Ūkininkai dairosi į dangų ir Lenkiją

Ūki­nin­kai dai­ro­si į dan­gų ir Len­ki­ją

Nuo gam­tos ir Len­ki­jos šian­dien pri­klau­so ūki­nin­kų Li­no ir Dai­vos Ša­tei­kų vers­las. Gam­ta dik­tuo­ja der­lių, o Len­ki­ja – kai­nas. „Len­kų ūki­nin­kas ma­nęs klau­sia, kaip mes iš­gy­ve­na­me mo­kė­da­mi 21 pro­cen­to PVM, kai pas juos tė­ra 6“, – sa­ko L. Ša­tei­ka, to­dėl prie­kaiš­tai, kad Lie­tu­vos ūki­nin­kai su­mo­ka per ma­žai mo­kes­čių ir tam­pa vals­ty­bės iš­lai­ky­ti­niais, jį skau­di­na.

Lo­re­ta KLIC­NER

loreta@skrastas.lt

Ūky­je – 60 dar­buo­to­jų

Šiau­lių ra­jo­ne, Dau­gė­lai­čių kai­me, dau­giau ne­gu dvi­de­šimt me­tų ūki­nin­kau­jan­tis Li­nas Ša­tei­ka į gin­čus dėl mo­kes­čių leng­va­tų ūki­nin­kams ne­si­ve­lia. Ne­tu­ri il­goms kal­boms lai­ko, o ir pra­smės ne­ma­to.

„Dis­ku­si­jos ir anks­čiau vy­ko, kai ūki­nin­kams bu­vo nu­sta­ty­tas 5 pro­cen­tų gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­tis nuo pa­ja­mų ir pel­no. Mes ži­no­jo­me, kad kaž­ka­da mo­kes­tis pa­kils iki 10 pro­cen­tų ir pa­laips­niui di­dės“, – sa­ko dar­žo­vių ūkio sa­vi­nin­kas.

Jo nuo­mo­ne, Lie­tu­vos ūki­nin­kai iki šiol te­bė­ra be­si­ku­rian­tys. Jei­gu ne Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­ra­ma, lie­tu­viš­ki ūkiai bū­tų ma­žiau­siai 15 me­tų at­si­li­kę.

„Lie­tu­vos ūki­nin­kų ne­pa­ly­gin­si nei su olan­dais, nei su vo­kie­čiais, nei su suo­miais, ku­rie ne­tu­rė­jo ko­lū­kių. Mes ūki­nin­kau­ti pra­dė­jo­me nuo nu­lio. Aš pa­ts pra­dė­jau nuo 25 hek­ta­rų“, – pa­sa­ko­ja L. Ša­tei­ka.

Sa­vo šei­mos ūkį, ku­ria­me au­gi­na mor­kas ir svo­gū­nus, jis lai­ko pre­ki­niu ūkiu. Šiuo me­tu dir­ba 200 hek­ta­rų nuo­sa­vos že­mės, dar 300 hek­ta­rų nuo­mo­ja­si.

Už­si­da­rius Ru­si­jos rin­kai sko­li­no­si iš ban­kų ir in­ves­ta­vo į dar­žo­vių sau­gyk­las. Rei­kė­jo iš­sau­go­ti der­lių, ku­rio ne­ga­li iš kar­to rea­li­zuo­ti. Anks­čiau į Ru­si­ją iš­va­žiuo­da­vo apie 60 pro­cen­tų pro­duk­ci­jos. Šiuo me­tu tiek iš­ve­ža į Lat­vi­ją, dar apie 10 pro­cen­tų – į Es­ti­ją, vi­sa ki­ta par­duo­da Lie­tu­vo­je.

Ko­kius mo­kes­čius su­mo­ka L. Ša­tei­kos ūkis?

Už kiek­vie­ną par­duo­tą dar­žo­vių ki­log­ra­mą – 21 pro­cen­to PVM, nuo gau­to pel­no – 5 pro­cen­tų gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­tį. Vi­sus me­tus ūkis iš­lai­ko apie 60 dar­buo­to­jų. Se­zo­no me­tu dar apie 20 žmo­nių įdar­bi­na pa­gal že­mės ūkio pa­slau­gų kvi­tus, ku­riuos va­di­na iš­si­gel­bė­ji­mu ieš­kant pa­pil­do­mų dar­bo ran­kų trum­pam lai­ko­tar­piui.

