Miškų reforma: kokia nauda miškams ir regionams?

Miš­kų re­for­ma: ko­kia nau­da miš­kams ir re­gio­nams?

Pert­var­kos kė­si­na­si į miš­ki­nin­kus. Jei vis­kas vyks, kaip pla­nuo­ja­ma, 2018 me­tais ne­be­liks 42 šiuo me­tu ša­ly­je dir­ban­čių urė­di­jų, o už vals­ty­bi­nius Lie­tu­vos miš­kus taps at­sa­kin­ga Vil­niu­je ar Kau­ne įkur­ta vie­nin­te­lė įmo­nė.

Ar miš­kams iš­ki­lu­si grės­mė? Šiau­lių urė­di­jos va­do­vas Sta­sys PA­LIŠ­KIS į šį klau­si­mą ta­ria vie­na­reikš­miš­ką „taip“.

Edi­ta KARK­LE­LIE­NĖ

edita@skrastas.lt

Mo­kes­čiai – iš re­gio­no

– Pa­si­gi­li­nus į ap­lin­kos mi­nist­ro K. Na­vic­ko kal­bas apie re­for­mą, at­ro­dy­tų, kad urė­di­jų su­nai­ki­ni­mas – nau­da Lie­tu­vai, jos re­gio­nams ir miš­kams.

– Raš­tuo­se, ku­riais šiuo me­tu tar­si ir mė­gi­na­ma pa­tei­sin­ti re­for­mos rei­ka­lin­gu­mą bei nau­dą, įžvel­giu dau­gy­bę prieš­ta­ra­vi­mų.

Au­sį rė­žia, kai kal­ba­ma, kad urė­di­jų nai­ki­ni­mas – dėl re­gio­nų plėt­ros ar pa­lai­ky­mo. To­kios kal­bos net tik ne­są­ži­nin­gos, bet ir klai­di­na re­gio­nų gy­ven­to­jus. Kur lo­gi­ka: re­gio­nų plėt­ra vyks su­nai­ki­nant urė­di­jas ir vi­sų miš­kų ad­mi­nist­ra­vi­mą per­duo­dant Vil­niui.

Juk su tų funk­ci­jų per­da­vi­mu iš re­gio­nų iš­ke­liaus ir ne­ma­ži pi­ni­gai. Apie ko­kią re­gio­nų plėt­rą galima kal­bė­ti, jei­gu tai, kas re­gio­nuo­se duo­da pel­ną ir su­mo­ka di­de­lius mo­kes­čius, no­ri­ma su­nai­kin­ti?

Kur nueis mo­kes­čiai, ku­riais iki šiol sėk­min­gai pa­pil­do­me vie­tos biu­dže­tą (su­mo­ka­ma apie 53 pro­cen­tus įvai­rių mo­kes­čių nuo gau­na­mų pa­ja­mų)? Tai­gi tie pi­ni­gai nueis ten, kur bus pa­grin­di­nė įmo­nė, nes mo­kes­čių, iš­sky­rus pa­ja­mų, ku­rios pa­skui su­grįž­ta, nie­kas ne­skai­do. Tai kas liks čia?

Apie ko­kią plėt­rą galima kal­bė­ti, jei vien mū­sų dar­buo­to­jų, neaiš­ku, kiek su­ma­žins. Šiau­lių urė­di­jo­je dir­ba 80 spe­cia­lis­tų bei dar­bi­nin­kų ir apie 120 smul­kių­jų ran­gos įmo­nių miš­ko dar­bi­nin­kų. Vie­ti­nės ran­gos įmo­nės tik­rai ne­su­ge­bės kon­ku­ruo­ti vyks­tan­čiuo­se kon­kur­suo­se kaž­kur Vil­niu­je. Tai ma­žos įmo­nės, ku­rios tu­ri pen­kis ar še­šis pjūk­lus, ku­rioms mes pa­de­da­me, aiš­ki­na­me, avan­su su­mo­ka­me už dar­bą, kad tik jie dirb­tų.

