
Naujausios
Susirgus gripu patariama skubėti pas šeimos gydytoją, o ne į ligoninę
Sergamumas ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir gripu Lietuvoje auga. Nors gripo epidemija Šiauliuose dar neskelbiama, tačiau gydymo įstaigose nestinga pacientų, varginamų peršalimo ligų simptomų. Spaudos konferencijoje Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojos kalbėjo apie tai, kur kreiptis medikų pagalbos, kad gydymo įstaigos netaptų viruso platinimo inkubatoriais.
Svarbiausia – neplatinti virusų
Respublikinės Šiaulių ligoninės medicinos direktorė, laikinai einanti generalinio direktoriaus pareigas, Vaiva Makštutienė esamą sergamumo peršalimo ligomis ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis situaciją įvertino kaip priešepideminę.
Pasak gydytojos, ligų galima išvengti stengiantis neperšalti, mažiau lankantis vietose, kur yra didelis žmonių susibūrimas, stiprinant imunitetą. Patartina gerti imunitetą stiprinančių arbatų su medetkomis, čiobreliais, medumi, imbieru, taip pat grūdintis, daugiau judėti.
Jeigu viruso nepavyksta išvengti, ypač svarbu, kad sergantysis neplatintų ligos ir sergančiųjų ratas nedidėtų.
V. Makštutienė sako, jog susirgus ypač svarbu gebėti įvertinti savo būklę ir žinoti, ar gali gydytis pats, o kada jau būtina kreitis pagalbos į medikus.
Šiuo metu visi šeimos gydytojai mobilizuoja jėgas didesniam pacientų antplūdžiui ir dirba intensyviau. Nestinga peršalimo ligomis ir gripu sergančiųjų ir ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje bei Konsultacijų poliklinikoje, kur eilėse pas gydytojus laukia sergantieji lėtinėmis ligomis ir traumas patyrę pacientai.
Siekdama užtikrinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų kokybę gydymo įstaigoje ligoninės administracija ragina pirmiausia kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Gripas ir peršalimas – ne tas pats
Šiaulių ligoninės Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriuje gydomi pacientai, sergantys gripu ir šio viruso sukeltomis komplikacijomis. Gydytoja infektologė Judita Minickaitė-Katinienė sako, jog pavojingiausia gripo komplikacija, kuria dažniausiai ir sergama, yra plaučių uždegimas. Liga yra tiek virusinės, tiek bakterinės kilmės.
Kitos komplikacijos apima viršutinius kvėpavimo takus: ausis, nosį, tad dažniausiai sergama sinusitu, otitu.
Sunkiausios komplikacijos vystosi sergantiems lėtinėmis širdies, plaučių ligomis. Taip pat gripo virusas pavojingas visiems, linkusiems dažniau sirgti virusinėmis infekcijomis, nes didesnė rizika, jog gali išsivystyti bakterinių komplikacijų.
Dažniausiai liga komplikuojasi, kai sirgdamas žmogus nesilaiko gydytojo skirto režimo, nesigydo: karščiuodamas eina į darbą, sėdi eilėse pas gydytojus.
Kaip pažinti, kad žmogų užklupo gripas?
Gripas yra staigi, ūmi liga, labai staiga žmogus gali sukarščiuoti, temperatūra gali kilti iki 39 laipsnių ir daugiau. Išgėrus vaistų, temperatūra gali mažėti. Ligoniui skauda kaulus, raumenis, akių obuolius. Skirtingai nei sergant peršalimo liga, sloga jau nėra pirmas simptomas – ji prasideda vėliau.
Peršalimas prasideda sloga, gerklės perštėjimu, sausu kosuliu ir jam nėra būdinga aukšta temperatūra.
Sergant gripu būtina vartoti vaistus nuo temperatūros, taip pat vartoti specifinio priešinfekcinio vaisto, kurio turėtų išrašyti šeimos gydytojas, nes be recepto vaistas neturėtų būti parduodamas. Jį galima pradėti vartoti tik diagnozavus gripą.
Pasak J. Minickaitės-Katinienės, arbatos padeda, kai vartojamos šalia kitų taikomų gydymo priemonių. Vaistažolių arbatos su imbieru, medumi padeda stiprinti imuninę sistemą.
Viena geriausių apsaugos nuo gripo priemonių – skiepai. Nors šimtu procentų jie neapsaugo nuo gripo, tačiau apsaugo nuo galimų komplikacijų, sutrumpina ligos trukmę, pasiskiepijus sergama daug lengviau. Ypač veiksmingi skiepai rizikos grupių žmonėms.
Šiais metais gyventojai skiepijami nuo A1H1 viruso štamo, kuris sargdino žmones ir praeitais metais. Kai antrus metus nustatytas tas pats viruso štamas, tikėtina, jog tie, kurie skiepijosi pernai, dar turės imunitetą ir gali nesusirgti.
B grupės virusas plinta rečiau. Ligos simptomai būna panašūs, tik skiriasi ligos sunkumas. Visgi, pasak gydytojos, ligonio būklė labiau priklauso ne nuo viruso sukėlėjo, o nuo organizmo savybių – vieni serga sunkiau, kiti lengviau, nors sargdina tas pats virusas.
Neretai prasidėjus šalčiams tėvai bijo leisti vaikus į lauką. Gydytoja sako, kad nereikia visko bijoti. Einant į lauką reikia pasirinkti tinkamą aprangą, naudoti odos apsaugos nuo šalčio priemones, lauke judėti, o ne sėdėti rogutėse. Ir, žinoma, nebūti lauke visą dieną. Buvimas lauke padeda stiprinti imunitetą, grūdina.
Zita KATKIENĖ,
Respublikinės Šiaulių ligoninės viešųjų ryšių specialistė
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Respublikinės Šiaulių ligoninės medicinos direktorė, laikinai einanti generalinio direktoriaus pareigas, Vaiva Makštutienė susirgus gripu pataria pirmiausia kreiptis į šeimos gydytoją, o gavus siuntimą vykti į ligoninę.
Zitos KATKIENĖS nuotr.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriaus gydytoja infektologė Judita Minickaitė-Katinienė sako, jog šeimos gydytojui paskyrus vaistus, gripo komplikacijas galima gydytis ir namuose.