Nuo kiek­vie­nos su­kur­tos dar­bo vie­tos kas mė­ne­sį mo­ka apie 42 pro­cen­tus „Sod­ros“ įmo­kų ir 15 pro­cen­tų gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio.

Ūkio fi­nan­sus tvar­kan­ti Li­no žmo­na Dai­va pri­pa­žįs­ta, kad pa­ra­ma per­kant žy­mė­tą ku­rą, neap­mo­kes­tin­tą ak­ci­zu, iš­mo­kos už pa­sė­lius yra la­bai svar­bi.

„Vi­sa tai ma­ži­na mū­sų dar­žo­vių sa­vi­kai­ną, kai­ną var­to­to­jui, – sa­ko ūki­nin­kė. – Eu­ro­pos Są­jun­gos rin­ko­je mes tu­ri­me kon­ku­ruo­ti su to­kio­mis vals­ty­bė­mis, ku­rio­se že­mės ūkis jau se­niai vis­kuo ap­rū­pin­tas. Bet iš­mo­kas mes gau­na­me ma­žes­nes ne­gu kon­ku­ren­tai Va­ka­rų Eu­ro­po­je.“

Ne vi­si pa­jėg­tų su­si­mo­kė­ti

D. Ša­tei­kie­nė pa­si­do­mė­jo sta­tis­ti­ka apie dar­ži­nin­kus Lie­tu­vo­je ir iliust­ruo­ja si­tua­ci­ją skai­čiais: „Ša­lies dar­ži­nin­kai yra dek­la­ra­vę 19 395 ha dar­žo­vių, tarp jų bul­vių – apie 14 tūks­tan­čių hek­ta­rų. Jei­gu iš­rink­tu­me tik dar­ži­nin­kus, tai vi­du­ti­nis dar­žas išeina 36 arai. Iš ko toks ūki­nin­kas mo­kės di­des­nius mo­kes­čius? Mo­kes­čiai nuo kiek­vie­no dar­žo?“

Ji pa­brė­žia že­mės ūkio spe­ci­fi­ką: vie­nais me­tais sė­mė van­de­nį iš lau­kų, kad ga­lė­tų įva­žiuo­ti dirb­ti, ki­tais – lais­tė, kad vi­sas der­lius neiš­deg­tų, nie­ka­da ne­ga­li pro­gno­zuo­ti nei der­liaus, nei kai­nų.

„Ki­tos įmo­nės, pa­vyz­džiui, pre­ky­bos, pa­ja­mas gau­na kiek­vie­ną die­ną, o mes – par­da­vė­me pro­duk­ci­ją, ir sė­di­me ty­liai pu­sę me­tų iki ki­to der­liaus. Mes ne­tu­ri­me re­zer­vi­nio fon­do juo­dai die­nai. Mes mo­kes­čius su­si­mo­ka­me ir lau­kia­me“, – pa­sa­ko­jo D. Ša­tei­kie­nė.

Ar už­si­dir­ba jie sa­vo ūky­je at­ly­gi­ni­mą?

„Taip, aš esu įdar­bin­ta. Li­nas mo­kes­čius mo­ka sa­va­ran­kiš­kai – ir „Sod­rai“, ir pri­va­lo­mą­jį svei­ka­tos drau­di­mą bei nuo va­di­na­mų­jų „Sod­ros“ „lu­bų“, – sa­ko D. Ša­tei­kie­nė.

O ar ga­li ūki­nin­kas sirg­ti? „Tik nuo šių me­tų sau­sio 1 die­nos, jei­gu Li­nas su­si­rgtų, jau ga­li gau­ti li­gos iš­mo­ką“, – paaiš­ki­na ūki­nin­ko žmo­na.

Vi­si gi­na sa­vo rin­ką

Kon­ku­ren­ci­ja dar­žo­vių rin­ko­je yra la­bai di­de­lė. Jei­gu anks­čiau len­kų ūki­nin­kai at­vi­ro­mis du­ri­mis lauk­da­vo lie­tu­vių – pa­tar­ti, pa­ro­dy­ti, kaip ūki­nin­kau­ti, šian­dien si­tua­ci­ja pa­si­kei­tu­si.

„Kai įsto­jo­me į Eu­ro­pos Są­jun­gą, mes ženg­te­lė­jo­me sep­tyn­my­liais žings­niais į prie­kį ir juos pa­si­vi­jo­me, ta­po­me ly­gia­ver­čiai kon­ku­ren­tai“, – sa­ko D. Ša­tei­kie­nė.

