Romų moteris: šeimininkės prijuostę keičia knyga

Ro­mų mo­te­ris: šei­mi­nin­kės pri­juos­tę kei­čia kny­ga

Šei­mą su­kur­ti vos ke­tu­rio­li­kos ar pen­kio­li­kos me­tų. Lie­tu­viams gal­būt neįp­ras­ta, bet ro­mams net la­bai priim­ti­na – tai vie­nas se­niau­sių jų pa­pro­čių. Nors mer­gai­tės iš­te­ka vis vy­res­nės, jų vaid­muo šei­mo­je kei­čia­si, bet lie­ka tra­di­ciš­kas. Kaip gy­ve­na anks­ti iš­te­kė­ju­si ro­mų mo­te­ris? Jų pa­tir­tys, kaip ir lie­tu­vių to­le­ran­ci­ja bei vals­ty­bės pa­stan­gos pa­dė­ti pri­tap­ti – itin skir­tin­gos.

Si­mo­na Kve­de­ry­tė

Iš­te­kė­jo 14 me­tų

Ro­mė Ade­lė (var­das pa­keis­tas) nuo pat gi­mi­mo gy­ve­na Vil­niaus či­go­nų ta­bo­re, Kir­ti­muo­se. Ji už vy­res­nio, 22 me­tų, pa­čios su­ras­to jau­ni­kio iš­te­kė­jo bū­da­ma 14 me­tų.

„Tė­vams jis ne­pa­ti­ko, tad mums pa­gal ro­mų pa­pro­čius te­ko pa­bėg­ti. Po ke­lių die­nų grį­žo­me, o mo­ti­na ir tė­vas žen­tą tu­rė­jo pri­pa­žin­ti. Tad su­si­tuo­kė­me. Ne­gal­vo­jau, kad esu per jau­na – pas mus bu­vo įpras­ta tuok­tis to­kio am­žiaus. Be to, bu­vau įsi­my­lė­ju­si“, – pri­si­me­na Ade­lė.

Ji iš­te­kė­ju­si iš­si­kraus­tė į vy­ro tė­vų na­mus ir pa­li­ko mo­kyk­lą.

„Vi­sa­da no­rė­jau mo­ky­tis, sva­jo­jau tap­ti gy­dy­to­ja. Ma­mai sa­ky­da­vau, kad bū­siu me­di­ke, už­dirb­siu vi­sai šei­mai pi­ni­gų, ga­lė­si­me vi­si iš­si­kraus­ty­ti į mies­tą. Na, gy­ve­ni­mas pa­si­su­ko ki­taip“, – pa­sa­ko­ja ro­mė.

Net­ru­kus Ade­lė ėmė lauk­tis vai­ko. Ta­čiau vy­ras ėmė kel­ti prieš ją ran­ką, tad po aš­tuo­nių mė­ne­sių san­tuo­ka nu­trū­ko – Ade­lė iš vy­ro tė­vų na­mų grį­žo į sa­vus.

Ade­lė sa­ko, kad jau ir ta­da ga­li­my­bių grįž­ti į mo­kyk­lą ne­bu­vo. Vos 16 me­tų su­lau­ku­siai mer­gai­tei vie­nai te­ko rū­pin­tis ir sa­vo gi­mu­siu kū­di­kiu, ir dėl li­gos su­pa­ra­ly­žiuo­ta ma­ma.

Še­šio­lik­me­tė – šei­mi­nin­kė ir moks­lei­vė

Da­bar Ade­lė ne­dir­ba, ta­čiau vie­na au­gi­na ke­tu­ris vai­kus. Jos duk­ra taip pat iš­te­kė­jo 16 me­tų ir da­bar tu­ri de­vy­nių mė­ne­sių sū­nų. Šei­ma gy­ve­na Klai­pė­do­je.

„Ten duk­ra gy­ve­na ge­ro­mis są­ly­go­mis. Šei­my­ni­nį gy­ve­ni­mą ir moks­lus ga­li su­de­rin­ti. Mo­ko­si na­mie, sa­va­ran­kiš­kai at­lie­ka įvai­rias už­duo­tis. Ją lan­ko mo­ky­to­jai. Mer­gai­tė sva­jo­ja bū­ti ad­vo­ka­te“, – tei­gia Ade­lė.

Ji da­bar ma­no, kad anks­ti tuok­tis ne­rei­kė­tų. Esą jau­ni­mui rei­kia mo­ky­tis, siek­ti sva­jo­nių. Tam, kad gy­ve­ni­mas bū­tų sėk­min­ges­nis.

