
Naujausios
Joniškis – blanki dėmė šalies verslumo žemėlapyje
Trečiąkart sudarytame Lietuvos regionų verslumo žemėlapyje Joniškio rajono savivaldybė kartu su Pagėgių savivaldybe atsidūrė prasčiausioje pozicijoje. Pagal kitą, „Citadelės“ banko, organizuotą tyrimą verslo laisvės indekso žemėlapyje Joniškis geresnėje pozicijoje, bet irgi neblizga. Rajono Tarybos narė Rimantė Misiūnienė sako, kad vietos valdžia per mažai padeda, kažkodėl nenori skatinti smulkių verslininkų, remti bendruomenių iniciatyvų. O patys verslininkai svarsto, kad be valstybinės tikslinės paramos regionams padėtis tik blogės.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Statistika neguodžianti
Remiantis tyrimu, kurį inicijavo Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU), pačios neversliausios šalyje yra Pagėgių ir Joniškio rajono savivaldybės, kuriose verslumo lygis siekė atitinkamai 61 ir 62 procentus bendro Lietuvos vidurkio. Šiaulių apskrityje į neversliųjų gretas pateko ir Pakruojo rajonas (72 procentai šalies vidurkio).
Iš 10 savivaldybių, kuriose verslumo lygis žemiausias, 8 yra pasienio regionuose, besiribojančiuose su Latvija, Baltarusija, Lenkija, Rusija.
Vidutiniškai Lietuvoje tūkstančiui gyventojų tenka beveik trys naujos įmonės, bet pasienyje – Vilkaviškio, Kazlų Rūdos, Pakruojo, Lazdijų, Joniškio rajonuose – statistiškai neįsteigta net viena įmonė. Minėtam skaičiui gyventojų šiuose rajonuose teko pusė ar aštuonios dešimtosios įmonės. Ekspertai daro prielaidą, kad tokį atsilikimą lemia savivaldybių infrastruktūros trūkumas ir šešėliniai verslai.
„Citadelės“ banko organizuotame 2016 metų tyrimo pagrindu sudarytame verslo kliūčių žemėlapyje Joniškis nėra žemiausioje pozicijoje. Jis patenka į rajonų grupę (joje nurodyti beveik visi Šiaulių apskrities rajonai), kurių verslo laisvės indeksas yra 70–79 procentai. Daugiausiai laisvės verslininkai mato Neringoje (net 182 procentai šalies vidurkio).
Rajono valdžia galėtų padėti kur kas daugiau
Joniškio rajono tarybos opozicinės frakcijos narė, "valstietė" Rimantė Misiūnienė įsitikinusi, kad ne tik nekokia geografinė padėtis lemia tokį atsilikimą nuo kitų šalies rajonų. Jos nuomone, ypač atsakinga už susiklosčiusią padėtį yra rajono valdžia.
„Savivaldybės gali lemti žemės ir nekilnojamojo turto mokesčio dydį. Juk būtų galima pradedantiems verslininkams kelerius pirmuosius metus taikyti nulinį tarifą. Galbūt pagal dydį, veiklą ar kitus kriterijus mokestį laipsniuoti. Turime Turizmo ir verslo informacijos centrą Joniškyje, tad paprašykime jų tokios įmonių analizės. Jeigu trūksta idėjų, kaip pritraukti naujus verslus, kaip padėti esamiems, užsakykime mokslinius tyrimus, pavyzdžiui, baigiamųjų kursų studentams. Ir jiems bus nauda – atliktas darbas atsiskaityti, ir mums, nes jauni žmonės kupini minčių, atviri inovacijoms. Leiskime jiems tai pateikti, o tada svarstykime, ką iš tikrųjų galėtume įgyvendinti,“ – siūlo rajono tarybos narė R. Misiūnienė.
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė pastebėjo, kad iniciatyvos verslo liudijimų kainas mažinti rajono valdantieji ėmėsi tada, kai apie kituose rajonuose daromus tokius veiksmus rašyti ir su Joniškio rajonu lyginti padėtį pradėjo žiniasklaida. Apie tai spausdinta ir „Šiaulių krašte“ ("Joniškis „atsibudo“ – žada mažinti verslo liudijimų kainas“, 2016 12 07).
R. Misiūnienė priekaištauja valdantiesiems ir dėl to, kad jie labai menkai remia kaimų bendruomenių iniciatyvas. Praėjusiais metais buvo daug diskusijų, kol pasiektas projektų kofinansavimas. O juk bendruomenės pritraukia daug lėšų, iš kurių sutvarko viešąsias erdves, kuria amatų centrus ir kita.
Verslininkų asociaciją valdžia girdi
Joniškio rajono verslininkų asociacijos pirmininkė UAB „Miltinuko Receptas“ direktorė Audronė Budreckienė teigia, kad rajono valdžia įsiklauso į verslininkų poreikius.
„Buvo diskusijų dėl Turizmo ir verslo informacijos centro reorganizavimo. Mūsų asociacija pageidavo, kad toks centras išliktų. Su rajono vadovais susėdę prie bendro stalo diskutavome ir buvome išklausyti. Centras veikia, nauja vadovė stengiasi, rodo gerus pirmuosius rezultatus,“ – „Šiaulių kraštui“ sakė viena iš stambesnių Joniškio rajono verslininkių, pripažindama, kad nėra labai detaliai įsigilinusi į verslumo poreikius ir problemas rajone.