„Len­ki­jo­je la­bai daug leng­va­tų, pa­vyz­džiui, 6 pro­cen­tai PVM. Štai ko­dėl va­žiuo­ja lie­tu­viai į Len­ki­ją pirk­ti – rin­ka di­džiu­lė, ji vis­ką ga­mi­na, – da­li­ja­si pa­tir­ti­mi L. Ša­tei­ka. – Ša­lia Len­ki­jos yra Vo­kie­ti­ja, bet ji ga­mi­na bran­ges­nį pro­duk­tą. Ten ne­pa­ma­ty­si  ki­log­ra­mo mor­kų už 20 cen­tų – apie 1,5 eu­ro kai­nuo­ja, nes Vo­kie­ti­ja gi­na sa­vo rin­ką. Pre­ky­bi­nin­kai pir­miau­sia per­ka iš sa­vo ūkių, nors mor­ka ir bran­ges­nė ne­gu mū­sų.“

Anks­čiau Li­nas ste­bė­jo­si ir siū­lė: „Mes ga­li­me at­vež­ti pi­ges­nių mor­kų.“

„Bet ne – kol bus vie­ti­nės pro­duk­ci­jos įvež­ti yra ne­pa­do­ru. Tai ir vi­suo­me­nės są­mo­nin­gu­mas, ir vals­ty­bės re­gu­lia­vi­mo pa­sek­mė“, – sa­ko L. Ša­tei­ka.

Mor­kų ir svo­gū­nų kai­nos Lie­tu­vo­je jau praė­ju­sį ru­de­nį bu­vo že­mos. Ūki­nin­kai sa­ko, kad pa­va­sa­rį kai­nos pa­kil­da­vo, bet šie­met lai­ko­si že­mos, to­dėl dar­žo­vių lai­ky­mas mo­der­nio­se sau­gyk­lo­se neat­si­per­ka.

L. Ša­tei­ka žvel­gia į žmo­ną: „Bu­hal­te­rė pa­sa­ky­tų, kad tai – že­miau sa­vi­kai­nos.“ To­dėl ūki­nin­kai džiau­gia­si, kad ban­kai yra ge­ra­no­riš­ki, ne­žlug­do. Kai esi ban­kui sko­lin­gas ke­lis mi­li­jo­nus eu­rų, su­pra­ti­mas ūki­nin­kams la­bai svar­bus.

At­sa­ko­my­bė ir už ki­tus

Iki ge­gu­žės 1 die­nos L. Ša­tei­kos ūkis tu­ri su­mo­kė­ti 5 pro­cen­tų gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­tį nuo pel­no. Jei­gu šis mo­kes­tis pa­di­dė­tų ar išaug­tų ki­ti mo­kes­čiai, Ša­tei­kos pro­gno­zuo­ja, kad ne vie­nas ūki­nin­kas bank­ru­tuo­tų, tek­tų at­leis­ti dar­buo­to­jus.

„Vi­sa­me pa­sau­ly­je že­mės ūkis yra re­mia­mas su­bsi­di­jo­mis, ki­to­mis prie­mo­nė­mis, leng­va­to­mis, tai ne iš pirš­to lauž­ta. Ne­ži­nau, ar vi­si vie­no­dai pa­jėg­tų mo­kė­ti mo­kes­čius, ves­ti visą bu­hal­te­ri­nę ap­skai­tą?“ – svars­tė L. Ša­tei­ka. Jo žmo­na iro­ni­zuo­ja: im­tų iš ban­ko pa­sko­lą ir su­mo­kė­tų mo­kes­čius, tik ar bū­tų iš ko grą­žin­ti?

Abu pri­pa­žįs­ta, kad ne­tu­ri lai­ko pa­si­gi­lin­ti į vi­sus Sei­me svars­to­mus klau­si­mus, ku­rie su­si­ję su ūki­nin­kais. Lau­kai jau bo­luo­ja, ir abie­jų min­tys – apie pa­va­sa­rio dar­bus.

„Mes gy­ve­na­me ne iš po­pie­rių, o iš lau­kų, to­dėl pir­miau­sia ei­ni pa­si­sė­ti, pa­si­so­din­ti“, – sa­ko D. Ša­tei­kie­nė.

