
Naujausios
Bankrotų bylose šluojamos neveikiančios įmonės
Šiaulių apygardos teismas šiemet per keturis mėnesius paskelbė 69 Šiaulių miesto įmonių bankrotus, o iš viso vykdomos 202 miesto įmonių bankroto procedūros. Regione 12 procentų išaugo bankroto bylų, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Augimas siejamas su „apsivalymu“.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Nuo pernai bankrotų daugėja
Šiaulių apygardos teismo pirmininkas Vytautas Kursevičius, „Šiaulių kraštui“ komentuodamas bankroto bylų situaciją, pateikė tokius skaičius: 2015 metais dėl juridinių asmenų bankroto gauta 265 civilinės bylos, 2016 metais – 424 bylos. Šiemet per keturis mėnesius – jau sulaukta 158 prašymų iškelti bankroto bylas arba 12 procentų daugiau nei pernai tuo pačiu metu.
Šie skaičiai apima teismo aptarnaujamas Šiaulių apskrities visas savivaldybes bei Telšių, Mažeikių ir Raseinių savivaldybes.
Lietuvoje, palyginti su praėjusiais metais, bankroto bylų padaugėjo 16 procentų.
„Ekonomikos ekspertai sako, jeigu bankrotų daugėja, tai ekonomika gyva, ji auga dėl aktyvių procesų, o bankrutuoja neaktyvios įmonės. Tos, kurios jokios veiklos nevykdė ar tiesiog ekonomikai kylant nebeišlaikė konkurencijos“, – sakė teismo pirmininkas.
Tris ketvirtadalius bankrotų inicijuoja valstybės institucijos – „Sodra“ ir VMI – dėl susikaupusių mokesčių skolų.
Teisėjai apkrauti bylomis
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai kiekvienas turi net po 60 bankroto bylų.
„Bankroto procedūros tęsiasi ne po vienerius metus, retai kuri baigiasi greitai, vykdoma supaprastinta tvarka“, – paaiškina V. Kursevičius.
Šiuo metu bankroto procedūros yra vykdomos 202 Šiaulių miesto įmonėse (iš jų 69 bankrotai paskelbti šiais metais), Akmenės rajono atitinkamai – 17 (9), Joniškio – 17 (4), Kelmės – 17 (5), Pakruojo – 10 (1), Radviliškio – 26 (6), Šiaulių rajono – 41 (15).
„Pakruojyje bylų mažai ne tik dėl galbūt rajono mažesnio ekonominio aktyvumo, ten apskritai mažiausiai bylinėjamasi – taikiausias kraštas regione, – sako V. Kursevičius. – Šiaip lietuviai esame karingi – už estus net tris kartus daugiau bylinėjamės, o už latvius – du kartus. Tarp ES šalių Lietuva į pirmą septynetuką patenka pagal išnagrinėtų bylų skaičių.“
Bankroto iškėlimo atvejais retai sudaromos taikos sutartys.
„Taikos sutartis turi būti sudaroma ne tik su bankroto iniciatoriumi, o su visais įmonės kreditoriais, – sako teismo pirmininkas. – Bet, pavyzdžiui, pernai mūsų teisme iš 292 išnagrinėtų bankroto bylų tik 2 bylos buvo nutrauktos patvirtinus taikos sutartis.“
Nustatoma ir tyčinių bankrotų
Teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, kad įmonės savininkas ar vadovas tyčia veikė prieš įmonės interesus, švaistė lėšas, siekė išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.
Šiaulių apygardos teismas pernai nagrinėjo 9 pareiškimus dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Iš jų 5 buvo pripažinti tyčiniais.
„Šiais metais nagrinėjami keturi tokie pareiškimai, – sakė V. Kursevičius. – Dviejose civilinėse bylose bankrotai jau pripažinti tyčiniais.“
Dažniausiai bankroto administratoriai prašo iškelti tyčinio bankroto bylą. Pripažinus bankrotą tyčiniu, administratorius privalo patikrinti įmonės sandorius per 5 metus iki bankroto iškėlimo. Esant didelei žalai, gali būti inicijuota ir baudžiamoji byla.
„Mano praktikoje buvo atvejis, kai didelės lėšos buvo išplautos fiktyviais sandoriais, pervedant pinigus į Angliją, paaiškėjo, neveikiančiai įmonei, – prisiminė V. Kursevičius. – Bet buvo ir kitoks atvejis – įmonės vadovą apgynėme, kai bankroto administratorius prašė pripažinti tyčinį bankrotą.“
Apsivalymo banga
„Negalima teigti, kad pastaruoju metu daugiau įmonių ėmė bankrutuoti – tiesiog antrus metus „Sodra“, inicijuodama bankrotus, „apsivalo“ nuo ilgą laiką šiai institucijai ataskaitų neteikiančių ir faktiškai neveikiančių įmonių“, – teigia Rimantas Bražūnas, bankroto administratorius.
Iš savo praktikos mato, jog didžiąją dalį iš pastaruoju metu inicijuojamų bankrotų bylų sudaro bankrotai įmonių, kurios neveikė dešimt ir daugiau metų.
„Nuo šių metų vasario mėnesio pabaigos vien man buvo paskirtos administruoti 24 įmonės, iš jų 22 – individualios, – sakė R. Bražūnas. – Visų jų bankrotus inicijavo „Sodra“, tik vienos bendrovės – pats įmonės vadovas, ir ta pati neveikė nuo 2013 metų.“
Administruoja bankrotus individualių įmonių, kurios veiklos nevykdė ir nuo 2002 metų, ir nuo 2005 metų.
