Eko­no­mi­ką vei­kia po­li­ti­nė ri­zi­ka

Eko­no­mi­ką vei­kia po­li­ti­nė ri­zi­ka

Eko­no­mi­ką vei­kia po­li­ti­nė ri­zi­ka

DNB ana­li­ti­kas Po­vi­las Stan­ke­vi­čius sa­ko, kad pa­sau­lio eko­no­mi­ka au­ga lė­tai, bet už­tik­rin­tai. Bal­ti­jos ša­lių eko­no­mi­nės pro­gno­zės šiems me­tams yra spar­tes­nės nei per­nai. Prog­no­zuo­ja­ma, kad ir 2018 me­tais at­ly­gi­ni­mų au­gi­mas Lie­tu­vo­je iš­liks gy­vy­bin­gas. Ky­lan­tys at­ly­gi­ni­mai ska­ti­na eko­no­mi­ką, bet kar­tu ke­lia kai­nas.

Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

zivile@skrastas.lt

Po­li­ti­nė ri­zi­ka

P. Stan­ke­vi­čius va­kar sa­vo įžval­gas te­ma „Lie­tu­vos ir pa­sau­lio eko­no­mi­nė ir po­li­ti­nė rea­ly­bė: ko ti­kė­tis vers­lui“ dės­tė Šiau­lių pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­muo­se vy­ku­sia­me vi­suo­ti­nia­me rū­mų na­rių at­sto­vų su­si­rin­ki­me – Ge­ne­ra­li­nė­je asamb­lė­jo­je.

P. Stan­ke­vi­čius fi­nan­sų ir eko­no­mi­kos stu­di­jas yra bai­gęs Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos Lan­kas­te­rio uni­ver­si­te­te, dve­jus me­tus bu­vo vie­nas iš Lan­kas­te­rio uni­ver­si­te­to in­ves­ti­ci­jų ir fi­nan­sų bend­ruo­me­nės va­do­vų.

„Kad su­pras­tu­me, kas vyks­ta Lie­tu­vo­je, pir­miau­sia rei­kia su­pras­ti, kas vyks­ta pa­sau­ly­je. Šiuo me­tu pa­sau­li­nė eko­no­mi­ka yra lė­to au­gi­mo lai­ko­tar­py­je. Nė­ra kri­zės, nė­ra pra­mo­nės per­vers­mo, nė­ra la­bai di­de­lio šuo­lia­vi­mo į prie­kį. Eko­no­mi­ka vys­to­si kuk­liai, bet, bent kol kas, už­tik­rin­tai“, – sa­kė ana­li­ti­kas.

Ką pa­sau­lio eko­no­mi­ka ža­da vers­lui? Pra­ne­šė­jas pa­brė­žė po­li­ti­nės ri­zi­kos svar­bą: per­nai įvy­ko „Bre­xit“ re­fe­ren­du­mas, JAV pre­zi­den­to rin­ki­muo­se lai­mė­jo Do­nal­das Tram­pas. Šie­met lau­kia ne ma­žiau įvy­kių. Ar­ti­miau­sias – šian­die­nos rin­ki­mai Ny­der­lan­duo­se, vė­liau – rin­ki­mai Pran­cū­zi­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je.

P. Stan­ke­vi­čius at­krei­pė dė­me­sį: ly­gi­nant su praė­ju­siais me­tais, naf­tos kai­na yra pa­ki­lu­si nuo 40 iki maž­daug 50 do­le­rių už ba­re­lį. Pag­rin­di­nė to prie­žas­tis – OPEC (naf­tą eks­por­tuo­jan­čių ša­lių or­ga­ni­za­ci­ja) su­si­ta­ri­mas ri­bo­ti naf­tos ga­vy­bą, pa­siū­lą tam, kad rin­ko­je naf­tos kai­na pa­kil­tų, pa­klau­sa, pa­siū­la su­si­ba­lan­suo­tų.

Kol kas naf­tos kai­ną smarkiai pa­kel­ti ne­si­se­ka: kuo stip­riau pa­ky­la naf­tos kai­na, tuo Ame­ri­ko­je at­si­ran­da vis dau­giau naf­tą pum­puo­jan­čių įmo­nių – šiuo me­tu rin­ko­se vyks­ta ko­va tarp OPEC ir JAV.

Ir Ame­ri­ko­je, ir eu­ro zo­no­je ma­ty­ti cik­li­nis eko­no­mi­kos at­si­ga­vi­mas, si­tua­ci­ja ge­res­nė nei praė­ju­siais me­tais.

Eu­ro zo­no­je inf­lia­ci­ja pa­sie­kė 2 pro­cen­tus. At­si­gau­nan­ti naf­tos kai­na da­ro įta­ką ky­lan­čiai inf­lia­ci­jai vi­so­je eu­ro zo­no­je, taip pat ir Lie­tu­vo­je.

