Jubiliejinė menininko paroda: prieš klišes – už vertybes

Svei­kin­to­jų – per vi­są sa­lę

Ga­le­ri­jos vi­sa erd­vė ati­duo­ta di­zai­ne­rio, fo­tog­ra­fo Vil­man­to Damb­raus­ko fo­tog­ra­fi­jų pa­ro­dai "Cliché".

Au­to­riaus kū­ry­ba pa­si­džiaug­ti atė­jo mies­to kul­tū­ros ir me­no žmo­nės, me­ni­nin­ko ko­le­gos ir jo kū­ry­bos ger­bė­jai, po­li­ti­kai ir sa­vi­val­dy­bi­nin­kai.

Ora­to­riai per ati­da­ry­mo iš­kil­mes ne­daug­žo­džia­vo.

"Svei­ki­nu ir sėk­mės", – lin­kė­jo me­ras Ar­tū­ras Vi­soc­kas. Sa­vi­val­dy­bės "ko­man­da" įtei­kė V. Damb­raus­kui jo pa­ties su­kur­tą at­nau­jin­tą Šiau­lių sim­bo­lio ženk­lą ir dė­ko­jo už bend­ra­dar­bia­vi­mą.

Lie­tu­vos di­zai­ne­rių są­jun­gos var­du ko­le­gą svei­ki­no Vi­lius Pu­ro­nas.

"Sun­ku iš­ras­ti dvi­ra­tį – ori­gi­na­liam spren­di­mui at­ras­ti rei­kia ge­nia­lu­mo, – pa­brė­žė jis. – Nuo­šir­džiai džiau­giuo­si ir spau­džiu de­ši­nę už kū­ry­bin­gą, sa­vi­tą ir sėk­min­gą po­tė­pį fo­to­me­ne."

"Fo­tog­ra­fas tu­ri tik vie­ną aki­mir­ką pa­gau­ti ju­de­sį, pa­gau­ti cha­rak­te­rį ir iš­reikš­ti vaiz­du dau­giau ne­gu žo­džiais. Jū­sų dar­bas te­gu bū­na tik ke­lio pra­džia", – sa­kė Jo­nas Mont­vi­las, at­vy­kęs iš Kau­no.

55 me­tų me­ni­nin­ko ju­bi­lie­ji­ne pa­ro­da džiau­gė­si ir jo šei­mos na­riai, ar­ti­mie­ji.

Svei­kin­to­jų su gė­lė­mis ei­lu­tė nu­tį­so per vi­są eks­po­zi­ci­jos sa­lę. Kiek­vie­nas as­me­niš­kai no­rė­jo me­ni­nin­kui tar­ti žo­dį ir pa­spaus­ti ran­ką.

Ko­dėl kli­šė?

Pa­ro­da su­da­ry­ta iš tri­jų skir­tin­gų da­lių, at­sklei­džian­čių au­to­riaus kū­ry­bi­nės veik­los įvai­ria­pu­siš­ku­mą.

Di­džio­jo­je eks­po­zi­ci­jų sa­lė­je – es­te­ti­ka ir vaiz­di­nio pa­sa­ko­ji­mu per­smelk­tas fo­tog­ra­fi­jų cik­las "Cliché".

Jo vie­nin­te­lė he­ro­jė – ba­le­ri­na. Ji – be­veik vi­sų fo­tog­ra­fi­jų cent­ri­nė fi­gū­ra, įkū­ni­jan­ti kom­po­zi­ci­jo­je vis ki­to­kią min­tį.

"Tai ir ma­no šei­mos is­to­ri­ja, – pa­brė­žia V. Damb­raus­kas, "Šiau­lių kraš­to" klau­sia­mas, kaip ki­lo cik­lo su­ma­ny­mas. – Trem­tys, ka­ras, žū­tis – vi­sa tai ir ma­no šei­mos is­to­ri­ja."

Ba­le­ri­nos įvaiz­dis neat­si­tik­ti­nis: "Tai sim­bo­lis ne tik pa­ties aukš­čiau­sio me­no, bet ir la­biau­siai pa­žei­džia­mo žmo­gaus. Žmo­gaus, ku­ris yra la­bai jaut­rus, pir­mas ei­na ir pir­mas kren­ta. Jis ir daž­nai įskun­džia­mas, jo ne­mėgs­ta, jam pa­vy­di".

"Vi­si tie da­ly­kai ir ver­ty­bės da­bar ta­po kli­šė­mis, – sa­ko V. Damb­raus­kas. – La­bai pa­to­gu in­for­ma­ci­ją va­din­ti ži­nio­mis, veik­la ta­po pro­jek­tais, moks­las, stu­di­jos pa­kei­čia­mos se­mi­na­rais su ka­vos gė­ri­mu.

Ver­ty­bių kai­ta man ne­pa­tin­ka. Aš ne­ga­liu su­tik­ti su tuo, kad kli­šė­mis, ba­na­lu­mu tam­pa ko­va už tė­vy­nę, pa­trio­tiš­ku­mas, gar­bė, oru­mas. O tai da­ro žmo­gų žmo­gu­mi ir per­duo­da­ma iš kar­tos į kar­tą."

