Pomėgiai – tapyti ir kurti papuošalus

Po­mė­giai – ta­py­ti ir kur­ti pa­puo­ša­lus

iš Kel­mės ra­jo­no Ko­lai­nių ki­lu­si, da­bar Šiau­liuo­se gy­ve­nan­ti ir uni­ver­si­te­te dir­ban­ti Vai­da An­ta­na­vi­čiū­tė nuo vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo stu­di­jų Kau­no Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­te rim­tai su­si­do­mė­jo ta­py­ba, yra su­ren­gu­si ne vie­ną pa­veiks­lų pa­ro­dą. Ne­se­niai mer­gi­na pra­dė­jo kur­ti ir pa­puo­ša­lus.

Nors abu po­mė­giai rei­ka­lau­ja daug lai­ko, bet kū­rė­jai su­tei­kia dar dau­giau ma­lo­nu­mo.

Da­lia KAR­PA­VI­ČIE­NĖ

daliak@skrastas.lt

Vai­da An­ta­na­vi­čiū­tė prieš po­rą me­tų Kau­no Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­te bai­gė vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo stu­di­jas, nors baig­da­ma vi­du­ri­nę mo­kyk­lą Už­ven­ty­je ke­ti­no stu­di­juo­ti di­zai­ną.

„Sva­jo­nė bū­ti di­zai­ne­re nie­kur ne­din­go, kaip ir po­mė­giai ta­py­ti, kur­ti pa­puo­ša­lus. Ma­nau, kad atei­ty­je dar pa­vyks sa­vo sva­jo­nę pa­vers­ti tik­ro­ve. Ne­no­riu konk­re­čiau apie tai kal­bė­ti, nes, kaip sa­ko­ma, pa­leis­tas paukš­tis grei­tai ir iš­skren­da“, – sa­kė  mer­gi­na.

Pieš­ti Vai­da An­ta­na­vi­čiū­tė mė­go nuo vai­kys­tės. Mo­ky­to­jai jos dar­be­lius gir­da­vo, nors jai pa­čiai at­ro­dy­da­vo ir prie­šin­gai. Aukštesnė­se kla­sė­se dai­lė ko­lai­niš­kei ta­po mėgs­ta­miau­sia pa­mo­ka.

Pir­mą­jį sa­vo pa­veiks­lą de­vin­to­kė V. An­ta­na­vi­čiū­tė pa­do­va­no­jo te­tai, bet te­ta jau­na­jai kū­rė­jai už dar­bą su­mo­kė­jo. Iki šio­lei ryš­kias­pal­vės aguo­nos „žy­di“ V. An­ta­na­vi­čiū­tės te­tos na­muo­se.

„La­bai my­liu gam­tą, gė­les, esu tik­ras gam­tos žmo­gus, to­dėl ne­nuos­ta­bu, kad ir pir­muo­siuo­se, ir vė­les­niuo­se pa­veiks­luo­se – pil­na įvai­riau­sių gė­lių“, – sa­kė mer­gi­na.

Rim­tai ta­py­ti V. An­ta­na­vi­čiū­tė pra­dė­jo stu­di­jų lai­kais. Jos pa­veiks­lai pa­skli­do po vi­są Lie­tu­vą, bu­vo siun­čia­mi ir į už­sie­nį. Jau­nos sa­va­moks­lės kū­rė­jos ta­py­ba ki­to. Gry­ną na­tū­ra­lis­ti­ką V. An­ta­na­vi­čiū­tė po tru­pu­tį „at­skies­da­vo“ abst­rak­čiais da­ly­kais. Yra nu­ta­piu­si vien abst­rak­čių pa­veiks­lų. Ta­čiau ra­tas ap­si­su­ko, ir Vai­da vėl grį­žo prie rea­lis­ti­kos ir abst­rak­to drau­gys­tės.

