
Naujausios
Obelis „sulapojo“ kaklaraiščiais
Šiaulių rajono Eimučių kaimo gyventojų bendruomenės vadovė Elena Kanišauskienė nusprendė neįprastai eksponuoti savo kaklaraiščių kolekciją – sukabinti juos ant obels. Kaimynai ne tik kibo į talką juos kabinti, bet kolekciją papildė ir savais kaklaraiščiais. Dabar jų ant medžio – kone tūkstantis.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Nepastebėti medžio Eimučių centre su vėjyje besiplaikstančiais spalvotais kaklaraiščiais tiesiog neįmanoma.
„Esam našlių kaimas, liko daug „šlipsų“, tai ir sukabinom“, – paklaustos, kaip kilo mintis taip papuošti medį, juokavo Eimučių bendruomenės moterys.
Didžiąją kaklaraiščių dalį sudaro E. Kanišauskienės kolekcija.
„Kai mirė mano tėtis, liko trys ar keturi kaklaraiščiai. Po truputį kolekcija pildėsi, vienas atidavė, kitas. Žinojo, kad renku, tai klausdavo: „Gal tau reikia?“ Taip ir susikaupė šešios bananų dėžės“, – pasakoja moteris.
Šeštadienį kaime vykusios talkos metu ant senos obels buvo pakabinti 964 kaklaraiščiai, vakar ponia Elena atsinešė ir pakabino dar 24.
Gerą pusdienį aplinką tvarkė ir obelį puošė gausus talkininkų būrys. Sukabinti į aukštą medį kolekciją prireikė net triaukščių kopėčių.
Ponios Elenos tikinimu, ant medžio nerastume dviejų tokių pat kaklaraiščių – visi skirtingi. Dauguma – klasikiniai, tačiau yra ir austų, rištų, pintų ir net odinių, taip pat keletas „varlyčių“.
Elena tarp gausybės kaklaraiščių atranda sidabro siūlais siuvinėtą šviesų savo tėčio pirmąjį kaklaraištį.
Kaip į tokį sumanymą reaguoja žmonės?
„Vieni skeptiškai žiūri, kiti – su humoru, treti – susidomėję, grožisi“, – sako moteris.
Į kaklaraiščių rekordą E. Kanišauskienė nepretenduoja. Aplenkti žurnalistą ir diktorių Juozą Šalkauską būtų sunku – jo kolekcijoje per 1 400 tvarkingai saugomų kaklaraiščių. Beje, J. Šalkauskas jau susisiekė su eimutiške ir klausė, gal jos kolekcijoje yra kokių neįprastų, nematytų kaklaraiščių.
E. Kanišauskienės kolekcija gal būtų gausesnė, tačiau dalis šilkinių, gražesniais raštais kaklaraiščių prieš Velykas panaudojama kiaušiniams marginti. Pasirinkti gražesnio kaklaraiščio kokiai šventei užsuka kaimynai.
Vyriškus kaklaraiščius E. Kanišauskienė pritaiko ir moterims. Plonąjį kaklaraiščio galą susuka į rožytę, kurią sutvirtina karštais klijais arba susiuva, prisiuva žiogelį ar sagtelę, ir išeina graži susegama moteriška kaklaskarė. Ant medžio kabo ir toks aksesuaras.
Obelį kaklaraiščiai puoš mėnesį. Po to eimutiškiai juos nukabins ir sudės atgal į dėžes. Kolekciją pildys toliau, o Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį planuoja pasitikti jau su daugiau nei 1 000 kaklaraiščių papuoštu medžiu.
Vytauto RUŠKIO nuotr.
„Vilnius kaklaraiščius kabina ant tilto, o Eimučiai – ant obels“, – šypsojosi (iš kairės) akcijos sumanytoja ir kaklaraiščių kolekcininkė Elena Kanišauskienė ir talkininkės Aldona Bagdonienė, Jadvyga Vaizgutienė ir Aldona Bugienė.
Vakar Eimučių kaimo moterys ant obels užrišo dar 24 kaklaraiščius ir dabar vėjyje plaikstosi beveik tūkstantis kaklaraiščių.
Apie šimtą gyventojų turintis Šiaulių rajono Eimučių kaimas šiomis dienomis išgarsėjo kaklaraiščių medžiu. Jo nuotraukomis eimutiškiai pasidalijo ir su užsienyje gyvenančiais vaikais, anūkais, giminaičiais.
Vyrišką kaklaraištį galima paversti gražiu moterišku kaklo aksesuaru – tereikia plonąjį kaklaraiščio galą susukti į rožytę ir pritvirtinti sagtelę, kad būtų galima prisegti prie plačiojo galo.