Sėklos ir žolelės – mūsų sveikatos pagalbininkai

Sėklos ir žolelės – mūsų sveikatos pagalbininkai

Sėk­los ir žo­le­lės – mū­sų svei­ka­tos pa­gal­bi­nin­kai

Jo­niš­ky­je ap­si­lan­kiu­si „Žo­lin­čių aka­de­mi­jos“ pre­zi­den­tė Da­nu­tė Kun­čie­nė pa­sa­ko­jo apie pro­duk­tus, ku­rie ne­sun­ki­na žar­ny­no veik­los, pa­de­da stip­rin­ti imu­ni­te­tą, su­tei­kia ener­gi­jos, gai­vi­na ir gra­ži­na odą. 30 me­tų ve­ge­ta­rė svei­kuo­lė pa­tei­kė ir ke­le­tą re­cep­tų, ku­rie ga­lė­tų paį­vai­rin­ti kiek­vie­nos šei­mi­nin­kės vir­tu­vės pa­tie­ka­lus.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

To­pi­nam­bai – ža­li, džio­vin­ti, mal­ti

„Žo­lin­čių aka­de­mi­jos“ va­do­vė Da­nu­tė Kun­čie­nė sa­vo pa­skai­tą pra­dė­jo pa­ta­ri­mu, kas­dien pa­žiū­rė­jus į veid­ro­dį nu­si­šyp­so­ti ir sau pa­sa­ky­ti ke­le­tą gra­žių žo­džių, sa­ve pa­gir­ti ir pa­lin­kė­ti ge­ro, nes nu­si­tei­ki­mas, emo­ci­jos tu­ri la­bai di­de­lę įta­ką svei­ka­tai.

„Jei emo­ci­jos ser­ga, ne­pa­dės jo­kios žo­le­lės“, – tei­gė svei­kos gy­ven­se­nos pro­pa­guo­to­ja.

Pa­sak lek­to­rės, mi­ty­ba tu­ri bū­ti pri­tai­ky­ta pa­gal se­zo­niš­ku­mą. Ka­dan­gi pa­va­sa­rį at­kun­ta gam­ta, rei­kia im­ti tai, ką ji duo­da. Vie­nas to­kių pui­kių pro­duk­tų – to­pi­nam­bo gum­bai, ku­riuos ga­li­ma val­gy­ti ir ža­lius, ir džio­vin­tus, ir ne­tgi su­ma­lus į mil­tu­kus nau­do­ti vie­to­je cuk­raus, nes jie gana sal­dūs,  be to ma­ži­na cuk­raus kie­kį krau­jy­je, gel­bė­ja nuo pil­vo pū­ti­mo.

Su­džio­vin­ti to­pi­nam­bus ga­li­ma kaip obuo­lius, su­pjaus­čius juos rie­ke­lė­mis, o su­mal­ti – ka­va­ma­le.

Džio­vin­tus to­pi­nam­bų traš­ku­čius mėgs­ta ir no­riai val­go vai­kai, o mil­te­liai, anot svei­kuo­lės, pa­gar­di­na bly­nus.

Pa­va­sa­ri­nės sa­lo­tos ir ar­ba­tos

Pa­va­sa­ri­nėms sa­lo­toms vie­nos tin­ka­miau­sių žo­le­lių yra garš­vos, ku­rių pil­ni vi­si dar­žai ir so­dai. Jos tin­ka ser­gan­tiems po­dag­ra, nes iš or­ga­niz­mo iš­trau­kia šla­pi­mo rūgš­tį. Prie garš­vos pui­kiai de­rės meš­ki­nis čes­na­kas, ku­ris ma­ži­na blo­gą­jį cho­les­te­ro­lį. Ga­li­ma var­to­ti ir meš­ki­nio čes­na­ko sul­tis, kas­dien po šaukš­te­lį. Tai – pui­ki žar­ny­no an­ti­pa­ra­zi­ti­nė pro­gra­ma. Da­bar tin­ka­miau­sias­ me­tas garš­voms pri­si­džio­vin­ti, nes anks­ti pa­va­sa­rį jų la­puo­se bū­na su­kaup­ta dau­giau­siai veik­lių­jų me­džia­gų.

O štai blin­džių, va­di­na­mų­jų „ka­čiu­kų“ ar­ba­ta, kaip ir šal­pus­niai, gel­bė­ja nuo ko­su­lio, per­ša­li­mo.