Pa­ro­do­je iš­ka­bin­ti gat­vių pa­va­di­ni­mai, skai­čiai – iš tar­pu­ka­rio lai­ko­tar­pio. Tai taip pat sim­bo­lis.

"Di­dy­sis blo­gis yra ša­lia. Atei­na, ver­čia šok­ti, ati­ma kal­bą, tri­na var­dus. Išt­ry­nė gat­vių pa­va­di­ni­mus, li­ko skai­čiai ant sie­nų, ant ran­kų, nu­ga­rų, – ak­cen­tuo­ja au­to­rius. – Žmo­nės bu­vo nu­me­riai ka­lė­ji­muo­se, la­ge­riuo­se. Ma­no se­ne­lis de­vy­ne­rius me­tus bu­vo iš­trem­tas į am­ži­no įša­lo zo­ną. Tai ma­no ša­lies ir man šei­mos is­to­ri­ja – ir man tai bran­gu".

Vi­si ba­le­ri­nos mo­de­liai fo­tog­ra­fi­jo­se yra už­si­mer­kę.

"Nė­ra akių kon­tak­to, nes jos – sim­bo­lis, veid­ro­dis – į jas žvelg­da­mas kiek­vie­nas kom­po­zi­ci­jo­se ma­to sa­vo pra­smi­nį ko­dą, ne­bū­ti­nai tai, ką aš už­ko­da­vau, – sa­ko au­to­rius. – Jau per ati­da­ry­mą pa­ty­riau, kad kiek­vie­nas ma­to sa­vaip ir pa­kan­ka­mai gi­liai – to­dėl ma­nau, kad man pa­vy­ko".

La­bai pa­to­gu in­for­ma­ci­ją va­din­ti ži­nio­mis, veik­la ta­po pro­jek­tais, moks­las, stu­di­jos pa­kei­čia­mos se­mi­na­rais su ka­vos gė­ri­mu.

Ir po­rtre­tai, ir fil­mas

Ki­tą pa­ro­dos da­lį su­da­ro anks­čiau su­kur­tas fo­tog­ra­fi­nių po­rtre­tų cik­las "Port­re­tai mies­te". Tre­čią – fil­mas "Sap­nai. Ža­na. Les Re­ves. Jean­ne".

Cik­las "Port­re­tai mies­te" yra cik­lo "Ma­no mies­to po­rtre­tai", pri­sta­ty­to Šiau­liuo­se, Vil­niu­je, Grod­ne ir Lon­do­ne, tą­sa.

Be al­bu­mo "Ma­no mies­to po­rtre­tai", iš­leis­to 2014 me­tais, die­nos švie­są iš­vy­do dar trys au­to­riaus fo­tog­ra­fi­jų al­bu­mai – "Uni­ver­si­tas Doc­to­rum et Stu­den­tium" (2016), "Or­kest­rai" ir "Cho­ris­tai" (abu iš­leis­ti šie­met).

Pa­ro­dos po­rtre­tuo­se – ge­rai pa­žįs­ta­mi Lie­tu­vos žmo­nės.

Per pa­ro­dos ati­da­ry­mą įvy­ko ir fil­mo "Sap­nai. Ža­na. Les Re­ves. Jean­ne" rep­rem­je­ra. Fil­mas bus ro­do­mas ir per vi­są pa­ro­dos lai­ką.

Tai prieš 25 me­tus "vien pli­ku en­tu­ziaz­mu" įgy­ven­din­ta idė­ja. Vai­dy­bi­nis fil­mas pa­sa­ko­ja apie ke­lis Ža­nos d’Ark gy­ve­ni­mo epi­zo­dus. Fil­mas, ku­pi­nas są­ly­giš­ku­mo ir sim­bo­lių. Vai­di­na mė­gė­jai "He­li­jas" stu­di­jos ak­to­riai ir pro­fe­sio­na­lai Šiau­lių dra­mos teat­ro ak­to­riai.

Idė­jos au­to­rius, sce­na­ris­tas ir re­ži­sie­rius – Vil­man­tas Damb­raus­kas. Ope­ra­to­rius ir fil­mo mon­ta­žas – To­mas And­ri­jaus­kas. Mu­zi­ką fil­mui kū­rė Ge­di­mi­nas Dap­ke­vi­čius. Vik­to­ras Gun­da­je­vas fil­mą per­ska­na­vo, o To­mas And­ri­jaus­kas res­tau­ra­vo.

Pa­ro­do­je įreng­ta ir lai­ki­na fo­tos­tu­di­ja, ku­rio­je lan­ky­to­jai ga­li kur­ti sa­vo fo­to­se­si­jas. Au­to­rius ža­da siurp­ri­zą kū­ry­biš­kiau­siems ir drą­siau­siems.

Pa­ro­da veiks iki 2020 sau­sio 18 die­nos.