Sušiai tinka ir lietuviškam gomuriui

Su­šiai tin­ka ir lie­tu­viš­kam go­mu­riui

Su­šis yra ja­po­nų na­cio­na­li­nis pa­tie­ka­las iš ry­žių ir jū­rų gė­ry­bių, pa­ska­ni­na­mas ja­po­ni­niu pi­pirk­rie­niu (va­sa­biu). Ry­žius bū­ti­na pa­gar­din­ti ac­tu.

Tai – vie­no kąs­nio ri­ti­nė­liai, val­go­mi laz­de­lė­mis. Val­gant jie ne­pjaus­to­mi, kad nei­šir­tų. Prie su­šio pa­tie­kia­ma ir so­jų pa­da­žo bei ma­ri­nuo­to im­bie­ro. Šių pa­gar­dų už­kan­da­ma at­ski­rai.

Anks­čiau su­šis bu­vo žu­vies kon­ser­va­vi­mo bū­das: ža­lius auk­si­nius kar­pius ja­po­nai iš­va­ly­da­vo ir lai­ky­da­vo ant ry­žių su ac­tu. Po ku­rio lai­ko ry­žius iš­mes­da­vo. Il­gai­niui kar­tu su žu­vi­mi im­ta val­gy­ti ir ry­žius – taip at­si­ra­do su­šių įvai­ro­vė.

Po­pu­lia­riau­si Ja­po­ni­jo­je yra „ni­ge­ri“ su­šiai: vir­tu­vės meist­ras su­vil­go del­nus se­za­mų alie­ju­mi, iš lip­nių šil­tų ry­žių su­su­ka ri­ti­nu­ką, pri­plo­ja, tuo­met už­de­da pi­pirk­rie­nio, jū­rų gė­ry­bių ir im­bie­ro.

„Ni­ge­ri“ su­šis yra To­ki­jo, ar­ba Edo (iki 1868 m.), pa­tie­ka­las. Ka­dai­se šia­me mies­te, ku­ris išau­go iš žve­jų kai­me­lio, bu­vo pa­gau­na­ma daug žu­vų ir jū­rų gė­ry­bių. Edo gy­ven­to­jai, be abe­jo, mė­go val­gy­ti tik­rai švie­žias žu­vis, ką tik su­gau­tas pla­čiuo­se Ra­mio­jo van­de­ny­no įlan­kos van­de­ny­se.

Ry­žių pre­kiau­to­jai iš Osa­kos – eko­no­mi­nės Ja­po­ni­jos sos­ti­nės, su­gal­vo­jo ki­tą – „osi"(pre­suo­tų) – su­šių va­rian­tą. „Osi-su­ši“ – tai į for­me­les su­dė­ti vir­ti ry­žiai ir ant jų su­dė­lio­ti ma­ri­nuo­tos (ar­ba vir­tos) žu­vies ga­ba­liu­kai.

Mū­sų die­no­mis vi­so­je Ja­po­ni­jo­je pa­tie­kia­mas dar vie­nas su­šių va­rian­tas – „ma­ki-su­ši“, ki­taip ta­riant, su­suk­ti ri­ti­nu­kai.

„Ma­ki“ ri­ti­nu­kai ga­mi­na­mi taip: ant džio­vin­tų jū­rų dumb­lių lakš­to de­da­mas sluoks­nis ry­žių, ant jo – jū­rų gė­ry­bių ar­ba dar­žo­vių sluoks­nis. Tuo­met su­su­ka­ma į vo­le­lį ir jis su­pjaus­to­mas ga­ba­liu­kais.

To­ki­jo „chi­ra­ši-su­ši“

Pa­sak ja­po­nų su­šių meist­ro, kny­gos „Ja­pa­ne­se Coo­king: A Simp­le Art“ ("Ja­po­nų vir­tu­vė: pa­pras­tas me­nas") au­to­riaus Shi­zuo Tsu­ji, šiems su­šiams ga­min­ti ypa­tin­gų įgū­džių ne­rei­kia. Taip pat ne­pri­reiks ir spe­cia­lių for­me­lių. „Chi­ra­ši-su­ši“ – tai pa­pras­čiau­sias jū­rų gė­ry­bių, dar­žo­vių ir vir­tų ry­žių de­ri­nys, pa­gar­din­tas ac­tu.

