Prasidėjo kalendorinis pavasaris: ar jau sėti?

Prasidėjo kalendorinis pavasaris: ar jau sėti?

Pra­si­dė­jo ka­len­do­ri­nis pa­va­sa­ris: ar jau sė­ti?

Par­duo­tu­vė­se akį trau­kia ryš­kias­pal­viai sėk­lų pa­ke­liai, pra­na­šau­jan­tys pa­va­sa­rį, ta­čiau pa­ty­rę dar­ži­nin­kai sa­ko, kad vė­lai sė­jęs – ne­si­gai­lė­si, o pirk­da­mas už­sie­ni­nes sėk­las tu­ri ži­no­ti, kad in­for­ma­ci­ja ant pa­ke­lio apie au­ga­lų sė­ji­mo lai­ką, mū­sų aki­mis, yra kiek paanks­tin­ta. Tai­gi tu­rė­ki­me kant­ry­bės lauk­da­mi pir­mų­jų dai­gų. Taip pat ver­ta ži­no­ti, jog tai, kas nu­pieš­ta ant pa­ke­lio, rea­ly­bė­je ga­li at­ro­dy­ti ne taip gra­žiai: eg­zo­tiš­koms sėk­loms ga­li ne­pa­tik­ti mū­sų die­nos il­gu­mas, švie­sos kie­kis, dir­va ir t. t.

Prak­tiš­ki pa­ta­ri­mai

* Dai­gams au­gin­ti spe­cia­lis­tai pa­ta­ria rink­tis su­bstra­tą, o ne dar­žo že­mę, mat ši blo­giau pra­lei­džia orą, be to, jo­je ga­li bū­ti li­gų su­kė­lė­jų. Subst­ra­tą dar pa­ta­ria­ma mai­šy­ti su žvy­ru.

* Anks­ty­vą­sias ža­lu­my­ni­nes dar­žo­ves į ne­šil­do­mą šilt­na­mį, už­deng­tą po­lie­ti­le­no plė­ve­le, ga­li­ma sė­ti apie ko­vo vi­du­rį.

* Jei­gu po­mi­do­rus ir agur­kus au­gin­si­te šil­do­ma­me šilt­na­my­je, sėk­las ga­li­te sė­ti ko­vo pra­džio­je, jei ne­šil­do­ma­me – ko­vo vi­du­ry­je, jei po prie­dan­go­mis – pa­bai­go­je.

* Agur­kus į ne­šil­do­mą šilt­na­mį sė­ki­te ne anks­čiau kaip ba­lan­džio pa­bai­go­je.

* Prieš sė­da­mi, po­mi­do­rų sėk­las dvi pa­ras pa­lai­ky­ki­te šal­dy­tu­ve. Subst­ra­tą pra­vė­din­ki­te ir su­drė­kin­ki­te. Sėk­loms su­dyg­ti rei­kės ne ma­žiau nei 20 laips­nių tem­pe­ra­tū­ros pa­tal­pos. Iš pra­džių pri­den­ki­te plė­ve­le, kai su­dygs – nuim­ki­te. Dai­gus iš­re­tin­ki­te, kai pra­dės lies­tis la­pai; li­ku­sius sa­vai­tei pa­dė­ki­te vė­siau. Taip pat da­ry­ki­te ir su pa­pri­ko­mis.

* Pet­ra­žo­lių, kra­pų, sa­lie­rų sėk­lų pa­ber­ki­te ant drėg­nos mar­lės, su­su­ki­te ir lai­ky­ki­te šil­tai, vis su­drė­kin­da­mi, kol su­dygs, tuo­met dė­ki­te į šal­dy­tu­vą, pa­lai­ky­ki­te apie de­šim­tį die­nų ir tik ta­da sė­ki­te į su­bstra­tą.

* Ko­pūs­tų sėk­las per nak­tį iš­mir­ky­ki­te as­kor­bo rūgš­ties (vi­ta­mi­no C) tir­pa­le: vie­na­me lit­re van­dens iš­tir­pin­ki­te 0,1 g as­kor­bo rūgš­ties. Da­bar sė­ki­te bal­ta­gū­žius, vė­liau (ko­vo ant­ro­je pu­sė­je) – rau­don­gū­žius, Sa­vo­jos, Briu­se­lio ko­pūs­tus, bro­ko­lius, ka­lia­ro­pes.

* Ko­vo pra­džio­je sė­ki­te po­rus. Jų pi­kuo­ti ne­rei­kia.

* Be­go­ni­jų, pe­tu­ni­jų, sur­fi­ni­jų sėk­lų že­me neuž­ber­ki­te, tik pri­spaus­ki­te len­te­le. Sė­ki­te re­tai. Lai­ky­ki­te šil­tai ir švie­siai. Drėg­mės tu­ri pa­kak­ti, bet ne­tu­ri bū­ti per daug. At­min­ki­te, kad be­go­ni­jų dai­gams ne­pa­tin­ka tie­sio­gi­niai sau­lės spin­du­liai.