„Paprotys anks­ti tuok­tis bu­vo gal prieš de­šimt me­tų. Da­bar jau­ni­mas tai tie­siog da­ro dėl sa­vęs. Drau­gau­ja, įsi­my­li ir gal­vo­ja, kad ne­be­ga­li vie­nas be ki­to gy­ven­ti“, – aiš­ki­no Ade­lė.

Jos tei­gi­mu, pri­si­tai­ky­ti Lie­tu­vos vi­suo­me­nė­je nė­ra leng­va. Kar­tais truk­do ne pa­tys sa­vi­ti pa­pro­čiai, o da­lies lie­tu­vių po­žiū­ris. Nors to­le­ran­tiš­ku­mo dau­gė­ja, Ade­lė pri­pa­žįs­ta vis dar jau­čian­ti disk­ri­mi­na­ci­ją dėl tau­ty­bės, pa­vyz­džiui, pa­sta­bų dėl iš­vaiz­dos, il­go si­jo­no.

Jau­ni­kį su­ra­do tė­vai

Ro­mų in­teg­ra­ci­jos na­mų Vil­niu­je di­rek­to­rės Bo­že­nos Kar­ve­lie­nės is­to­ri­ja ki­to­kia. Ją, kaip dai­lią mer­gi­ną, pir­mo­jo vy­ro tė­vai nu­si­žiū­rė­jo, kai jai bu­vo 16 me­tų. Tė­vas duk­rą ati­duo­ti su­ti­ko. Ta­da pa­ti Bo­že­na, kaip ir dau­gu­ma ro­mių mer­gai­čių, apie sa­vo no­rus net ne­gal­vo­jo – au­go ne­drįs­da­ma prieš­gy­niau­ti tė­vams ir pa­si­ruo­šu­si bet ka­da iš­te­kė­ti, nes taip kiek­vie­nai ro­mų mer­gi­nai ir pri­de­ra. Tad ves­tu­vės įvy­ko, kai Bo­že­nai su­ka­ko 18 me­tų.

Tie­sa, ji jau sep­tin­to­je kla­sė­je me­tė mo­kyk­lą. Tai pa­da­ry­ti lie­pė tė­vas, nes ke­tu­rio­li­kos me­tų mer­gi­na lai­ko­ma pa­ne­le, ku­rią rei­kia sau­go­ti nuo ki­ta­tau­čių ir skais­ty­bės pra­ra­di­mo. Ji tu­ri lai­ką leis­ti na­mie – čia mo­ky­tis šei­mi­nin­kau­ti, au­gin­ti bro­lius ir se­se­ris.

„Žmo­na tu­ri bū­ti tvar­kin­ga, ge­ra šei­mi­nin­kė, ge­ra žmo­na, mar­ti ir ma­ma. Ji tu­ri anks­čiau už vi­sus kel­tis, pus­ry­čius pa­ruoš­ti, tvar­ky­tis, da­ry­ti mais­tą. Mo­te­ris ne­ga­li iš na­mų iš­neš­ti šei­my­ni­nių pro­ble­mų“, – pa­sa­ko­jo Bo­že­na.

Bo­že­na dėl ne­su­ta­ri­mų su pir­muo­ju vy­ru iš­si­sky­rė. Ji sa­ko pa­sau­lį pa­ma­čiu­si ki­to­mis aki­mis – bai­gė vi­du­ri­nę mo­kyk­lą, lan­kė įvai­rius kur­sus ir ra­do dar­bą par­duo­tu­vė­je.

Gra­žios ro­mų tra­di­ci­jos iš­ski­ria

Bo­že­na pa­sa­ko­ja, kad ro­mų mo­te­rys tu­ri ne­ma­žai per dau­gy­bę me­tų „išug­dy­tų duo­ty­bių“. Jos nie­ka­da ne­pa­liks sa­vo vai­ko li­ki­mo va­lio­je, ne­kels prieš jį ran­kos. Mo­ti­na, net ir gy­ven­da­ma skur­džiai, sa­vo at­ža­lai ati­duos vis­ką tam, kad jis bū­tų lai­min­gas.

Taip pat mo­te­rys ne­ga­li var­to­ti al­ko­ho­lio – jai tai bū­tų di­džiu­lė gė­da. Dė­vi iš­skir­ti­nius si­jo­nus, ne­ne­šio­ja rū­bų su gi­lia iš­kirp­te, dau­giau kū­no ati­den­gian­čių dra­bu­žių, dė­vi ska­ras.