Tokiais atvejais sunku rasti ir įmonių savininkus, ir įmonių dokumentus, kurie pagal Archyvų įstatymą saugomi dešimt metų. Nereti atvejai, kai tokių įmonių savininkai išvykę į užsienį, mirę arba nėra jokio registruojamo turto, iš kurio galima būtų išieškoti skolas kreditoriams.
Tokiais atvejais bankroto administratorius ne tik negali atsiskaityti su įmonės kreditoriais, bet ir negauna lėšų už savo darbą.
Tik vienas iš jo administruojamų įmonių savininkų turi turto – pusę namo, o visi kiti nieko neturi – kas perrašė turtą žmonai, kas – vaikams. Nors kai kas ir važinėja su prabangia mašina.
„Jeigu laiku „Sodra“ ar Mokesčių inspekcija būtų sužiūrėjusios, kad įmonė yra prie nemokumo ribos, ar keletą metų neteikia jokių privalomų ataskaitų apie savo veiklą ir dėl to atidžiau paanalizavusios padėtį joje, laiku nustačius įmonės nemokumą ir inicijavus bankroto bylą, neretai dar būtų galima atsiskaityti bent su dalimi įmonės kreditorių. O kai nėra nei dokumentų, turtas seniai iššvaistytas – iš ko ieškoti? – klausė bankroto administratorius. – Dabar jų uždarymo vajus vyksta, o kreditoriai lieka nuskriausti.“
Jis taip pat pabrėžė ir pačių įmonių vadovų prievolę kreiptis į teismą dėl bankroto iškėlimo.
„Dabar yra tokia įstatymo nuostata, kad įmonei pasiekus nemokumo ribą, pats įmonės vadovas privalo kreiptis į teismą dėl bankroto iškėlimo, – sakė R. Bražūnas. – Jeigu nesikreipė, tai bankroto administratorius turi teisę iškelti bylą dėl žalos, atsiradusios nuo nemokumo atsiradimo iki bankroto bylos iškėlimo, išieškojimo iš įmonės vadovo.“
Mažėja visa Lietuva
„Asocijuotos verslo struktūros seniai kėlėme problemą, kad valstybės institucijos, atsakingos už įmonių priežiūrą, laiku signalizuotų apie jų finansinę būklę, – teigė Vidmantas Japertas, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas. – Bet ilgai pagal finansinius rodiklius buvo leidžiama įmonėms žemai nusivažiuoti – kol iš esmės kapitalai būdavo pravalgyti.“
Situacija, kai delsiama uždaryti vegetuojančias ir į vis didesnį nemokumą smunkančias įmones, niekam nenaudinga.
„Kiekvienas kreditorius galėjo inicijuoti tokių įmonių bankrotą, bet tą seniai galėjo daryti ir valstybė, gindama mokesčių mokėtojų interesus ir sąžiningą verslą, – teigė V. Japertas. – Jeigu kažkas dešimt metų miegojo, o dabar ėmėsi veiksmų, tai bankrotų statistika ir didėja.“
Jo žodžiais,"nėra blogai vieną dieną pamatyti realų vaizdą“, sužinoti, kiek realiai yra veikiančių ūkio subjektų.
Per pastaruosius dvejus metus bankrutavo ir ne viena žinoma Šiaulių įmonė. Tarp jų – UAB „Šiaulių tauro televizoriai“, statybų verslo UAB „Rotonda“.
Praėjusių metų pabaigoje bankrotas paskelbtas UAB „Karališkas vežėjas“, o iš statybų sektoriaus išnyko UAB „Žemda“ bei viena didžiausių mieste statybos bendrovių – UAB „CMM Baltic“.
„Ekonomika atskirose srityse kyla, bet pernai vietos verslas mažai plėtėsi, statybų sektoriui vėl buvo sunkūs metai“, – komentavo V. Japertas.
Daugiabučių renovacijai pagal valstybės programą paramos mažėjo, susitraukė darbų apimtys. Tai darė įtaką visoms su statybomis susijusioms įmonėms.
ŠPPAR vadovas bankrotų priežastis įžvelgia ir viešųjų pirkimų politikoje.
„Didžia dalimi įmonės bankrutuoja, kai prisiima daugiau įsipareigojimų, nei gali įvykdyti, – sakė V. Japertas. – Viešuosiuose pirkimuose lemia mažiausia kaina, o įmonės, konkuruodamos kainos mažinimo sąskaita, su kažkuo tiesiog nebeatsiskaito. Jeigu sąžiningai žmonėms mokėsi atlyginimus, mokesčius, tai maža kaina nelabai gali konkuruoti.“
Kita vertus, nereikėtų stebėtis, jog verslas mažai plečiasi. Jo žodžiais, „pati Lietuva traukiasi“.
„Gyventojų mažėja ir rinka mažėja, o jeigu valstybė neįlieja lėšų, tai visas ūkis traukiasi“, – sakė ŠPPAR vadovas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Vytautas Kursevičius, Šiaulių apygardos teismo pirmininkas, sako, jog šiemet jau sulaukta 158 prašymų iškelti bankroto bylas: „Daugiausia – jokios aktyvios veiklos nebevykdančioms įmonėms.“
Vidmantas Japertas, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas, pabrėžia, jog įmonių priežiūrą vykdančios valstybės institucijos turi laiku signalizuoti apie į nemokumą brendančias įmones: „Jos pridaro didžiulės žalos kitoms įmonėms.“