Svar­bi ži­nu­tė Eu­ro­pos Cent­ri­nio Ban­ko po­li­ti­ko­je – pa­lū­ka­nų nor­mos iš­lie­ka že­mos, to­kių ga­li­ma ti­kė­tis ir atei­ty­je, sko­lin­tis kol kas ap­si­mo­ka.

Dar­bo rin­kos įtam­pa

Lie­tu­vos eko­no­mi­ka, ly­gi­nant su Bal­ti­jos ša­li­mis (Lat­vi­ja, Es­ti­ja), 2016 me­tais au­go grei­čiau­siai – 2,2 pro­cen­to.

2017 me­tais vi­sų Bal­ti­jos ša­lių eko­no­mi­nės pro­gno­zės yra spar­tes­nės, nei bu­vo 2016 me­tais.

Praė­ju­sių me­tų pa­bai­go­je BVP au­gi­mą „trau­kė“ in­ves­ti­ci­jos ir var­to­ji­mas.

Ga­na spar­čiai au­go efek­ty­vios in­ves­ti­ci­jos – į IT įran­gą, trans­por­ta­vi­mo įran­gą, ma­ši­nas ir ki­tus įren­gi­nius.

„Lie­tu­vo­je įmo­nės pra­de­da su­pras­ti, kad rei­kia in­ves­tuo­ti į pro­duk­ty­vius da­ly­kus, to­dėl atei­ty­je įmo­nių pro­duk­ty­vu­mas ga­li di­dė­ti. Mes, eko­no­mis­tai, džiau­gia­mės to­kiais re­zul­ta­tais.“

2016 me­tais eks­por­tas bu­vo lė­tas, me­tų ga­le au­go tik 2 pro­cen­tais. Prie­žas­tis – eu­ro zo­no­je, Eu­ro­pos Są­jun­go­je dar nė­ra di­de­lio eko­no­mi­nio au­gi­mo (ti­ki­ma­si 1,8 pro­cen­to).

Lie­tu­vos eks­por­tuo­to­jai pra­de­da orien­tuo­tis į ki­tas rin­kas. Eks­por­tas į JAV išau­go be­veik 30 pro­cen­tų, au­ga eks­por­tas į Skan­di­na­vi­jos ša­lis, bet jos dar su­da­ro ma­žą svo­rį bend­ra­me pre­ky­bos ba­lan­se. Lie­tu­vos įmo­nės žiū­ri ir į eg­zo­tiš­kes­nes rin­kas: di­dė­ja eks­por­tas į Ki­ni­ją.

Eks­por­tas į Bal­ta­ru­si­ją su­ma­žė­jo 17 pro­cen­tų – ši ša­lis bu­vo nau­do­ja­ma kaip plac­dar­mas per­ve­žant pre­kes į Ru­si­ją.

Di­džią­ją me­tų da­lį pre­kių, pa­ga­min­tų Lie­tu­vo­je, eks­por­tas au­go ga­na grei­tai, bet me­tų pa­bai­go­je stip­riai su­ma­žė­jo: per me­tus lie­tu­viš­kų pre­kių eks­por­tuo­ta tik 2 pro­cen­tais dau­giau. Per­nai au­go pa­slau­gų eks­por­tas, di­džią­ją da­lį su­da­rė trans­por­to pa­slau­gos.

Ne­dar­bo ly­gis per­nai nu­kri­to iki 8 pro­cen­tų. Dar­bo rin­kos įtam­pa tarp darb­da­vių ir dar­buo­to­jų ska­ti­no at­ly­gi­ni­mų ki­li­mą – jie ki­lo be­veik 8 pro­cen­tus. Įta­kos ki­li­mui tu­rė­jo ir tai, kad Vy­riau­sy­bė kė­lė mi­ni­ma­lų mė­ne­si­nį at­ly­gi­ni­mą. Prog­no­zuo­ja­ma, kad ir 2018 me­tais at­ly­gi­ni­mų au­gi­mas Lie­tu­vo­je iš­liks gy­vy­bin­gas.

Ky­lan­tys at­ly­gi­ni­mai ska­ti­na eko­no­mi­ką, bet kar­tu ke­lia kai­nas.

„Per­nai ma­tė­me pa­ra­dok­są: inf­lia­ci­ja ro­dė nu­lį, sta­tis­ti­ka di­džią­ją da­lį me­tų ro­dė, kad kai­nos ne­ky­la, o var­to­to­jai skun­dė­si di­de­lė­mis kai­no­mis, boi­ko­ta­vo par­duo­tu­ves. Šis pa­ra­dok­sas bu­vo vie­nas iš svar­biau­sių 2016 me­tų eko­no­mi­nių veiks­nių.“

La­bai stip­riai ki­lo pa­slau­gų kai­nos, tai ga­li­ma tie­sio­giai su­sie­ti su ky­lan­čiu dar­bo už­mo­kes­čiu.