Dėl sun­ku­mų kar­tais svy­ra ran­kos. „Ta­da iš­ge­ri ar­ba­tos, pa­si­žiū­ri: a, vai­kai gra­žiai au­ga, gė­ly­tės žy­di, paukš­tu­kai pyp­si, val­gy­ti tu­riu, svei­ka­tos tu­riu, dar­bo – so­čiai!“ – šyp­so­si D. Ša­tei­kie­nė.

Ūki­nin­kai sa­ko jau­čian­tys di­džiu­lę at­sa­ko­my­bę ne tik dėl sa­vęs, sa­vo pen­kių sū­nų atei­ties, bet ir dėl ūky­je dir­ban­čių 60 žmo­nių. „Jie tu­ri sa­vo gy­ve­ni­mus, sa­vo pla­nus, ne­ga­li juo­kau­ti“, – sa­ko D. Ša­tei­kie­nė.

Užg­rū­din­ti sun­ku­mų

L. Ša­tei­ka ma­no, jog po­li­ti­kų su­kel­tos dis­ku­si­jos, kad ūki­nin­kai mo­ka per ma­žus mo­kes­čius, pir­miau­sia tu­ri po­li­ti­nį at­spal­vį.

„Ma­nau, kad dėl tų, ku­rie iš­rink­ti į Sei­mą. Yra R. Kar­baus­kis, ir mus ly­gi­na su juo. Bet tai – skir­tin­gi da­ly­kai“, – sa­ko ūki­nin­kas.

D. Ša­tei­kie­nės nuo­mo­ne, prie­kaiš­tai, jog ūki­nin­kų tė­vams pen­si­jas mo­ka ki­ti mo­kes­čių mo­kė­to­jai, skal­do vi­suo­me­nę ir skau­di­na ūki­nin­kų šei­mas. For­muo­ja­ma nuo­mo­nė, jog kaž­ku­ri gru­pė yra pri­vi­le­gi­juo­ta.

„Gal kaž­kas iš to tu­ri nau­dos?“ – svars­to ūki­nin­kė, iš­rink­ta ir į Šiau­lių ra­jo­no ta­ry­bą. Ji pyks­ta, kad am­bi­ci­jos kaž­kam yra aukš­čiau už bend­rą tiks­lą – „iš­lai­ky­ti Lie­tu­vą, kad ga­lė­tu­me ge­riau gy­ven­ti“.

„Ūki­nin­kas yra už­grū­din­tas gam­tos. Le­dai iš­dau­žė svo­gū­nus, vaikš­tai ap­lin­kui juos ir gal­vo­ji: dar nė­ra taip blo­gai, dar jie at­si­gaus. Užė­jo saus­ra, vėl vaikš­tai ir lais­tai, su­kie­si iš si­tua­ci­jos, – apie iš­ban­dy­mus pa­sa­ko­ja D. Ša­tei­kie­nė. – Ži­no­ma, bū­tų sma­giau, kad vals­ty­bė nu­si­sta­ty­tų prio­ri­te­tus: ko­kia pa­ga­liau mū­sų vals­ty­bė – ag­ra­ri­nė, in­dust­ri­nė ar in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų?“

La­biau­siai jai skau­du dėl jau­nų žmo­nių, ku­rių vals­ty­bė ne­pa­jė­gia su­lai­ky­ti nuo emig­ra­ci­jos.

„Jei­gu jau­nas žmo­gus no­ri pirk­ti būs­tą, vals­ty­bė tu­rė­tų jį rem­ti – duo­ti ban­kui ga­ran­ti­jas, deng­ti pa­lū­ka­nas. Gi­mė vai­kas, vals­ty­bė ga­lė­tų su­mo­kė­ti da­lį pa­sko­los, gi­mė ant­ras vai­kas – ki­tą da­lį pa­sko­los pa­deng­tų. Prie­mo­nių tik­rai ras­tų“, – įsi­ti­ki­nu­si pen­kių sū­nų ma­ma.

Ša­tei­kos aš­tuo­ne­rius me­tus gy­ve­no su tė­vais, nes vis­ką in­ves­ta­vo į ūkį. Šian­dien nuo­sa­vo­je so­dy­bo­je ke­le­rius me­tus gu­li na­mo prie­sta­to pa­ma­tai. Pries­ta­te abu sva­jo­ja ap­si­gy­ven­ti, kai pa­sens.