* Pa­si­dau­gin­ki­te pe­lar­go­ni­jų iš vir­šū­nių ir šo­ni­nių ūg­lių: nu­pjau­ki­te ašt­riu pei­liu įstri­žai ir pa­mer­ki­te į van­de­nį. Kai iš­leis šak­ne­les, so­din­ki­te į su­bstra­tą. Lai­ky­ki­te šil­tai, kas­dien api­purkš­ki­te van­de­niu.

* Pa­tik­rin­ki­te, kaip lai­ko­si rū­sy­je švie­žių ir kon­ser­vuo­tų dar­žo­vių at­sar­gos. Šak­nia­vai­sius per­rin­ki­te, iš­mes­ki­te li­go­tus. Bul­vių dai­gus pa­ša­lin­ki­te. Pra­si­ka­lu­sius svo­gū­nus par­si­neš­ki­te į vir­tu­vę ir su­mer­ki­te į stik­lai­nius: te­gu au­ga švie­ži laiš­kai.

* Pra­de­da­me per­so­din­ti kam­ba­ri­nes va­zo­ni­nes gė­les.

* Ko­vo pa­bai­go­je so­de da­lin­si­me ir dau­gin­si­me le­van­das.


Agur­kai ant pa­lan­gės

Au­gin­ti agur­kus kam­ba­ry­je įma­no­ma, tik jiems rei­kia nuo­la­ti­nio dė­me­sio.

Sėk­las sė­ki­te į pa­šil­dy­tą (pa­vyz­džiui, ant ra­dia­to­riaus) su­bstra­tą (22-25 laips­nių). Kol pa­si­ro­dys dai­gai, va­zo­nus pri­den­ki­te plė­ve­le. Jei­gu yra ga­li­my­bė, įjun­ki­te die­ni­nę lem­pą.

Nak­tį dė­žu­tę ar va­zo­ną rei­kia iš­neš­ti į vė­sią pa­tal­pą (apie 15 laips­nių), o die­ną vėl par­neš­ti į kam­ba­rį, ku­ria­me švie­su ir šil­ta (ne ma­žiau kaip 20 laips­nių).

Kaip bet ku­ris ki­tas au­ga­las, agur­kas tie­sia­si į sau­lę. Bū­ti­na kas­dien jį pa­suk­ti į švie­są tai vie­na, tai ki­ta pu­se. Iš ki­tos lan­go pu­sės pa­tar­ti­na pri­tvir­tin­ti švie­są at­spin­din­čią plokš­tę (veid­ro­dį, fo­li­ją).

Au­ga­lą rei­kia for­muo­ti. Kai pa­si­ro­dys ant­ras tik­ra­sis la­pe­lis, vir­šū­nę nu­kirp­ki­te. Kai ims aug­ti ant­rie­ji stie­bai, kiek­vie­ną nu­gnyb­ki­te po ant­ruo­ju la­pu. Vė­liau ge­nė­ki­te stie­be­lius, au­gan­čius iš la­pų pa­žas­tų: juos pa­kirp­ki­te pa­si­ro­džius pir­ma­jam la­pe­liui.

Pa­si­rū­pin­ki­te, kad au­ga­las stieb­tų­si aukš­tyn: prie kar­ni­zo pri­riš­ki­te vir­vių, kad jų ga­lai ka­ro­tų prie ūsų. Įsi­ki­bęs į vir­vę, agur­kas augs į vir­šų.

Kai agur­kas ims žy­dė­ti, jį rei­kės ap­dul­kin­ti (sa­vi­dul­kėms rū­šims (par­te­no­kar­pi­nėms) to da­ry­ti ne­rei­kia). Nus­kin­ki­te vy­riš­ką­jį žie­de­lį, at­sar­giai pa­ša­lin­ki­te žied­la­pius ir su­dė­ki­te juos aukš­tyn ko­jo­mis į mo­te­riš­ką­jį žie­dą. Pa­da­ry­ki­te tai ry­te.

Agur­kus lais­ty­ki­te tik šil­tu van­de­niu (25-30 laips­nių).

Kad tu­rė­tu­mė­te der­liaus nuo­lat, sė­ki­te agur­kus re­gu­lia­riai. Pra­dė­ki­te da­bar. Der­lių nuim­si­te ge­gu­žę.

EPA-EL­TA nuo­tr.

Rink­da­mie­si agur­kų sėk­las, at­kreip­ki­te dė­me­sį, kur so­din­si­te – at­vi­ra­me grun­te ar šilt­na­my­je, no­ri­te anks­ty­vų­jų ar vi­du­ti­nio anks­ty­vu­mo veis­lės.


MĖ­NU­LIO KA­LEN­DO­RIUS

Nuo va­sa­rio 26-osios sto­jo jau­na­tis. Ko­vo 5-ąją pra­si­dės prieš­pil­nis, 12-ąją – pil­na­tis.

