Atgijo Kelmės dvaro paveikslas

At­gi­jo Kel­mės dva­ro pa­veiks­las

Šeš­ta­die­nį Kel­mės kraš­to mu­zie­ju­je, bu­vu­sia­me dva­re, pa­mi­nė­ta Tarp­tau­ti­nė mu­zie­jų nak­tis. Į ren­gi­nį su­si­rin­kę nak­ti­nė­to­jai tu­rė­jo ga­li­my­bę su­si­pa­žin­ti su at­gi­ju­siu Gru­ževs­kių šei­mos pa­veiks­lu, ori­gi­na­lio­mis pa­ro­do­mis, pan­to­mi­mos pa­si­ro­dy­mu, da­ly­vau­ti pir­mą sy­kį su­reng­to­je ne­mo­ka­mo­je lo­te­ri­jo­je.

Kel­mė­je Mu­zie­jų nak­tis mi­nė­ta de­vin­tą kar­tą.

Da­lia KAR­PA­VI­ČIE­NĖ

daliak@skrastas.lt

Gru­ževs­kių šei­ma „su­grį­žo“ į na­mus

Kel­mės kraš­to mu­zie­jaus di­rek­to­rė Da­nu­tė Žal­pie­nė sa­kė, jog kas me­tai, per Mu­zie­jų nak­tų ren­gi­nius, sten­gia­si dva­rą pa­ro­dy­ti vis ki­taip, nu­švies­ti nau­jo­mis spal­vo­mis.

Šiais me­tais „at­gai­vin­tas“ bu­vu­sių dva­ro sa­vi­nin­kų Gru­ževs­kių šei­mos pa­veiks­las. Mu­zie­jaus dar­buo­to­ja Kris­ti­na Mi­la­šaus­kie­nė ta­ry­tum nu­žen­gė iš pa­veiks­lo, įkū­ny­da­ma ja­me pa­vaiz­duo­tą Emą Gru­ževs­kai­tę. Pa­veiks­lą bai­gė pieš­ti dai­li­nin­kas (ak­to­rius Ge­di­mi­nas Tri­jo­nis).

Me­no kū­ri­nio ko­pi­ją Kel­mės kraš­to mu­zie­jus įsi­gi­jo iš Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jaus.

D. Žal­pie­nė pa­pa­sa­ko­jo pa­veiks­lo, ku­rio au­to­rius ne­ži­no­mas, is­to­ri­ją. 1846 me­tais Ju­lius Gru­ževs­kis, po da­ly­va­vi­mo 1831 me­tų su­ki­li­me, bu­vo pri­vers­tas pa­si­trauk­ti į už­sie­nį, da­lis dva­ro tur­to – kon­fis­kuo­ta. Iš Kel­mės dva­ro, po il­go by­li­nė­ji­mo­si, atim­tas tik ket­vir­ta­da­lis tur­to. Bu­vo su­da­ry­tas są­ra­šas kon­fis­kuo­ti­nų daik­tų, tarp ku­rių bu­vo įra­šy­tas ir Gru­ževs­kių šei­mos pa­veiks­las.

Mi­ni­ma, jog pa­veiks­lo aukš­tis – du met­rai, plo­tis – pu­sant­ro met­ro. Ki­tos ži­nios apie pa­veiks­lą sie­kia 1937 me­tus. XX am­žiaus laik­raš­ty­je ko­res­pon­den­tas Sta­sys Ma­zi­liaus­kas ap­ra­šė di­de­lį įspū­dį jam pa­li­ku­sį Kel­mės dva­rą su gra­žiu par­ke­tu, dau­gy­be veid­ro­džių ir pa­veiks­lų. Ka­bo­jo ir Gru­ževs­kių na­mų pa­veiks­las. Kas pa­veiks­le pa­vaiz­duo­ta, ko­res­pon­den­tui pa­pa­sa­ko­jo dva­ri­nin­kė Gab­rie­lė Gru­ževs­kie­nė.

Maž­daug prieš de­šimt­me­tį Kel­mė­je lan­kė­si Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jaus dar­buo­to­ja. Ji mu­zie­jaus eks­po­zi­ci­jo­je pa­ma­tė nuo­trau­ką, ku­rio­je prie šei­mos pa­veiks­lo sė­di G. Gru­ževs­kie­nė. Paaiš­kė­jo, jog Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­ju­je yra pa­veiks­lo ori­gi­na­las.