Nu­ken­tės ir smul­kios lentp­jū­vės. Jei per­kel­si­me miš­ki­nin­kys­tės veik­lą į vie­nos įmo­nės ran­kas, smul­kios lentp­jū­vės prieš ša­lies stam­bią­sias taps ne­be­kon­ku­ren­cin­gos.

Ad­mi­nist­ra­ci­ja – miš­kuo­se

– Vie­na iš miš­kų ūkio re­for­mos kryp­čių – miš­ki­nin­kų veik­los ir pre­ky­bos me­die­na skaid­ri­ni­mas. Gal  tai vis dėl­to į nau­dą?

– Koks pa­grin­das teig­ti, kad di­dins urė­di­jų veik­los skaid­ru­mą, jei­gu nė­ra už­fik­suo­ta nė vie­no ko­rup­ci­jos at­ve­jo, kad urė­di­ja, ne­si­lai­ky­da­ma įsta­ty­mo, par­ce­liuo­tų miš­ką.

Me­die­nos pre­ky­ba vyks­ta tik elekt­ro­ni­nia­me auk­cio­ne. Ir mes, par­da­vė­jai, net ne­ži­no­me, nei kiek nu­pirks, nei kas nu­pirks. Kaip ga­li­ma įta­ko­ti tą, ku­ris nė­ra ži­no­mas!

Par­duo­da­mi me­die­ną, pen­kių pro­cen­tų tiks­lu­mu tu­ri­me lai­ky­tis nu­sta­ty­tos me­die­nos par­da­vi­mo kai­nos – nei ma­žiau, nei dau­giau, ki­taip ga­li tek­ti mo­kė­ti bau­das.

Par­duo­da­mos me­die­nos kie­kis taip pat ri­bo­tas, pa­tvir­tin­tas de­šim­čiai me­tų. Nė­ra taip, kad jei bran­giau ga­li­ma par­duo­ti, iš­kir­si­me dvi­gu­bai, o ki­tą­met at­pi­gus me­die­nai iš­vis ne­kir­si­me. Pri­va­čių miš­kų sa­vi­nin­kai taip el­gia­si.

Ket­ve­rius me­tus vyks­ta elekt­ro­ni­nė pre­ky­ba – auk­cio­nas. Kiek­vie­nai urė­di­jai te­rei­kia nu­ro­dy­ti, ko­kius kie­kius ir ko­kios me­die­nos no­ri par­duo­ti. Išs­ky­rus mal­kas ir kir­ti­mo at­lie­kas gy­ven­to­jams, vis­kas par­da­vi­nė­ja­ma ta­me auk­cio­ne.

– Re­for­mos tiks­las – su­ma­žin­ti miš­kų ūkio ad­mi­nist­ra­vi­mo apa­ra­tą. Gal pa­leng­vės vals­ty­bei naš­ta?

– Dek­la­ruo­ja­ma, kad re­for­ma nu­si­tai­kiu­si į urė­di­jų ad­mi­nist­ra­ci­jas. Šiau­lių urė­di­jos ad­mi­nist­ra­ci­jo­je dir­ba 14 žmo­nių. Bet tai ne­reiš­kia, kad vi­si tik kon­to­ro­je dir­ba. Vy­riau­sia­sis miš­ki­nin­kas kas die­ną po miš­kus laks­to, in­ži­nie­rius su inst­ru­men­tais rė­žia bir­žes. Tai jie ad­mi­nist­ra­ci­ja? Ad­mi­nist­ra­ci­ja jie tiek, kad jų ka­bi­ne­tai urė­di­jo­je.

Pra­ne­ši­me apie re­for­mą dek­la­ruo­ja­ma, kad žmo­nių, tie­sio­giai dir­ban­čių miš­ke, yra tiek ir tiek. Tai­gi klau­si­mas, ar tas vy­riau­sia­sis miš­ki­nin­kas miš­ke kas­dien dir­ba ne­tie­sio­giai, ar miš­ko ap­sau­gos, miš­kot­var­kos in­ži­nie­riai dir­ba ne miš­ke.