V. An­ta­na­vi­čiū­tė jau yra su­ren­gu­si ne vie­ną sa­vo ta­py­tų pa­veiks­lų pa­ro­dą. Pir­mo­ji pa­ro­da su­reng­ta stu­di­jų lai­kais Kau­ne, „Dau­gir­do“ vieš­bu­ty­je. V. An­ta­na­vi­čiū­tė ne­pa­mirš­ta sa­vo gim­to­jo kraš­to. Jos dar­bus ga­lė­jo pa­ma­ty­ti už­ven­tiš­kiai, mies­to sve­čiai – pa­veiks­lai eks­po­nuo­ti Už­ven­čio bib­lio­te­ko­je. Di­de­lė pa­ro­da, pa­va­din­ta „Spal­vo­ti po­tė­piai“, praė­ju­sią va­sa­rą vei­kė ir Kel­mė­je. Naujausia kū­rė­jos pa­ro­da – Už­ven­čio kul­tū­ros cent­re.

V. An­ta­na­vi­čiū­tė ku­ria ir pa­puo­ša­lus. Vie­nuo­lik­to­je kla­sė­je mer­gi­na nu­si­vė­lė aus­ka­rus – to­kie ir bu­vo jos pir­mie­ji au­to­ri­niai pa­puo­ša­lai. Ta­čiau ke­le­tą me­tų dėl di­de­lio užim­tu­mo pa­puo­ša­lų kū­ri­mas bu­vo ati­dė­tas į ša­lį. Prieš pus­me­tį Vai­da grį­žo prie jai ma­lo­naus po­mė­gio. Pa­puo­ša­lų pa­ro­dos jau su­reng­tos Už­ven­ty­je, ko­vo vi­du­ry­je nu­ma­ty­ta pa­ro­da Kel­mė­je. V. An­ta­na­vi­čiū­tė ku­ria apy­ran­kes, ka­ro­lius, kol­jė, ne­se­niai pra­dė­jo ga­min­ti ir sa­ges.

„Taip ir la­vi­ruo­ju tarp dar­bo ir po­mė­gių. Kū­ry­ba man – kaip vais­tai, net nuo­var­gis – ma­lo­nus“, – šyp­so­jo­si jau­na kū­rė­ja.

V. An­ta­na­vi­čiū­tė sa­kė, jog tiek sės­da­ma ta­py­ti pa­veiks­lų, tiek ir kur­ti pa­puo­ša­lų, nie­kuo­met ne­ži­no, kaip at­ro­dys baig­tas dar­bas. To­dėl ir dvie­jų vie­no­dų pa­veiks­lų ar pa­puo­ša­lų nė­ra su­kū­ru­si. Ski­ria­si nors at­spal­viai, de­ta­lės.

Vai­da tvir­ti­no, jog, jos ma­ny­mu, bet ko­kiam kū­rė­jui rei­kia po­zi­ty­vu­mo, ge­ros nuo­tai­kos. Jei esi pra­stai nu­si­tei­kęs, pa­var­gęs, ge­riau nė ne­pra­dė­ti kur­ti. Dar bū­ti­na ir kū­rė­jo gys­le­lė.

V. An­ta­na­vi­čiū­tei šir­dį glos­to ne tik kū­ry­ba, bet ir jos dar­bų įver­ti­ni­mas. „Žmo­nėms su­tei­kiu bent tru­pi­nė­lį džiaugs­mo, su­lau­kiu pa­dė­kų. Ne­nus­to­ti kur­ti ma­ne ra­gi­na ir ne vie­nas pro­fe­sio­na­lus me­ni­ni­nkas“, – sa­kė.

Au­to­rės nuo­r.

„Be­veik vi­suo­se ma­no pa­veiks­luo­se – gė­lės. La­bai jas my­liu“, – sa­kė iš Kel­mės ra­jo­no Ko­lai­nių ki­lu­si, da­bar Šiau­liuo­se gy­ve­nan­ti Vai­da An­ta­na­vi­čiū­tė.

As­me­ni­nio al­bu­mo nuo­tr.

Vai­da An­ta­na­vi­čiū­tė ku­ria įvai­rius pa­puo­ša­lus.