Jū­rų gė­ry­bes iš­dė­lio­ki­te ant ry­žių. Tuo­met ant vir­šaus už­dė­ki­te smul­kiai su­pjaus­ty­to plo­no om­le­to ir su­mal­tų gry­bų su prie­sko­niais.

Jums rei­kės (4 po­rci­joms): 5 puo­de­lių vir­tų ry­žių, 12 džio­vin­tų gry­bų ("šii­ta­ke“ – liet. val­go­mie­ji dan­te­niai), 4 di­de­lių kre­ve­čių, 4 kal­ma­ro ga­ba­liu­kų (su­pjaus­ty­tų 8 mm kvad­ra­čiu­kais), 225 g švie­žio tu­no ar­ba kra­bų mė­sos, 16 ža­lių žir­nių ankš­čių, 1 kiau­ši­nio ir 3 kiau­ši­nių try­nių, 2 šaukš­tų tar­kuo­tų pi­pirk­rie­nių, ga­ba­liu­kais su­pjaus­ty­tų ma­ri­nuo­tų im­bie­ro dai­gų. Taip pat rei­kės: pu­sės puo­de­lio sul­ti­nio, ket­vir­ta­da­lio puo­de­lio tam­sio­jo so­jų pa­da­žo ir tiek pat sal­džio­sios sa­kės bei 1,5 šaukš­to pa­pras­tos sa­kės (tai al­ko­ho­li­nis gė­ri­mas, ga­mi­na­mas iš ry­žių).

1. Iš­vir­ki­te ry­žius.

2. Iš­mir­ky­tus gry­bus 15 min. vir­ki­te mi­ši­ny­je iš sul­ti­nio, so­jų pa­da­žo ir abie­jų rū­šių sa­kės.

2. Nuim­ki­te puo­dą su ap­vir­tais gry­bais nuo ug­nies. Pa­li­ki­te juos šia­me vi­ra­le dar 2 va­lan­das.

3. Skys­tį nuo gry­bų nu­pil­ki­te. Gry­bus nu­sau­sin­ki­te.

4. Im­ki­te 8 ge­riau­sius gry­bus ir kiek­vie­ną per­jau­ki­te per pu­sę. Li­ku­sius 4 gry­bus su­smul­kin­ki­te ir su­mai­šy­ki­te su iš­vir­tais ry­žiais.

5. Kre­ve­tes nu­plau­ki­te ir ke­le­tą mi­nu­čių pa­vi­rin­ki­te, kad tap­tų tvir­tos ir ro­ži­nės. Se­kun­dei įmes­ki­te jas į le­di­nį van­de­nį, tuo­met iš­va­ly­ki­te, bet uo­de­gas pa­li­ki­te. Įp­jau­ki­te kiek­vie­ną iš nu­ga­ros pu­sės, at­ver­ki­te, su­dė­ki­te ant pjaus­ty­mo len­tu­tės ir pjau­da­mi sker­sai pa­da­lin­ki­te pu­se­lė­mis.

6. Išo­ri­nę (bliz­gią­ją) kal­ma­ro pu­sę įpjau­ki­te ke­liais rė­žiais (kas 0,5 cm). Įp­jo­vos bū­ti­nai tu­ri bū­ti da­ro­mos įstri­žai. Po to su­pjaus­ty­ki­te kal­ma­rą ga­ba­liu­kais (4 cm) ir įmes­ki­te juos į ver­dan­tį van­de­nį (lai­ky­ki­te nuo 10 iki 30 se­kun­džių – pri­klau­so­mai nuo kal­ma­ro ga­ba­liu­kų sto­ru­mo). Ga­ba­liu­kai tu­ri su­si­suk­ti kaip kan­ko­rė­žiai. Šiuos „kan­ko­rė­žius“ įmer­ki­te į šal­tą van­de­nį, po to nu­sau­sin­ki­te.