Jos manymu, skelbiami verslumo rezultatai gali būti netikslūs, jeigu į juos neįskaičiuojami ūkininkai. Kadangi rajone labiausiai klestinti šaka yra būtent žemės ūkis, jis sudaro nemenką verslų dalį.
Mažėja gyventojų, ir verslas traukiasi
Kitas joniškietis verslininkas, pramogų centro „Žilvinas“ savininkas Henrikas Mikalkėnas sako, kad tas, kuris duotų veiksmingą receptą, kaip išspręsti verslumo problemas provincijoje, būtų vertas milijono. Anot jo, susidaro uždaras ratas: verslo mažėja, nes mažėja gyventojų, nebėra nei tiek pirkėjų, nei – svarbiausia – kvalifikuotos darbo jėgos. Jeigu verslininkas rinksis, kur investuoti, Vilniuje ar Joniškyje, be abejonės, pasirinks sostinę.
„Ten jis ras pakankamai darbuotojų. Pas mus kažkada irgi buvo planų, kad ateis siuvimo įmonė. Reikėjo 30 siuvėjų, o tiek nėra, nors bedarbių tarsi ir turime. Kai atsidarė kino teatras, rankomis plojome. O po kelerių metų užsidarė, neišgyveno. Kitas dalykas: besikuriančiam verslui savivaldybės išsinerdamos iš kailio siūlys žemės sklypus ir Joniškyje, ir Vilniuje. Nemanau, kad savivaldybės ką nors galėtų spręsti, tai valstybinė problema. Vilnius išpampęs, o regionai miršta. Kaip vienas mūsų rajono politikas yra pasakęs, „po dešimties metų vietoje Joniškio gal liks tik lenta, kad toks miestas buvo“, – svarsto H. Mikalkėnas.
Maitinimo versle dirbantis joniškietis pastebi, kaip kasmet valgančių kavinėse žmonių srautai mažėja, užsakymai menksta.
„Net vizualiai aiškiai matyti: seniau mokinių šimtadieniai, abiturientų išleistuvės būdavo gerokai gausesnės. Dabar laidos mažesnės, ir pajamų gauname mažiau, – aiškina H. Mikalkėnas. – Kažkada kalbėdami apie mūsų rajono stiprybes akcentuodavome, kad gerai išsidėstęs mokyklų tinklas, yra pakankamai darželiuose vaikams vietų. Vilniuje, tuo tarpu, vaiką dar negimusį reikia užrašyti į darželį. Tačiau pas mus nėra darbo. Ir kaip tą balansą padaryti?..“
Pasienio regionai atsidūrė apačioje
Trečiąkart sudarytame Lietuvos regionų verslumo žemėlapyje antrus metus iš eilės pirmauja Neringa – verslumo lygis čia 3,6 karto viršija Lietuvos vidurkį. Po jos rikiuojasi Vilnius ir Palanga, kur verslumo lygis yra atitinkamai 2 kartus ir 1,85 karto didesnis už šalies vidurkį.
Versliausių savivaldybių penketuką užbaigia Kauno miestas ir Kauno rajonas – šiose savivaldybėse verslumo lygis atitinkamai 53 procentais ir 38 procentais viršija Lietuvos vidurkį.
Į lyderių dešimtuką taip pat pateko Klaipėdos miestas (verslumo lygis – 137 proc. Lietuvos vidurkio), Klaipėdos rajonas (126 proc.), Šiaulių miestas (120 proc.), Vilniaus rajonas (119 proc.) ir Birštonas (115 proc.).
Lietuvos verslumo žemėlapis sudarytas atsižvelgiant į 1000 gyventojų tenkantį mažų ir vidutinių įmonių skaičių, naujai registruotų įmonių koncentraciją, ekonominę veiklą vykdančių fizinių asmenų skaičių ir jo metinį pokytį, kredito unijų išduotų verslo paskolų skaičių, įmonių vadovų nuomonę apie verslo aplinką ir plėtros planus.
Versliausių regionų sąrašo apačioje atsidūrė Pagėgių ir Joniškio savivaldybės, kuriose verslumo lygis siekia atitinkamai 61 ir 62 procentus bendro Lietuvos vidurkio. Pagal verslumo lygį nedaug juos aplenkė Šilalės (66 proc.), Visagino (70 proc.), Pasvalio (71 proc.), Pakruojo ir Varėnos (po 72 proc.) savivaldybės.
Šaltinis: Lietuvos centrinė kredito unija
Autorės nuotr.
Joniškio rajono verslininkų asociacijos pirmininkė Audronė Budreckienė sako, kad skelbiami verslumo rezultatai gali būti netikslūs, jeigu į juos neįskaičiuojami ūkininkai.
Joniškio rajono tarybos opozicinės frakcijos narė, „valstietė“ Rimantė Misiūnienė įsitikinusi, kad už Joniškio atsilikimą nuo kitų šalies rajonų verslumo srityje nemažai atsakinga rajono valdžia.
Joniškietis verslininkas, pramogų centro „Žilvinas“ savininkas Henrikas Mikalkėnas sako, kad tas, kuris duotų veiksmingą receptą, kaip išspręsti verslumo problemas provincijoje, būtų vertas milijono.