
Naujausios
POKALBIAI PRIE ARBATOS PUODELIO
„Daryk, nes „vėliau“ gali ir nebūti“
Paskutinį sausio šeštadienį „Eurovizijos“ nacionalinėje atrankoje dalyvaus Šiaulių universiteto muzikos pedagogikos studijų programos ketvirto kurso studentas Evaldas Vaikasas. Šiaulietis dainuoja nuo vaikystės, žavisi teatro menu. Bandė pasukti verslo keliu, bet greitai suprato, kad tai ne jam. Meilė muzikai – tai, kuo 24 metų vaikinas nori dalytis su visais.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Pasikalbėti su dainininku susitikome Šiaulių „Centro šokoladinėje“ prie arbatos puodelio. Sausio 24-ąją jo laukia filmavimas, o televizija pasirodymą transliuos sausio 28–ąją.
– Kodėl nusprendei dalyvauti „Eurovizijos“ dainų konkurso nacionalinėje atrankoje?
– „Eurovizija“ – tai toks konkursas, kur gauni nemokamai kritikos iš kompetentingos komisijos. Sudalyvauti turėtų kiekvienas atlikėjas.
Brandinau, generavau šią idėją ilgai. Šiais metais apsisprendžiau. Šeimoje buvo skaudžių praradimų ir pagalvojau, kad nėra ko laukti, nes nežinai, kas gali nutikti.
– Ar lengvai patekai į konkurso atranką?
– Šiais metais daugiausiai dalyvių per visą „Eurovizijos“ nacionalinės atrankos istoriją – 51. Visi, kas užpildė anketą, tie ir dalyvaus. Ankstesniais metais būdavo papildoma atranka, įvertinamos atlikėjo galimybės. Manau, jei taip būtų buvę ir šiemet, tą barjerą būčiau vis tiek praėjęs.
– Jaudiniesi, laukdamas pasirodymo?
– Taip. Antradienį buvau pasižiūrėti filmavimo, apsiprasti. Sėdėjome su drauge, žiūrėjome į dalyvius, visi jaudinosi, ir aš jaudinausi.
Reikėjo ateiti, apsižvalgyti, pasėdėti salėje, susipažinti, kiek kur kamerų, ir jaudulys šiek tiek nuslūgo. Bet jaudintis yra normalu.
– Kokią dainą dainuosi? Kas lėmė tavo pasirinkimą?
– Dainuosiu britų kompozitoriaus Ashley Hicklin dainą „Fire Kisses“ ("Ugnies bučiniai"). Pasirinkau ją todėl, kad ir tekstas, ir melodija – lyriški. Man patinka lyrinė, meilės muzika.
Paprašiau, kad galėčiau ją dainuoti. Mano kelis įrašus nusiuntė dainos autoriui, jam patiko mano balsas ir sutiko, kad dainuočiau jo dainą.
Tai daina apie meilę, kaip surasti tą vienintelę, kad kiekvienas galime rinktis, nes meilei, širdžiai neįsakysi.
Bandysiu savo širdimi paliesti žiūrovų, klausytojų širdis.
– Ar išgirdęs šią dainą pagalvojai, kad ji gali laimėti?
– Išgirdau šią dainą ir ją pajutau. Perklausiau dar kartą ir dar, ir dar. Gal ji nėra daina laimėtoja, bet pabandysiu perteikti tai, ką autorius norėjo pasakyti, pasistengsiu, kad žmonės ją pamėgtų, o ar laimėsiu, ar pateksiu į kitą etapą, spręs žiūrovai ir komisija.
– Atlikėjai žiūrovus vis dažniau bando papirkti ne tik daina, bet ir šou elementais. Ar tavo pasirodyme jų bus?
– Praeitais metais Donatas Montvydas darė salto, ugnies šou. Ir manęs klausia, ar kažką tokio darysiu. Ne, nedarysiu.
Manau, kad „Eurovizijos“ atrankoje turi augti. Mano pasirodymas bus paprastas, gal tik vizualizacija bus su ugnies bučiniais.
Kiekviename etape turi klausytis kritikos ir kažką pridėti. Jeigu toliau pateksiu, gal kažką ir parodysiu, gal ir salto? Nors ne (juokiasi – red.past.).
– „Eurovizijos“ nacionalinė atranka tau nėra pirmoji didelė scena. Kur dar esi dalyvavęs?