Lū­kes­čiai šiems me­tams – eko­no­mi­kos au­gi­mas ga­li bū­ti spar­tes­nis, nes į Lie­tu­vą su­grįž­ta ES in­ves­ti­ci­jos, jos tu­rė­tų pri­si­dė­ti prie bend­ro eko­no­mi­kos au­gi­mo. In­ves­ti­ci­jos ir var­to­ji­mas iš­liks pa­grin­di­niai BVP au­gi­mo va­rik­liai. Lė­tai vys­tan­tis pa­grin­di­niams pre­ky­bos par­tne­riams, eks­por­tas augs lė­tai. Inf­lia­ci­ja spar­tės. Pag­rin­di­nės ky­lan­čių kai­nų prie­žas­tys – dar­bo kaš­tai ir brangs­tan­ti ener­gi­ja.

Pa­ja­mų ne­ly­gy­bė

Per­nai vers­lo pa­ja­mos ma­žė­jo šiuo­se sek­to­riuo­se: in­ži­ne­ri­nių sta­ti­nių sta­ty­bos, ža­lios naf­tos ir gam­ti­nių du­jų ga­vy­bos, me­ta­lų, che­mi­ka­lų ir che­mi­jos pro­duk­tų ga­my­bos, o au­go azar­ti­nių žai­di­mų ir la­žy­bų or­ga­ni­za­vi­mo veik­los, va­rik­li­nių trans­por­to prie­mo­nių prie­ka­bų ir pusp­rie­ka­bių ga­my­bos, ap­gy­ven­di­ni­mo, mai­ti­ni­mo ir gė­ri­mų tie­ki­mo, in­for­ma­ci­nių pa­slau­gų veik­los.

P. Stan­ke­vi­čius at­krei­pė dė­me­sį į di­de­lę pa­ja­mų ne­ly­gy­bę Lie­tu­vo­je, pa­gal šį ro­dik­lį Lie­tu­va yra ant­ra ES (len­kia tik Ru­mu­ni­ja). Ats­kir­tis tarp daug ir ma­žai už­dir­ban­čių Lie­tu­vo­je pa­sta­rai­siais me­tais au­go.

Emig­ra­ci­ją P. Stan­ke­vi­čius va­di­na pa­sek­me: ją ska­ti­na ato­trū­kis tarp pa­ja­mų, iš­lai­dų dy­džio. Nors Lie­tu­vo­je at­ly­gi­ni­mai yra gerokai ma­žes­ni, vi­du­ti­nis lie­tu­vis mais­tui per mė­ne­sį iš­lei­džia be­veik tiek pat, kiek per­kan­ty­sis Vo­kie­ti­jo­je ar Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je.

Jei ir to­liau kas­met iš­va­žiuos tiek žmo­nių, pa­gal Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos pro­gno­zes 2019 me­tais ne­beaugs užim­tų Lie­tu­vos gy­ven­to­jų (ku­rie dir­ba, su­ku­ria ver­tę) skai­čius. To­kio­mis są­ly­go­mis eko­no­mi­kai bus sun­ku pa­ju­dė­ti iš vie­tos.

Kal­bė­da­mas apie re­gio­nus, P. Stan­ke­vi­čius Vil­niaus ir vi­sos li­ku­sios Lie­tu­vos eko­no­mi­ką pa­va­di­no dviem skir­tin­gais da­ly­kais: Vil­niu­je su­da­ro­ma dau­giau ne­ki­lo­ja­mo­jo tur­to san­dė­rių, kai­nos au­ga spar­čiai, di­de­lis at­ly­gi­ni­mų ato­trū­kis.

Ana­li­ti­ko ma­ny­mu, atei­ty­je dėl at­ly­gi­ni­mų ato­trū­kio po tru­pu­tį įmo­nės pra­dės iš­kel­ti tam tik­ras funk­ci­jas į re­gio­nus, taip re­gio­nai su­lauks dau­giau in­ves­ti­ci­jų.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

DNB ana­li­ti­kas Po­vi­las Stan­ke­vi­čius sa­ko, kad eko­no­mi­kos au­gi­mas šie­met ga­li bū­ti spar­tes­nis, nes į Lie­tu­vą su­grįž­ta ES investicijos.

DNB ana­li­ti­kas Po­vi­las Stan­ke­vi­čius pa­brė­žė po­li­ti­nės ri­zi­kos svar­bą eko­no­mi­kai: per­nai įvy­ko „Bre­xit“ re­fe­ren­du­mas, JAV pre­zi­den­to rin­ki­muo­se lai­mė­jo Do­nal­das Tram­pas, šie­met lau­kia rin­ki­mai Ny­der­lan­duo­se, Pran­cū­zi­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je.