Ži­no iš pa­tir­ties: rei­kia, kad bū­tų pir­mas aukš­tas, kad ga­lė­tų įva­žiuo­ti  ve­ži­mė­liu. Ūki­nin­kai sa­vo se­nat­vę pla­nuo­ja jau da­bar. O ko­kia bus jų pen­si­ja?

„Aš tur­būt jos  ne­gau­siu?“ – gūž­te­lė­jo pe­čiais Li­nas.

 „Sod­ro­je“ pa­si­do­mė­jau: jei­gu dirb­s iki se­nat­vės am­žiaus, už­si­dirb­s 190 eu­rų“, – paaiš­ki­no žmo­na.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Dai­va ir Li­nas Ša­tei­kos sa­ko, kad ūki­nin­kau­jan­čių kas­met ma­žė­ja, o ūkiai stam­bė­ja.

Dar­žo­vių sau­gyk­los pa­de­da iš­sau­go­ti der­lių, ku­rio ūki­nin­kai ne­ga­li rea­li­zuo­ti iš kar­to. Li­nui Ša­tei­kai te­ko gi­lin­tis ne tik į dar­žo­vių  au­gi­ni­mo tech­no­lo­gi­jų su­bti­ly­bes, bet ir į tai, kaip jas tin­ka­mai sau­go­ti. Sau­gyk­lo­se pa­lai­ko­ma temperatūra +0.

Mor­kos su­pa­kuo­tos ir krau­na­mos iš­vež­ti į Lat­vi­ją. Šiuo me­tu ten ūkis iš­ve­ža di­džiau­sią der­liaus da­lį.

Ga­vus už­sa­ky­mą mor­kos yra plau­na­mos, pa­kuo­ja­mos. Dau­ge­lis dar­bų au­to­ma­ti­zuo­ta.

Sunk­ve­ži­miai lau­kia, kol bus pa­krau­tas mor­kų už­sa­ky­mas.

Rei­kia at­rink­ti grū­dus nuo pe­lų

Ge­di­mi­no Sa­vic­kio (EL­TA) nuo­tr.

Jo­nas TAL­MAN­TAS

Lie­tu­vos ūki­nin­kų są­jun­gos pir­mi­nin­kas:

– Skai­tant ir klau­sant vi­sų tų dis­ku­si­jų, ky­la klau­si­mų: ar vi­suo­me­nė ap­skri­tai ži­no, kiek Lie­tu­vo­je yra ūki­nin­kų ir kaip iš tie­sų jų veik­lo­je yra skai­čiuo­ja­mi mo­kes­čiai? Kas yra iš Eu­ro­pos Są­jun­gos (ne iš Lie­tu­vos biu­dže­to) gau­na­mos tie­sio­gi­nės iš­mo­kos? Ar ži­no­me, kiek iš už­re­gist­ruo­tų ūki­nin­kų yra rea­liai vyk­dan­čių že­mės ūkio veik­lą bei iš to gy­ve­nan­čių? Ar vi­suo­me­nė ži­no, jog gy­ven­to­jo, vyk­dan­čio že­mės ūkio in­di­vi­dua­lią veik­lą, mo­kes­čių mo­kė­to­jo veik­los ap­mo­kes­ti­ni­mas pri­klau­so nuo eko­no­mi­nio dy­džio vie­ne­to (EDV), į ku­rio ga­na su­dė­tin­gą ap­skai­čia­vi­mą įei­na au­gi­na­mos kul­tū­ros, lai­ko­mi gy­vu­liai, gau­na­mos pa­ja­mos iš pa­slau­gų že­mės ūkiui, jų per­skai­čia­vi­mas į stan­dar­ti­nį ga­my­bi­nį pel­ną, ten­kan­tį vie­nam hek­ta­rui ir gy­vu­liui?

Paa­na­li­za­vus esa­mus duo­me­nis, iš tie­sų rei­kia pri­pa­žin­ti, jog kal­ti­ni­mai nė­ra la­bai tei­sin­gi, bet pro­ble­mų ūki­nin­kų mo­kes­ti­nė­je sis­te­mo­je yra ir la­bai di­de­lių. Vi­sų pir­ma dėl to, kad Lie­tu­vo­je pa­gal skel­bia­mus duo­me­nis sun­ku at­rink­ti grū­dus nuo pe­lų, o juos at­si­jo­ti taip nie­kam iki ga­lo ir ne­pa­vyks­ta.

Vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos (to­liau – VMI) duo­me­ni­mis, šių metų ko­vo 1 die­ną bu­vo už­re­gist­ruo­ta be­veik 116,7 tūks­tan­čio ūki­nin­kų mo­kes­čių mo­kė­to­jų ir 8,4 tūks­tan­čio jų par­tne­rių. Tai pa­čiai da­tai Že­mės ūkio in­for­ma­ci­jos ir kai­mo vers­lo cent­ro (VIC) duo­me­ni­mis, at­sa­kin­go už Ūki­nin­kų ūkių re­gist­rą, ūki­nin­kų re­gist­re bu­vo 122,5 tūks­tan­čio ūki­nin­kų. Da­ta ta pa­ti, duo­me­nys skir­tin­gi.

VMI duo­me­ni­mis, ko­vo 1 die­ną gy­ven­to­jų, vyk­dan­čių že­mės ūkio in­di­vi­dua­lią veik­lą, ku­rių EDV ma­žes­nis kaip 2, bu­vo net 190,3 tūks­tan­čio. Nuo 2 iki 4 EDV bu­vo 17,28 tūks­tan­čio. Tų, ku­rių EDV ly­gus 4 ir di­des­nis, bu­vo 18,55 tūks­tan­čio, o iš jų 7,1 tūks­tan­čio bu­vo tie, ku­rių EDV bu­vo ly­gus ir di­des­nis ne­gu 14 EDV.

VIC duo­me­ni­mis, iš vi­so ak­ty­vių val­dų nu­ro­do­ma 161,4 tūks­tan­čio, pa­gal EDV: ma­žiau nei 2 EDV – 129,2 tūks­tan­čio, nuo 2 iki 4 EDV – 17,4 tūks­tan­čio, nuo 4 iki 14 EDV – 11,6 tūks­tan­čio, nuo 14 EDV – 7,6 tūks­tan­čio. Pa­pil­do­mai nu­ro­do­ma pen­si­nio am­žiaus val­dų tu­rė­to­jų ak­ty­vio­se val­do­se – 58,28 tūks­tan­čio. Da­ta ta pa­ti, duo­me­nys skir­tin­gi. Bet iš es­mės kiek­vie­no­je sa­vi­val­dy­bė­je dek­la­ruo­ja­ma po ke­lis tūks­tan­čius ūki­nin­kų ūkių, o rea­liai kiek­vie­no­je iš jų yra tik nuo ke­lių de­šim­čių iki ke­lių šim­tų nor­ma­liai vyk­dan­čių veik­lą ūki­nin­kų.

Mo­kes­čių mo­kė­ji­mo pa­grin­dais svar­biau­si yra tie, ku­rių EDV ly­gus 4 ir di­des­nis, nes jie po­ten­cia­lūs PVM mo­kė­to­jai, GPM mo­kes­čio mo­kė­to­jai, „Sod­ros“ įmo­kų mo­kė­to­jai. Jei­gu ūki­nin­ko ūkio dy­dis yra ma­žes­nis ne­gu 4 EDV, vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­kų mo­kė­ti ne­rei­ka­lau­ja­ma. Ta­čiau ky­la klau­si­mas, ar tie ma­žie­ji ūkiai iš tie­sų ne­mo­ka jo­kių mo­kes­čių? Juk ne pa­slap­tis, kad tie ma­žie­ji iš tie­sų ne­pra­gy­ven­tų vien tik iš že­mės ūkio veik­los ir daž­niau­siai tai yra ar­ba dir­ban­tys ki­to­se sri­ty­se, ar­ba pen­si­nio am­žiaus žmo­nės, pa­pil­do­mai už­sii­man­tys ir že­mės ūkio veik­la.

Tai vie­ni iš jų mo­kes­čius mo­ka per tu­ri­mas sa­vo dar­bo su­tar­tis, o ki­ti jau yra pen­si­jas už­si­dir­bę. Ki­ta ver­tus, mums ir­gi yra įdo­mu, kiek tarp tų itin smul­kių ūki­nin­kų yra prie­mies­čiuo­se ir mies­tuo­se pa­si­sta­ty­tų leng­va­ti­nė­mis są­ly­go­mis na­mų val­dų, kai ne­ren­giant de­ta­lių­jų pla­nų že­mės ūkio pa­skir­ties že­mė­je bu­vo ga­li­ma ūki­nin­kui pa­si­sta­ty­ti so­dy­bą? Kiek tuo lai­ku mies­to žmo­nių ta­po ūki­nin­kais?

