės kaip 57 laipsnių temperatūros vanduo, ant katilo sienelių kaupiasi kondensatas (rasos lašai), kuris gadina katilą, „graužia“ metalą.
„Taigi, norint, kad katilas gerai dirbtų, reikia laikytis temperatūrinių režimų. Antra, kuras turi būti kuo sausesnis. Jeigu ant katilo sienelių kaupiasi suodžiai, smalos, reikia juos nuvalyti. Tam galima naudoti specialias chemines priemones“, – pataria specialistas.
Sureguliuotą, optimaliu režimu veikiantį kietojo kuro katilą išvalyti užtenka du kartus per metus. Žinoma, reikia nepamiršti reguliariai išsemti pelenų.
Gerai prižiūrimas 4 milimetrų sienelių storio katilas tarnauja ne trumpiau kaip 10 metų, 6 milimetrų – ne trumpiau kaip 15 metų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
„Kalvio“ pardavimų vadybininkas Andrius Černiauskas sako, kad labai svarbu pasirinkti tinkamo galingumo katilą.
Gerai sureguliuoto ir optimaliu režimu dirbančio kietojo kuro katilo viduje ant sienelių nesikaupia suodžiai ir dervos, nusėda tik pelenai, kuriuos lengva nubraukti šluotele.