Pert­var­ka – dėl pri­va­čių in­te­re­sų?

– Tei­gia­ma, kad urė­di­jas ver­čia nai­kin­ti Lie­tu­vos sie­kis bū­ti priim­tai į EB­PO (Tarp­tau­ti­nė eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ir plėt­ros or­ga­ni­za­ci­ja). Gal nė­ra išei­ties?

– Nie­kai. Nie­kuo ne­pag­rįs­ti ir ab­so­liu­tūs nie­kai. Juk Len­ki­ją į EB­PO priė­mė, nors jo­je dar smul­kes­ni ga­my­bi­niai ob­jek­tai.

Nė­ra EB­PO ka­te­go­riš­ko pa­sa­ky­mo, kad pri­va­lu su­nai­kin­ti urė­di­jas. Jei­gu taip, tai į kiek­vie­ną vals­ty­bės įstai­gą ga­li­ma pirš­tu be­sti.

– Pa­gal jus per­tvar­kos – tik­ra blo­gy­bė. Drįs­čiau sa­ky­ti, ga­nė­ti­nai kon­ser­va­ty­vus po­žiū­ris.

– Aš ne prieš re­for­mas, jas rei­kė­jo vyk­dy­ti, ir jau se­niai. Ir urė­di­jų rei­kė­jo ma­žin­ti, tiks­liau, esa­mas smul­kiau­sias stam­bin­ti. Ir jung­ti jas rei­kė­jo, kai apie tai bu­vo pra­bil­ta prieš ko­kius 20 me­tų. To­kiu at­ve­ju iš 42 ša­lies miš­kų urė­di­jų da­bar bū­tų 35.

Bet ne apie skai­čių čia kal­ba. Ne­ma­nau, kad skai­čius toks ar ki­toks kaž­ką le­mia. Ska­lam­bi­ja, kad 42 urė­di­jos – per daug. O gi­ri­nin­ki­jų Lie­tu­vo­je juk – per 350. Klau­si­mas – kaip sis­te­ma veiks, kaip vyks ga­my­ba. Jo­kio aiš­ku­mo.

Šne­ka­me apie re­gio­nų po­li­ti­ką, o čia kaip kir­viu nu­ker­ta. Da­bar jau skai­čiuo­ja­ma, kad cent­re dar­buo­to­jų pa­dvi­gu­bės. Tai ko sie­kia­ma? Re­for­ma – dėl ke­lio­li­kos žmo­nių, ku­rie sė­di ra­jo­nuo­se?

Po­ky­čiai tu­ri vyk­ti. Bet ne­rei­kia da­ry­ti iš miš­ki­nin­kų prie­šų. Mū­sų spe­cia­ly­bė to­kia, kad ne ka­žin kur nu­pul­si. Miš­ki­nin­kai – sa­vo­tiš­ki fa­na­ti­kai. Pa­ta­ri­mų, kaip tvar­ky­ti miš­kus, duo­da vi­si, bet ar tik­rai vi­si ži­no, kaip juos tvar­ky­ti?

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Šiau­lių urė­das Sta­sys Pa­liš­kis smar­kiai abe­jo­ja ža­da­mų per­tvar­kų pa­grįs­tu­mu. Il­ga­me­tis va­do­vas pa­si­gen­da aiš­ku­mo.

Šiau­lių urė­di­jos urė­das Sta­sys Pa­liš­kis: „Ir ką reiš­kia pa­sa­ky­mas – pa­di­din­sim dir­ban­čių­jų miš­ke? Iš kur pa­di­din­si, jei jų nė­ra. Nu­va­žiuo­da­vo kaž­ka­da ran­go­vai mo­te­riš­kių dar­bui me­de­ly­ne – da­bar vi­sos iš­si­laks­tė. Ką jau kal­bė­ti apie vy­rus.“