– Esu dalyvavęs televizijos projekte „Chorų karai“, „Lietuvos balse“. „Lietuvos balsas“ mane išlaisvino, tarsi pasakė: „Evaldai, tu gali ir daryk!“
Neseniai dalyvavau miuzikle „Rent“ ("Nuoma"). Man tai irgi buvo vienas iš gyvenimo iššūkių. Mėgstu teatrą ir visada norėjau vaidinti, studijuoti aktorystę. Kai stojau į Šiaulių universitetą, man siūlė rinktis estrados meną. Svarsčiau, bet pasirinkau muzikos pedagogiką. Kai vyko atranka į miuziklą, pagalvojau: muzika – aš dainuoju, teatras – aš visada svajojau būti aktorius. Ir sudalyvavau.
Miuziklas mane dar labiau išlaisvino, todėl ir pasakiau sau: viskas, šiais metais einu į „Eurovizijos“ atranką. Nesakyk „vėliau“, nes to „vėliau“ gali ir nebūti.
– Ar visada muzika buvo tavo gyvenime?
– Buvo tarpsnis, kai baigęs Šiaulių Sauliaus Sondeckio konservatoriją pagalvojau, gal užteks muzikuoti ir įstojau studijuoti verslo vadybą. Metus pasimokiau ir supratau, kad tai – ne man. Iš tėčio gal paveldėjau pomėgį verslui, bet mano mama buvo muzikantė, baigusi Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatoriją, grojo violončele, visas gyvenimas buvo su chorais, orkestrais
Menininkai nėra labai kruopštūs, vis kažką pamiršta, ir man taip būdavo. Pagalvojau, kad man reikia studijuoti muziką. Kai įstojau į Šiaulių universitetą, ir buvo tas lūžis. Dainuoju universiteto chore „Studium“, esu baigęs „Dagilėlio“ dainavimo mokyklą.
Iš tų, kurie lankėme „Dagilėlį“, labai nedaug kas pasirinko muziką. Kartą vadovui pasakiau, kad tikriausiai ir aš nesirinksiu muzikos. Kai po kelerių metų susitikome koncerte „Saulėje“, jis man sako: „Prisimeni, kai sakei, kad nebūsi muzikantu, o aš žinojau, kad būsi.“
– Studijuoji muzikos pedagogiką, vadinasi, planuoji dirbti muzikos mokytoju?
– Logiškai mąstant, taip. Vienoje mokykloje jau esu dainavimo būrelio mokytojas. Bandau vaikus mokyti dainuoti. Pasakiau „mokyti“? Gal ne, nes tam, kad mokytum, turi būti labai kompetentingas. Aš bandau padėti jiems pamilti muziką, dainavimą.
Man dar tik 24 metai, gyvenimas keičiasi ir nežinia, kaip pakryps.
– Gimei ir augai Šiauliuose, studijuoji taip pat gimtajame mieste. Esi savo miesto patriotas?
– Kai vaidinau miuzikle, du mėnesius praleidau Vilniuje. Kartais pagalvoju, kad Vilniuje norėčiau ilgiau pagyventi, bet grįžti į Šiaulius, ir čia taip ramu, gera. Taip, esu Šiaulių patriotas. Ir Lietuvos.
Labai daug mano bendraamžių išvažiavę į Vilnių, dar daugiau – į užsienį. Aš ir pats nuo trylikos metų važinėdavau su šeima vasaromis į Angliją dirbti. Gal jau atidirbau savo? Netgi svarstėme pasilikti. Man labai patiko Anglija, bet sesuo nenorėjo likti. Grįžome į Lietuvą. Dabar mano sesuo studijuoja Anglijoje ir neplanuoja grįžti, o aš likau čia.
– Ar tikiesi šiauliečių žiūrovų palaikymo „Eurovizijos“ atrankoje?
– Aišku, čia – „Eurovizija“, gal negalima išskirti Šiaulių, bet jeigu šiauliečiai džiaugiasi, kad aš dalyvauju, atstovauju Šiauliams, palaiko mane, tikiuosi, kad balsuos.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
„Eurovizijos“ nacionalinėje atrankoje dainuosiantis Šiaulių universiteto muzikos pedagogikos studijų programos ketvirto kurso studentas Evaldas Vaikasas sako, kad tam pasiryžti turėtų kiekvienas atlikėjas.