Ba­lan­džio pa­bai­go­je tin­ka skin­ti ber­žų la­pus. Jų ar­ba­ta var­o drus­kas iš or­ga­niz­mo. Ber­žų la­pų pud­ra pa­de­da nu­si­lpus imu­ni­te­tui. Ge­ria­ma po šaukš­te­lį 14 die­nų.

Nuo pil­vo pū­ti­mo, bluž­nies pro­ble­mų ji siū­lė pa­si­sė­ti ir var­to­ti tik­ro­jo mar­gai­nio sėk­las ar­ba la­pų ar­ba­tą. Ši ar­ba­ta la­bai pa­ge­ri­na odos būk­lę, ser­gant ak­ne.

Alie­jų nau­da

Da­nu­tė Kun­čie­nė, pa­sa­ko­da­ma apie alie­jų nau­din­gą­sias sa­vy­bes, tei­gė, kad švie­žiai spaus­tas li­nų sė­me­nų alie­jus (jį rei­kia su­nau­do­ti per de­šimt die­nų, nes vė­liau ima ges­ti) tin­ka ser­gant gast­ri­tu, opa­li­ge. Ge­ras aly­vuo­gių alie­jus pa­de­da nuo są­na­rių skaus­mo. O ka­na­pių alie­jus tu­ri daug ome­ga-3 ir ome­ga-6 rūgš­čių, tad, anot lek­to­rės, bus la­bai nau­din­gas no­rin­čioms ne­sen­ti mo­te­rims – jis gra­ži­na odą. Jį su­mai­šius su 20 pro­cen­tų kie­kio ly­dy­to bi­čių vaš­ko ir įla­ši­nus ke­lis la­šus le­van­dų aro­ma­ti­nio alie­jaus ga­li­ma pa­si­ga­min­ti lū­pų kre­mą. Jis drė­ki­na odą.

Ki­tai gro­žio pro­ce­dū­rai – vei­do odai prieš mie­gą nu­va­ly­ti – lek­to­rė re­ko­men­da­vo na­tū­ra­lų los­jo­ną iš 1 kiau­ši­nio try­nio, 200 gra­mų 35 pro­cen­tų rie­bu­mo grie­ti­nė­lės, 1 cit­ri­nos sul­čių ir 2 val­go­mų­jų šaukš­tų deg­ti­nės. Vi­sus ing­redien­tus su­mai­šius, gau­tą pro­duk­tą lai­ko­me šal­dy­tu­ve. Jei­gu oda nė­ra sau­sa, nu­si­va­lius  to­kiu los­jo­nu ne­be­rei­kia var­to­ti jo­kio kre­mo.

Ka­na­pių iš­spau­dų ar­ba ri­ci­nos alie­jų komp­re­sai ga­li tap­ti pir­mą­ja pa­gal­ba skau­dant są­na­riams, kaip ir ri­ci­nos alie­jus, ku­rį vi­si dau­giau ži­no kaip vi­du­rius lais­vi­nan­čią prie­mo­nę.

„Ta­čiau jis iš­lais­vi­na ir są­na­rius, ypač ser­gant po­dag­ra“, – tei­gė Da­nu­tė Kun­čie­nė.

Ji siū­lė pa­si­ruoš­ti įvai­rių aro­ma­tų, sko­nių ir svei­ka­ti­na­mų­jų sa­vy­bių tu­rin­čių alie­ji­nių iš­trau­kų. Te­rei­kia stik­li­nė­je su­dė­tas dil­gė­les, me­det­kas ar ki­tas žo­le­les už­pil­ti sau­lėg­rą­žų ar­ba aly­vuo­gių alie­ju­mi tiek, kad jas ap­sem­tų, nes ki­taip pra­dės pe­ly­ti, ir pa­lai­ky­ti 20 die­nų. To­kia alie­ji­nė iš­trau­ka su ka­du­giais tu­ri šil­do­mą­jį po­vei­kį, pa­vyz­džiui, jei nuo­lat šą­la ko­jos.