Pa­veiks­las bu­vo la­bai pra­stos būk­lės, vie­to­mis dro­bė jau bu­vo pra­kiu­ru­si, pa­veiks­las ne­bu­vo iden­ti­fi­kuo­tas kaip Kel­mės dva­ro nuo­sa­vy­bė. 1940 me­tais, po na­cio­na­li­za­ci­jos, Šiau­lių „Au­ros“ ir Tel­šių „Al­kos“ mu­zie­jai re­gist­ra­vo ir kau­pė neišg­robs­ty­tas ver­ty­bes. Gru­ževs­kių šei­mos pa­veiks­las il­gai iš­gu­lė­jo mu­zie­ju­je. Tik at­si­tik­ti­nu­mas lė­mė, jog jis bu­vo iden­ti­fi­kuo­tas. Pa­veiks­lą Gu­dy­no cent­re res­tau­ra­vo apie aš­tuo­ne­rius me­tus.

„Pa­veiks­lo ori­gi­na­las ka­bo Chai­mo Fren­ke­lio vi­lo­je Šiau­liuo­se, mes tu­ri­me ko­pi­ją, la­bai tuo džiau­gia­mės“, – sa­kė Kel­mės kraš­to mu­zie­jaus di­rek­to­rė Da­nu­tė Žal­pie­nė, pa­žy­mė­da­ma, jog pa­veiks­le nu­ta­py­ti reikš­min­gi Kel­mei žmo­nės.

Cent­re – vy­riau­sias šei­mos na­rys Jo­kū­bas Gru­ževs­kis, pri­si­dė­jęs prie Kel­mės dva­ro sta­ty­bos, kles­tė­ji­mo – ir šio pa­veiks­lo fun­da­to­rius. Ša­lia jo, iš de­ši­nės – vy­riau­sia­s sū­nus Ju­lius Gru­ževs­kis.

Jo­kū­bas Gru­ževs­kis vy­riau­sią­jį sū­nų auk­lė­jo pa­trio­tiš­kai, ne­lei­do jo į ru­sų mo­kyk­lą. Ju­lius Gru­ževs­kis ak­ty­viai da­ly­va­vo 1831 me­tų su­ki­li­me, sa­vo lė­šo­mis ap­gink­la­vo ulo­nų pul­ką. Po Jo­kū­bo Gru­ževs­kio mir­ties ir Ju­liaus Gru­ževs­kio pri­vers­ti­nės emig­ra­ci­jos, dva­rą sėk­min­gai val­dė Jo­nas Gru­ževs­kis, vė­liau dva­rą per­da­vęs sū­nui Bro­nis­lo­vui.

1915 me­tais Bro­nis­lo­vas Gru­ževs­kis mi­rė, pa­lik­da­mas naš­lę Gab­rie­lę Gru­ževs­kie­nę su duk­ro­mis. Dva­rą mo­te­rys val­dė iki pat 1940-ųjų. Pa­veiks­le – ir jau­niau­sia­s Jo­kū­bo Gru­ževs­kio sū­nus Jur­gis. Ve­dęs Ju­ze­fą Pil­suds­ką, val­dė Pa­du­by­sio dva­rą. Ša­lia Jur­gio – jo se­suo Do­ro­ta Gru­ževs­kai­tė, taip pa­va­din­ta ma­mos gar­bei (ki­tos se­se­rys – Oti­li­ja ir Ema). Bu­vo iš­te­kė­ju­si už Ba­zi­liaus Chris­tia­no­vi­čiaus, vė­liau – už Sta­nis­lo­vo Mik­še­vi­čiaus.

Pa­veiks­le ne­pa­vaiz­duo­ta Do­ro­ta Gru­ževs­kie­nė, ku­ri, pa­gim­džiu­si sep­ty­nis vai­kus, mi­rė bū­da­ma 32 me­tų. Dro­bė­je įam­žin­ta vai­ke­lį lai­kan­ti Liud­vi­ka Gru­ževs­kai­tė, ša­lia – jos vy­ras Ni­ko­la­jus Sal­ty­ko­vas, ca­ro ap­lin­ko­je ėjęs aukš­tas pa­rei­gas. Iš da­lies dėl įta­kin­go žen­to Gru­ževs­kiai ne­pra­ra­do vi­so sa­vo tur­to.

Pa­veiks­lo vi­du­ry­je, ant sta­lo – in­das su vai­siais. Pa­sak D. Žal­pie­nės, di­de­lė lai­mė šei­mai bu­vo su­lauk­ti vy­riš­kos ly­ties pa­li­kuo­nių. Tai ga­ran­ta­vo dar­bų tęs­ti­nu­mą, pa­var­dės pra­tę­si­mą. Kel­mės dva­rą Gru­ževs­kiai val­dė nuo 1591 me­tų.