Ji pri­pa­žįs­ta, kad su ro­mų pa­pro­čiais ne­leng­va gy­ven­ti Lie­tu­vo­je.

„Ro­mus nuo­lat ly­di jaus­mas, kad jie yra iš­skir­ti­niai, nes ki­to­kie. Į ta­ve krei­vai žiū­ri, pirš­tais ba­do, vien dėl to, kad esi či­go­nas. Darb­da­viai sa­ko, kad či­go­nų ne­prii­ma. Ne kar­tą ma­ne vien dėl tau­ty­bės yra at­lei­dę. Ir da­bar si­tua­ci­ja pa­na­ši: daug žmo­nių man skam­bi­na, pra­šo pa­dė­ti su­si­ras­ti dar­bą. Ma­žai dar vis Lie­tu­vo­je to­le­ran­ci­jos“, – ap­gai­les­tau­ja Bo­že­na.

Šiau­lie­čiai anks­ti ne­si­tuo­kia

Anks­ty­vos san­tuo­kos – to­li gra­žu ne tai­syk­lė. Ro­mų in­teg­ra­ci­jos cent­ro Šiau­liuo­se va­do­vė Kan­sue­la Ma­čiu­le­vi­čiū­tė ro­mų tra­di­ci­jos ne­si­lai­kė – iš­te­kė­jo 31 me­tų. Mat mo­kė­si, stu­di­ja­vo, ieš­ko­jo dar­bo ir nie­kur ne­sku­bė­jo.

Ji sa­ko, kad Šiau­lių ro­mų bend­ruo­me­nė­je anks­ty­vų san­tuo­kų be­veik ne­be­li­ko. Vie­na prie­žas­čių – ap­tir­pęs jau­ni­mo ra­tas. Daug jų emig­ra­vo į Ang­li­ją. Ki­ti gy­ve­na šiuo­lai­kiš­kiau.

„Ro­mai da­bar daž­nai šei­mą su­ku­ria 17 me­tų. Ma­nau, kad kuo skur­džiau gy­ve­na žmo­nės, tuo la­biau mer­gai­tės no­ri anks­ti iš­te­kė­ti ir taip pa­bėg­ti nuo tė­vų. Pa­si­tu­rimai gy­ve­nan­čio­se šei­mo­se anks­ty­vos san­tuo­kos re­tes­nės“, – sako Kan­sue­la.

Ji sa­ko, kad pri­tap­ti ro­mui nė­ra leng­va, bet įma­no­ma.

„Ro­mai vi­sa­da bu­vo en­gia­mi. To­dėl jie yra vie­nin­gi, no­ri iš­lai­ky­ti sa­vi­tu­mą, tra­di­ci­jas. Nie­kas neį­ti­kins ro­mų, kad, pa­vyz­džiui, anks­ty­vos san­tuo­kos yra prieš įsta­ty­mą. Jis vis tiek lai­ky­sis sa­vo pa­pro­čių, ku­riuos pa­vel­dė­jo iš tė­vų, se­ne­lių“, – įsi­ti­ki­nu­si K. Ma­čiu­le­vi­čiū­tė.

Ket­vir­ta­da­lis gim­do iki 18 me­tų

Et­ni­nių ty­ri­mų ins­ti­tu­to moks­li­nin­kė Vi­ta Kont­vai­nė sa­ko, kad anks­ty­vos san­tuo­kos tie­sia ke­lią ki­toms ro­mų pro­ble­moms. Iš­te­kė­ju­sios ir vai­ko su­si­lau­ku­sios mer­gai­tės anks­ti pa­lie­ka mo­kyk­lą, ne­si­mo­ko, ne­sie­kia įgy­ti pro­fe­si­jos, vė­liau ne­ran­da dar­bo. Taip pat ve­dę ber­niu­kai, no­rė­da­mi iš­lai­ky­ti šei­mą, anks­ti pa­lie­ka ug­dy­mo įstai­gą ir ima dirb­ti.

V. Kont­vai­nė tei­gia, kad daž­niau­siai ro­mai tuo­kia­si su­lau­kę 16–17 me­tų.

„Sa­vo di­ser­ta­ci­jos ty­ri­me mo­te­rų klau­siau, ka­da gi­mė pir­mas vai­kas. Paaiš­kė­jo, kad ket­vir­ta­da­lis jų gim­dė jau­nes­nės nei 18 me­tų. Maž­daug pen­kias­de­šimt­me­tės bu­vo la­biau iš­si­la­vi­nu­sios ir gim­dė vė­liau nei 30–40 me­tų mo­te­rys. Dvi­de­šimt­me­tės vėl­gi pir­mą­jį vai­ką gim­dė vė­liau“, – pa­sa­ko­jo V. Kont­vai­nė.