Bal­tie­ji gri­kiai ir li­nų sė­me­nys

Ta­čiau lek­to­rė per­spė­jo alie­jaus ne­var­to­ti di­de­liais kie­kiais, nes taip ga­li­ma pa­žeis­ti ka­są, ke­pe­nis. O ke­pe­nų pir­ma­sis pa­gal­bi­nin­kas, anot jos, yra vi­ta­mi­nų šal­ti­nis – bal­tie­ji gri­kiai. Tik jų ko­šė ne­ska­ni. To­dėl svei­kuo­lė siū­lė juos pa­dai­gin­ti per nak­tį už­py­lus van­de­niu (prieš tai pir­ma reik­tų kruo­pas per­plau­ti) ir ta­da maišytuvu juos su­plak­ti su ci­na­mo­nu ir da­tu­lė­mis ar­ba ra­zi­no­mis, įpy­lus šiek tiek van­dens. Bus pui­kus, ska­nus pro­duk­tas.

„Žo­lin­čių aka­de­mi­jos“ pre­zi­den­tė pa­sa­ko­jo, kad iš li­nų sė­me­nų ga­li­ma pa­si­ga­min­ti pui­kų jo­gur­tą be pie­no pro­duk­tų. Tris šaukš­tus sė­me­nų rei­kia už­pil­ti šal­tu van­de­niu ir nu­plau­ti. Ta­da vėl už­pil­ti van­de­niu ir pa­lik­ti brink­ti per nak­tį. Iš ry­to iš sė­me­nų bū­na iš­si­sky­ręs lip­nus skys­tis – kli­ju­kai. Kli­ju­kus su sė­me­ni­mis su­kre­čia­me į plak­tu­vą, šiek tiek įpi­la­me van­dens, de­da­me obuo­lio ir pa­va­sa­ri­nių žo­lių, pa­vyz­džiui, tų pa­čių garš­vų, dil­gė­lių. Sup­la­ka­me ir tu­ri­me jo­gur­tą, ku­ris pui­kiai su­te­pa virš­ki­na­mą­jį trak­tą, tai­gi, pa­de­da dirb­ti žar­ny­nui. Vai­kams, kad bū­tų ska­niau, į to­kį jo­gur­tą ga­li­me įber­ti uo­gų, įpjaus­ty­ti ir su­plak­ti kar­tu ba­na­ną.

Ki­tas re­cep­tas, ku­rį pa­tei­kė svei­kuo­lė, – už­te­pė­lė su sė­me­ni­mis. Rei­kės 1 mor­kos ar­ba ga­ba­lė­lio mo­liū­go, 1 svo­gū­no ro­pu­tės ar­ba 1 po­ro, 3–4 šaukš­tų li­nų sė­me­nų, džio­vin­tų prie­sko­ni­nių žo­le­lių – kra­pų, pet­ra­žo­lių bei ki­tų pa­gal sko­nį, drus­kos, 5 pi­pi­rų mi­ši­nio, alie­jaus.

Mor­ką ar­ba mo­liū­go ga­ba­lą su­tar­kuo­ja­me, svo­gū­ną ar­ba po­rą smul­kiai su­ka­po­ja­me pei­liu. Dar­žo­ves pa­ke­pi­na­me alie­ju­je. Tuo me­tu ka­va­ma­le su­ma­la­me sė­me­nis ir su­be­ria­me į troš­ki­nį. Įpi­la­me šla­ke­lį van­dens ir troš­ki­na­me iki kon­sis­ten­ci­jos, pa­na­šios kaip ma­nų ko­šė. Bai­giant troš­kin­ti be­ria­me džio­vin­tas prie­sko­ni­nes žo­le­les, pi­pi­rus, drus­ką. Už­te­pė­lę ska­nu val­gy­ti su duo­na ar­ba bul­vė­mis.

Ve­ge­ta­rė ir ve­ga­nė sa­kė mais­tui vie­to­je pie­no pro­duk­tų var­to­jan­ti mal­tų sau­lėg­rą­žų ar­ba mig­do­lų pie­ną ir varš­kę.

Au­to­rės nuo­tr.

Da­nu­tė Kun­čie­nė sa­kė, kad mi­ty­ba tu­ri bū­ti pri­tai­ky­ta pa­gal se­zo­niš­ku­mą: ka­dan­gi pa­va­sa­rį at­kun­ta gam­ta, rei­kia im­ti tai, ką ji duo­da.

„Žo­lin­čių aka­de­mi­jos“ pre­zi­den­tė Da­nu­tė Kun­čie­nė siū­lė pa­ra­gau­ti įvai­rių mais­tin­gų pro­duk­tų: džio­vin­tų to­pi­nam­bų, jų mil­te­lių, li­nų sė­me­nų iš­spau­dų.