Nuo pan­to­mi­mos iki lo­te­ri­jos

Per tra­di­ci­nį Mu­zie­jaus nak­tų ren­gi­nį vė­ly­vie­siems lan­ky­to­jams pri­sta­ty­tos dvi pa­ro­dos. Mu­zie­jaus fon­dų nuo­trau­kų pa­ro­do­je apie tau­ti­nį kos­tiu­mą XX am­žiaus 3–6 de­šimt­me­ty­je – dau­giau­sia tau­ti­niais rūbais ap­si­ren­gu­sios mo­te­rys. Taip reng­da­vo­si ir po­ka­riu, tau­ti­nį kos­tiu­mą pro­pa­ga­vo įvai­rios or­ga­ni­za­ci­jos, ypač pa­va­sa­ri­nin­kai. Šias nuo­trau­kas „pri­kė­lė“ tau­ti­niais rūbais ap­si­ren­gęs „Ta­du­jos“ (va­do­vas Os­val­das Ger­be­nis) ko­lek­ty­vas.

Ki­ta, sten­di­nė pa­ro­da – „Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės ka­ri­nin­kai – gink­luo­tos re­zis­ten­ci­jos da­ly­viai“. Pa­ro­dą pa­ren­gė Vy­tau­to Di­džio­jo ka­ro mu­zie­jus. Vy­rų an­samb­lis „Auš­ta­ras“ (va­do­vė Da­lia Mik­lo­vie­nė) įsi­kū­ni­jo į pa­ro­dos per­so­na­žus. Apie par­ti­za­ni­nį ju­dė­ji­mą kal­bė­jo par­ti­za­niš­kai ap­si­ren­gęs mu­zie­jaus dar­buo­to­jas An­ta­nas Trum­pu­lis.

Mu­zie­jų nak­tį Kel­mė­je pa­ro­dy­tas Kau­no pan­to­mi­mos teat­ro spek­tak­lis „Gy­vo­sios skulp­tū­ros“. Pan­to­mi­mai, pa­sak D. Žal­pie­nės, ne­svar­bus nei lai­kas, nei vie­ta, jos tiks­las – pa­ro­dy­ti žmo­gaus su­dė­tin­gu­mą.

Po įvai­rių ren­gi­nių dar bu­vo mo­ko­ma­si šok­ti ba­ro­ki­nių šo­kių su suau­gu­sių­jų šo­kių gru­pe „Dia rit­mas“, va­do­vau­ja­ma Di­ja­nos Bak­šie­nės šo­kė­jais Snie­gi­na Za­vads­kie­nė ir Do­na­tu Za­vads­kiu.

Pir­mą sy­kį per Mu­zie­jų nak­tį Kel­mė­je su­reng­ta ne­mo­ka­ma lo­te­ri­ja. Pri­zai – kny­gos, Gru­ževs­kių šei­mos pa­veiks­lo ko­pi­ja, pa­veiks­lė­lis su Kel­mės dva­ro var­tais ir pa­na­šiai. Kam pri­zų lai­mė­ti ne­pa­vy­ko, bu­vo ap­do­va­no­ti Kel­mės dva­ro sal­dai­niu.

Prieš­ka­riu lo­te­ri­ją per Žo­li­nę or­ga­ni­zuo­da­vo Blai­vy­bės drau­gi­ja, la­bai pri­si­dė­da­vo Gru­ževs­kai­tės. Lo­te­ri­jai bū­da­vo ruo­šia­ma­si vi­sus me­tus. Di­džiau­sia fi­nan­suo­to­ja bū­da­vo Kris­ti­na Gruz­die­nė, Su­var­tu­vos dva­ro sa­vi­nin­kė. Ji nu­si­pirk­da­vo li­no au­di­nio, iš­da­ly­da­vo jį mer­gai­tėms, kad iš­siu­vi­nė­tų stal­tie­sė­les.

Ori­gi­na­lūs rank­dar­biai bū­da­vo skir­ti pri­zams. Gru­ževs­kie­nės nu­sam­dy­ti žmo­nės ei­da­vo per Kel­mę, rink­da­vo įvai­riau­sius lo­te­ri­jai skir­tus daik­tus. Ūki­nin­kai kar­tais do­va­no­da­vo lo­te­ri­jai žą­si­ną ar gai­dį. Tuš­čių bi­lie­tų ne­bū­da­vo. Už par­duo­tus bi­lie­tus su­rink­ti pi­ni­gai bū­da­vo au­ko­ja­mi Kel­mės se­ne­lių ir vai­kų prie­glau­doms iš­lai­ky­ti.

Ri­man­to Ser­vos nuo­tr.

Iš Gru­ževs­kių šei­mos pa­veiks­lo ta­ry­tum nu­žen­gė Ema Gru­ževs­kai­tė (mu­zie­jaus dar­buo­to­ja Kris­ti­na Mi­la­šaus­kie­nė. De­ši­nė­je – Kel­mės kraš­to mu­zie­jaus di­rek­to­rė Da­nu­tė Žal­pie­nė).

Mu­zie­jų nak­tį Kel­mė­je pa­ro­dy­tas Kau­no pan­to­mi­mos teat­ro spek­tak­lis „Gy­vo­sios skulp­tū­ros“.