Šlapimo nelaikymas apsunkina gyvenimą

Šla­pi­mo ne­lai­ky­mas ap­sun­ki­na gy­ve­ni­mą

Šla­pi­mo ne­lai­ky­mas tam­pa vis daž­nes­ne vy­res­nio am­žiaus žmo­nių pro­ble­ma. Uro­lo­gas me­di­ci­nos moks­lų dak­ta­ras do­cen­tas Da­ri­jus Skau­dic­kas sa­ko, kad kai ku­rie žmo­nės ne­drįs­ta apie šią pro­ble­mą pa­si­sa­ky­ti gy­dy­to­jui, dar ki­ti šla­pi­mo nu­te­kė­ji­mą lai­ko nor­ma­liu reiš­ki­niu.

Uro­lo­gas me­di­ci­nos moks­lų dak­ta­ras do­cen­tas Da­ri­jus Skau­dic­kas

Ken­čia gy­ve­ni­mo ko­ky­bė

„Vy­res­nio am­žiaus mo­te­ris, ku­riai ne­ty­čia nu­te­ka šla­pi­mas, gal­vo­ja, jog taip tu­ri bū­ti dėl se­nat­vi­nių pa­ki­ti­mų, li­gų. Ta­čiau mo­te­rys, nors ir vy­res­nės, tu­ri šla­pin­tis nor­ma­liai“, – sa­ko gy­dy­to­jas uro­lo­gas Da­ri­jus Skau­dic­kas.

Anot D. Skau­dic­ko, tu­rint šią pro­ble­mą, nu­ken­čia gy­ve­ni­mo ko­ky­bė: at­si­ran­da ne­ge­ras kva­pas, rei­kia kaž­ką įsi­dė­ti į kel­nai­tes, vil­kė­ti tam­ses­nį rū­bą, daž­nai šla­pin­tis, ri­bo­ti lan­ky­mą­si su­si­bū­ri­muo­se ir pan.

Mo­te­rys ser­ga daž­niau. D. Skau­dic­kas aiš­ki­na, kad šla­pi­mo ne­lai­ky­mas ke­lis kar­tus daž­niau var­gi­na mo­te­ris ne­gu vy­rus. Gy­dy­to­jas iš­ski­ria dvi pa­grin­di­nes šla­pi­mo ne­lai­ky­mo rū­šis.

Pir­mo­ji – kai šla­pi­mas ne­su­lai­ko­mas fi­zi­nio krū­vio me­tu, ne­va­lin­gai nu­te­ka čiau­dint, ko­sint, juo­kian­tis, ke­liant sun­kų daik­tą.

Šla­pi­mo ne­lai­ky­mas fi­zi­nio krū­vio me­tu ga­li bū­ti su­si­jęs su am­žiu­mi. Su­silp­nė­ja ma­žo­jo du­bens rau­me­ny­nas, gim­da, šla­pi­mo pūs­lė pa­si­slen­ka į apa­čią. Šla­pi­ni­mui­si įta­kos ga­li tu­rė­ti ir įvai­rios šla­pi­mo ta­kų in­fek­ci­jos. Nei­gia­mai pa­veik­ti ga­li ir anks­čiau ne­gy­dy­tas šla­pi­mo pūs­lės už­de­gi­mas.

Pa­sak gy­dy­to­jo, šla­pi­mo ne­lai­ky­mas ga­li at­si­ras­ti dėl daž­nų nėš­tu­mų, gim­dy­mų, įvai­rių ma­žo­jo du­bens ope­ra­ci­jų. Dėl šių prie­žas­čių į apa­čią pa­kren­ta gim­da, šla­pi­mo pūs­lė, iš­si­ly­gi­na šla­pi­mo pūs­lės kak­le­lis ir lie­ka tar­pe­lis, pro ku­rį iš­te­ka šla­pi­mas. Prob­le­mą su­ke­lia dirg­lu­mas.

Ki­ta šla­pi­mo ne­lai­kymo rū­šis – kai žmo­gus šla­pi­na­si dėl dirg­lios šla­pi­mo pūs­lės. Jį daž­nai „va­ro“ šla­pin­tis, nors šla­pi­mo pūs­lė yra tuš­čia. Žmo­gus ne­sus­pė­ja nuei­ti į tua­le­tą ir ne­ty­čia pa­si­šla­pi­na.

D. Skau­dic­kas aiš­ki­na, kad dirg­lią šla­pi­mo pūs­lę ga­li lem­ti įvai­rios neu­ro­lo­gi­nės li­gos. Uro­lo­gas ma­no, jog svar­bu at­kreip­ti dė­me­sį į žmo­gaus psi­cho­lo­gi­nį sta­tu­są.

„Žmo­nėms, ku­rie yra ra­mūs, gy­ve­nan­tys be stre­so, dirg­li šla­pi­mo pūs­lė, šla­pi­mo ne­lai­ky­mas bū­na re­čiau. Daž­niau jis pa­si­tai­ko įsi­tem­pu­siems, ak­ty­viems as­me­nims. Kai žmo­gus dirg­lus, ir jo or­ga­nų funk­ci­ja bū­na itin ak­ty­vi, dirg­li, o krau­jos­pū­dis aukš­tas“, – aiš­ki­no D. Skau­dic­kas.

Ka­da pūs­lė lai­ko­ma dirg­lia? Gy­dy­to­jo tei­gi­mu, kai šla­pi­na­ma­si aš­tuo­nis ir dau­giau kar­tų per die­ną.

Nor­ma­lu, kai tai da­ro­ma 3–4 kar­tus per die­ną. Skys­čių var­to­ji­mas tu­ri šiek tiek įta­kos, bet ne­le­mia dvi­gu­bai daž­nes­nio šla­pi­ni­mo­si.

Uro­lo­gas siū­lo ope­ra­ci­ją

D. Skau­dic­kas sa­ko, kad šios dvi prie­žas­tys skir­tin­gai diag­no­zuo­ja­mos ir gy­do­mos. Pas­te­bė­jus pir­muo­sius simp­to­mus, uro­lo­gas pa­ta­ria ap­si­lan­ky­ti pas gy­dy­to­ją.

Dirg­li šla­pi­mo pūs­lė gy­do­ma vais­tais.

Šla­pi­mo ne­lai­ky­mas dėl fi­zi­nio krū­vio daž­niau­siai gy­do­mas ope­ra­ci­niu bū­du. Kai šla­pi­mas ne­va­lin­gai nu­te­ka dėl pa­si­slin­ku­sių į apa­čią or­ga­nų, at­lie­ka­ma ope­ra­ci­ja.

D. Skau­dic­kas – vie­nas iš ne­dau­ge­lio gy­dy­to­jų Lie­tu­vo­je, at­lie­kan­tis mo­der­nią TVT-O ope­ra­ci­ją. Jos me­tu įde­da­mas mi­ni tink­le­lis ir pa­ke­lia­mas šla­pi­mo pūs­lės kak­le­lis. Ope­ra­ci­ja ne­su­dė­tin­ga ir efek­ty­vi, at­lie­ka­ma per vie­ną die­ną. Ki­tą die­ną pa­cien­tas iš­vyks­ta į na­mus.

Re­gist­ra­ci­ja ir in­for­ma­ci­ja:

Til­žės g. 11A, Šiau­liai.

Tel. (8 41) 390073; 8 610 44844.

www.sval­bo­nok­li­ni­ka.lt

Užs. Nr. 345163