Jos tei­gi­mu, to­kie re­zul­ta­tai ro­do, kad kul­tū­ri­nės tra­di­ci­jos yra svar­bios, bet kar­tu lanks­čios, lin­ku­sios keis­tis. San­tuo­kos bū­na vė­ly­ves­nės, jei vai­kas mo­ko­si, šei­mo­je nė­ra di­de­lio skur­do.

„Svar­bu, kad ro­mų mer­gai­tės ir ber­niu­kai nuo vai­kys­tės ga­lė­tų mo­ky­tis, lan­ky­ti bū­re­lius. Tai reiš­kia, kad pe­da­go­gai tu­ri ne­nu­mo­ti ran­ka ir rū­pin­tis, kad mo­kyk­lą lan­ky­tų ne tik lie­tu­viai, bet ir ro­mai“, – aiš­ki­na V. Kont­vai­nė.

Ji pa­brė­žia, kad dėl ro­mų in­teg­ra­ci­jos tu­rė­tų steng­tis ir sa­vi­val­dy­bės – tik da­lis jų ima­si veiks­mų. Vil­nius su di­džiau­sia ro­mų bend­ruo­me­ne ša­ly­je tik da­bar pa­tvir­ti­no in­teg­ra­ci­jos pla­ną. O štai Klai­pė­do­je anks­ti vai­kų su­si­lau­ku­sioms mer­gai­tėms lei­džia­ma mo­ky­tis mo­kyk­lo­je nuo­to­li­niu bū­du.

Pas­tan­gos švies­ti ir in­teg­ruo­ti

Ro­mų tau­ti­nei ma­žu­mai ak­tua­lius klau­si­mus so­cia­li­nės įtrauk­ties, švie­ti­mo, svei­ka­tos ap­sau­gos ir ki­to­se sri­ty­se spręs­ti pa­de­da ir Tau­ti­nių ma­žu­mų de­par­ta­men­to pro­jek­tas „Vie­ti­nės ro­mų plat­for­mos – ke­lias link bend­ra­dar­bia­vi­mo su sa­vi­val­dy­bė­mis“. Jis, pri­sta­ty­tas dar praė­ju­sių me­tų bir­že­lio mė­ne­sį, sėk­min­gai tę­sia­si iki šiol.

Vil­niaus, Pa­ne­vė­žio, Šiau­lių mies­tų, Ma­ri­jam­po­lės ir Šal­či­nin­kų ra­jo­nų sa­vi­val­dy­bė­se dir­ba po vie­ną ap­mo­ky­tą ro­mų at­sto­vą, tei­kian­tį tar­pi­nin­ka­vi­mo pa­slau­gas vie­tos bend­ruo­me­nėms ir sa­vi­val­dy­bių ins­ti­tu­ci­jų dar­buo­to­jams. Jie iki šiol da­ly­va­vo dau­gy­bė­je įvai­rių se­mi­na­rų, mo­ky­mų. Šie bu­vo skir­ti ir su ro­mų vai­kais dir­ban­tiems mo­ky­to­jams bei so­cia­li­niams dar­buo­to­jams. Spe­cia­liuo­se se­mi­na­ruo­se, ku­riuo­se kal­bė­ta apie žmo­gaus tei­ses, ro­mų in­teg­ra­ci­ją ir ki­tus svar­bius klau­si­mus, da­ly­va­vo ro­mų tau­ty­bės mo­te­rys.

Pro­jek­tas yra da­lis 2015–2020 me­tų veiks­mų pla­no, skir­to ro­mų in­teg­ra­ci­jai į dar­bo rin­ką. Į pla­ną įtrauk­ta įsi­dar­bi­ni­mo pa­gal­ba, men­to­rys­tė, ne­mo­ka­mi vai­ra­vi­mo, ang­lų kal­bos ir kom­piu­te­ri­nio raš­tin­gu­mo kur­sai, spor­to už­siė­mi­mai, siu­vi­nė­ji­mas, mu­zi­ki­niai ren­gi­niai, mu­zi­kos mo­ky­mas ir ki­ta.

Užs. Nr. 348702