7. Tu­no ar kra­bų mė­są su­pjaus­ty­ki­te (taip pat sker­sai) 2 cm skil­te­lė­mis.

8. Žir­nių ankš­tis pa­vir­ki­te šiek tiek pa­sū­dy­ta­me van­de­ny­je, nu­plau­ki­te šal­tu van­de­niu ir nu­sau­sin­ki­te.

9. Kiau­ši­nį ir tris try­nius su­pla­ki­te į vie­ną ma­sę, per­trin­ki­te per sie­tą ir iš­kep­ki­te la­bai plo­ną om­le­tą. Kai om­le­to lakš­tas at­vės, su­lanks­ty­ki­te jį ir su­pjaus­ty­ki­te kuo plo­nes­nė­mis juos­te­lė­mis.

10. Pi­pirk­rie­nius su­tar­kuo­ki­te. Im­bie­ro dai­gus kuo plo­niau su­pjaus­ty­ki­te.

 „Chi­ra­ši-su­ši“ komponavimas

1. Smul­kiai su­pjaus­ty­tus gry­bus su­mai­šy­ki­te su šal­tais ry­žiais ir su­dė­ki­te šį mi­ši­nį į gra­žų ma­žą in­de­lį. Šiek tiek pri­spaus­ki­te.

2. Ant bal­tų ry­žių su­dė­ki­te plo­nas om­le­to juos­te­les. Ant vir­šaus su­dė­lio­ki­te li­ku­sius kom­po­nen­tus: per­pus su­pjaus­ty­tus gry­bus, kre­ve­čių pu­se­les, kal­ma­rų „kan­ko­rė­žius“, tu­no ga­ba­liu­kus, žir­nių ankš­tis.

3. In­do kam­pe su­dė­ki­te trin­tų pi­pirk­rie­nių kups­te­lį. Ša­lia pa­dė­ki­te ma­ri­nuo­to im­bie­ro ga­ba­lė­lių.

Pa­tie­ka­las tu­ri bū­ti kam­ba­rio tem­pe­ra­tū­ros.

NAU­DIN­GI PA­TA­RI­MAI

* Lan­ky­da­mie­si su­šių res­to­ra­ne, pa­pra­šy­ki­te ne so­jų, o „mu­ra­sa­ki“ (vio­le­ti­nio) pa­da­žo.

* Už­si­sa­ky­ki­te „aga­ri“ ar­ba­tos, ku­rią iš­ger­si­te po pie­tų.

* Ma­ri­nuo­tus im­bie­ro ga­ba­liu­kus, pa­pras­tai va­di­na­mus „su­se­ga“, su­šių res­to­ra­nuo­se priim­ta va­din­ti „ga­ri“.

* Pi­pirk­rie­nį, ar­ba va­sa­bį, ja­po­nai va­di­na tie­siog „sa­bi“ ar­ba „na­mi­da“.

* Jei­gu už­su­ko­te į su­šių res­to­ra­ną tu­rė­da­mi ne­di­de­lę pi­ni­gų su­mą, už­si­sa­ky­ki­te „no­ri-ma­ki": jums at­neš „ra­ge­lių“, ku­riuo­se dau­giau ry­žių.

Pa­ren­gė Vai­va VAI­DI­LAI­TĖ

„Va­ka­rų eksp­re­so“ iliustr.

„Osi-su­ši“ – tai į for­me­les su­dė­ti vir­ti ry­žiai ir ant jų su­dė­lio­ti ma­ri­nuo­tos (ar­ba vir­tos) žu­vies ga­ba­liu­kai.

„Chi­ra­ši-su­ši“. Šiems su­šiams ga­min­ti ypa­tin­gų įgū­džių ne­rei­kia.