Tad iš skai­čių aiš­kė­ja, kad apie 18 tūks­tan­čių as­me­nų lie­ka at­sa­kin­gi už vi­sos Lie­tu­vos ūki­nin­kus, ku­rie ne­va ne­pri­si­de­da prie švie­ti­mo, me­di­ci­nos ir pen­si­nin­kų iš­lai­ky­mo.

Nie­kas ne­nei­gia, kad yra tur­tin­gų ūki­nin­kų, ta­čiau to­kių yra tik vie­ne­tai, kaip ir bet ku­rio ki­to ti­po vers­le. Be to, tur­tin­giau­siais lai­ko­mi ūki­nin­kai yra tarp la­biau­siai įsi­sko­li­nu­sių ban­ko ins­ti­tu­ci­joms as­me­nų, nes jiems nuo­lat ten­ka sko­lin­tis lė­šų ūkio mo­der­ni­za­ci­jai ir apy­var­ti­nėms lė­šoms.

Že­mės ūkio veik­lo­je už pro­duk­ci­ją pa­ja­mas ga­li gau­ti tik nuė­męs der­lių, par­duo­dant ke­lerius me­tus au­gin­tą gy­vu­lį ir tik pie­ni­nin­kys­tė­s sektoriuje ga­li­ma gau­ti pa­sto­ves­nes pa­ja­mas. Bet jas iš­ly­gin­ti su iš­lai­do­mis įma­no­ma tik ta­da, kai sek­to­rius yra ne­vei­kia­mas išo­ri­nė­se rin­ko­se pur­to­mų kri­zių. Daž­nas ūki­nin­kas yra pri­vers­tas sa­vo veik­lo­je bū­ti nuo­lat įsi­sko­li­nęs įvai­rioms že­mės ūkį ap­tar­nau­jan­čioms įmo­nėms už tei­kia­mus kre­di­tus trą­šoms, au­ga­lų ap­sau­gos prie­mo­nėms ir už tai mo­kė­ti ne­ma­žas pa­lū­ka­nas.

Vi­sa Lie­tu­vos mo­kes­čių po­li­ti­ka yra pa­kan­ka­mai su­dė­tin­ga ir tu­rin­ti įvai­rio­se sri­ty­se daug išim­čių. Bū­tent tas su­dė­tin­gu­mas ir per­ne­lyg di­de­li mo­kes­čiai mū­sų ša­ly­je ver­čia ko­vo­ti dėl sa­vo veik­los leng­va­tų.

Ūki­nin­kai vi­sa­da yra lin­kę tar­tis, ta­čiau tu­ri bū­ti vi­siems vie­no­dos są­ly­gos gy­ven­ti ir dirb­ti.

Šal­ti­nis: Lie­tu­vos ūki­nin­kų są­jun­ga

Išanks­ti­niais Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, 2016 me­tais že­mės ūkio pro­duk­ci­jos bu­vo pa­ga­min­ta už 2,29 mi­li­jar­do Eur (2015 m. – 2,53 mlrd. Eur). La­biau­siai su­ma­žė­jo au­ga­li­nin­kys­tės pro­duk­ci­jos ver­tė.

Au­ga­li­nin­kys­tės pro­duk­ci­jos ver­tės su­ma­žė­ji­mą nu­lė­mė dėl ne­pa­lan­kių orų der­liaus nuė­mi­mo me­tu gau­tas pra­stes­nis že­mės ūkio au­ga­lų, ypač ja­vų, der­lius bei su­ma­žė­ju­sios au­ga­li­nin­kys­tės pro­duk­tų su­pir­ki­mo kai­nos. Ja­vų der­lius bu­vo 16,4 pro­cen­to ma­žes­nis nei praė­ju­siais me­tais. Au­ga­li­nin­kys­tės pro­duk­ci­jos ver­tės ma­žė­ji­mą su­švel­ni­no gau­ses­nis ankš­ti­nių au­ga­lų ir cuk­ri­nių run­ke­lių der­lius.

2016 me­tais pa­ly­gin­ti su 2015 me­tais, že­mės ūkio pro­duk­ci­jos apim­tis pa­ly­gi­na­mo­sio­mis kai­no­mis su­ma­žė­jo 6,5 pro­cen­to.