Vais­ta­žo­les, gė­les, šak­nia­vai­si­nes dar­žo­ves rei­kė­tų sė­ti nuo jau­na­ties iki pil­na­ties. Tas pa­ts ga­lio­ja ir va­zo­ni­nių gė­lių per­so­di­ni­mui.

Va­sa­rio 27-28, ko­vo 1-3 die­no­mis ge­riau­sia bū­tų sė­ti laiš­ki­nius svo­gū­nus, la­pi­nius bu­ro­kė­lius, sa­lo­tas, špi­na­tus, sa­lie­rus, la­pi­nes pet­ra­žo­les, ko­pūs­tus, smid­rus.

Gė­les ge­riau­sia sė­ti ko­vo 6-7 die­no­mis. Šios die­nos tin­ka­miau­sios ir po­mi­do­rams, pa­pri­koms, po­rams, mo­liū­gams, pa­ti­so­nams, bak­la­ža­nams, roz­ma­ri­nams, ba­zi­li­kams, mai­rū­nams sė­ti.


KLAU­SIA­TE – AT­SA­KO­ME

Kaip au­gin­ti kam­ba­ri­nę her­be­rą?

Šios dau­gia­me­tės gė­lės tė­vy­nė yra Pie­tų Ame­ri­ka ir Azi­ja. Tai ast­ri­nių šei­mai pri­klau­san­tis au­ga­las, gen­ty­je yra apie 40 rū­šių. Pas mus na­muo­se au­ga hib­ri­di­nės for­mos.

Lai­ky­ki­te šią gė­lę švie­sio­je, sau­lė­to­je ir ge­rai vė­di­na­mo­je pa­tal­po­je. Nak­ti­mis ji mėgs­ta vė­są.

Že­mė tu­ri bū­ti drėg­na, bet ne šla­pia. Lie­ki­te tik šil­tu van­de­niu ir tik ry­tais. Ned­rė­kin­ki­te žie­dų, la­pų, o ypač šak­nies kak­le­lio.

Per­so­din­ti rei­kia pa­va­sa­rį. Va­zo­no dug­ne tu­ri bū­ti ge­ras dre­na­žas. Tin­ka leng­vas prie­mo­lis ar­ba prie­smė­lis. Į dir­vą įmai­šy­ki­te sa­ma­ni­nių dur­pių, smė­lio, me­džio pju­ve­nų ar smul­kin­tos pu­šų žie­vės. Ger­be­rą so­din­ki­te taip, kad la­pų skro­te­lė bū­tų iš­ki­lu­si apie 1 cm virš že­mės (gi­liau pa­so­din­ta blo­giau žy­di). Va­zo­ną pa­rin­ki­te erd­vų.

Praė­jus mė­ne­siui po per­so­di­ni­mo, pa­tręš­ki­te trą­šo­mis, skir­to­mis žy­din­čioms gė­lėms. Žy­dint tręš­ki­te du­kart, o ru­de­nį ir pa­va­sa­rį – kar­tą per mė­ne­sį.

Jei­gu au­ga la­bai veš­liai, da­lį pa­ša­lin­ki­te, kad bū­tų dau­giau žie­dų; nu­ska­by­ki­te tik kraš­ti­nius.

Jei no­ri­te, kad gė­lė žy­dė­tų vi­sus me­tus, pa­si­rū­pin­ki­te, kad die­na jai truk­tų ne ma­žiau kaip 14 va­lan­dų: nuo ru­dens iki pa­va­sa­rio ap­švies­ki­te pa­pil­do­mai (die­nos švie­sos lem­po­mis).

Jei­gu nuo ru­dens iki pa­va­sa­rio pa­pil­do­mai neapš­vie­čia­te, ir gė­lė il­si­si, tuo pe­rio­du jos ne­tręš­ki­te.

Her­be­ros ne­pa­ken­čia skers­vė­jų.

Dau­gin­ki­te 2-3 me­tų  ke­ro da­li­ji­mu ba­lan­džio ar­ba ge­gu­žės mė­ne­sį. Ke­rą iš­kas­ki­te, šak­nis nu­plau­ki­te ir su­pjaus­ty­ki­te taip, kad kiek­vie­na da­lis tu­rė­tų bent vie­ną ūg­lį su ge­rai iš­si­vys­čiu­sio­mis šak­ni­mis. Jas pa­trum­pin­ki­te iki 15 cm. Pjū­vių vie­tas pa­bars­ty­ki­te me­džio ang­li­mis.

No­rė­da­mi pa­merk­ti, žie­dų ne­pjau­ki­te, o iš­trau­ki­te vi­są žie­dyn­ko­tį pa­suk­da­mi jį į šo­ną.

Žie­dyn­ko­čius įskel­ki­te ir pa­mer­ki­te taip, kad jie ne­si­rem­tų į va­zos dug­ną. Van­duo tu­ri sem­ti apie 20 cm. Lai­ky­ki­te vė­siai.

Pa­ren­gė Vai­va VAI­DI­LAI­TĖ (ve.lt)