Erkių apsuptyje tenka kovoti patiems

Er­kių ap­sup­ty­je ten­ka ko­vo­ti pa­tiems

Nuo pa­va­sa­rio Res­pub­li­ki­nė­je Šiau­lių li­go­ni­nė­je pa­gul­dy­ta de­šimt žmo­nių, su­si­rgu­sių er­ki­niu en­ce­fa­li­tu. Suau­gu­sių­jų in­fek­ci­nių li­gų sky­riaus me­di­kai sa­ko, kad kol kas be­veik vi­si at­ve­jai bu­vo ga­na leng­vi, ta­čiau klas­tin­ga li­ga ga­li pa­lik­ti žy­mius pėd­sa­kus vi­sam gy­ve­ni­mui ar­ba net baig­tis mir­ti­mi. Me­di­kai re­ko­men­duo­ja skie­py­tis, o gy­ven­to­jai klau­sia, ko­dėl vals­ty­bė šių pa­ra­zi­tų ne­nai­ki­na.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Pa­sek­mės vi­sam gy­ve­ni­mui

Užk­re­čia­mų­jų li­gų ir AIDS cent­ro (ULAC) duo­me­ni­mis, per­nai er­ki­niu en­ce­fa­li­tu Šiau­lių ap­skri­ty­je sir­go 62 žmo­nės, kai 2015 me­tais – 30 (Lie­tu­vo­je per­nai sir­go 633 žmo­nės, 2015 me­tais – 336). Per­nai nuo šios li­gos ša­ly­je mi­rė vie­nas žmo­gus, 2015 me­tais – du. Maž­daug treč­da­liui per­si­rgu­sių­jų er­ki­niu en­ce­fa­li­tu lie­ka įvai­rių svei­ka­tos su­tri­ki­mų.

Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės Suau­gu­sių­jų in­fek­ci­nių li­gų sky­riaus gy­dy­to­ja Zi­nai­da Ko­va­lio­va at­krei­pia dė­me­sį, kad er­kės pla­ti­na Lai­mo li­gą ir er­ki­nį en­ce­fa­li­tą. Jų ne­rei­kė­tų pai­nio­ti. Lai­mo li­gą, ar­ba ki­taip bo­re­lio­zę, su­ke­lia bo­re­lia gen­ties bak­te­ri­ja. Jas er­kė per­duo­da per sei­lių liau­kas, ir ti­ki­my­bė už­si­krės­ti di­dė­ja nuo įsi­siur­bi­mo lai­ko. Ši li­ga gy­do­ma an­ti­bio­ti­kais. Ka­dan­gi nuo šios li­gos ne­su­si­da­ro il­ga­lai­kis imu­ni­te­tas, tad skie­pų nė­ra su­kur­ta.

Er­ki­nis en­ce­fa­li­tas – vi­ru­si­nė li­ga. Pa­sak gy­dy­to­jos, dau­gu­ma šios li­gos at­ve­jų už­re­gist­ruo­ja­ma Lie­tu­vo­je, Lat­vi­jo­je, Es­ti­jo­je. Šios ša­lys lai­ko­mos di­džiau­sio en­de­miš­ku­mo re­gio­nu Eu­ro­po­je.

„Ne­ga­li­ma pa­mirš­ti, kad er­ki­niu en­ce­fa­li­tu ga­li­ma už­si­krės­ti ir ge­riant ne­vi­rin­tą pie­ną“, – pa­žy­mi gy­dy­to­ja.

Pir­mie­ji er­ki­nio en­ce­fa­li­to po­žy­miai nuo er­kės įsi­siur­bi­mo pa­si­reiš­kia po 7–30 die­nų.

Pag­rin­di­nis simp­to­mas yra feb­ri­lus (39–40 laips­nių pa­gal Cel­ci­jų) karš­čia­vi­mas.

Z. Ko­va­lio­va sa­ko, jog apie 80 pro­cen­tų pa­cien­tų pa­ti­ria dvie­jų fa­zių li­gos ei­gą. Pir­mos ban­gos me­tu pa­si­reiš­kia karš­čia­vi­mas ir bend­ri in­tok­si­ka­ci­jos po­žy­miai, pa­na­šūs į gri­po, ir ga­li truk­ti nuo vie­nos iki aš­tuo­nių die­nų. Po šios fa­zės bū­na pa­ge­rė­ji­mo epi­zo­das, iš­nyks­ta mi­nė­ti simp­to­mai, bet ši fa­zė ga­li bū­ti trum­pa ir ne vi­sa­da yra pa­ste­bi­ma.

Ant­ro­ji li­gos fa­zė iš­si­vys­to ne vi­siems, maž­daug 20–30 pro­cen­tų pa­cien­tų. Jos me­tu pa­si­reiš­kia cent­ri­nės ner­vų sis­te­mos pa­žei­di­mo simp­to­mai: gal­vos skaus­mas, py­ki­ni­mas ir vė­mi­mas, są­mo­nės su­tri­ki­mas, tre­mo­ras (dre­bu­lys), pu­siaus­vy­ros su­tri­ki­mai, ga­li­mi ir ki­ti neu­ro­lo­gi­niai su­tri­ki­mai.

„Li­gos pa­si­reiš­ki­mas pri­klau­so nuo pa­cien­to imu­ni­nio sta­tu­so, reak­ci­jos į vi­ru­są. Sun­kiau­siais at­ve­jais iš­tin­ka ko­ma, li­ga ga­li baig­tis mir­ti­mi. Taip pat ga­li­mi lie­ka­mie­ji reiš­ki­niai: koor­di­na­ci­jos su­tri­ki­mai, jei­gu bu­vo li­gos me­tu pa­žeis­tas ner­vas, ga­li lik­ti pa­re­zė ar­ba ple­gi­ja (da­li­nis pa­ra­ly­žius, rau­me­nų ak­ty­vių ju­de­sių silp­nu­mas dėl iner­va­ci­jos su­tri­ki­mo)“, – pa­sek­mes var­di­ja gy­dy­to­ja.

Tik simp­to­mi­nis gy­dy­mas

Z. Ko­va­lio­va sa­ko, jog spe­ci­fi­nio gy­dy­mo nuo er­ki­nio en­ce­fa­li­to nė­ra, tai­ko­mas tik simp­to­mis gy­dy­mas: „Ski­ria­mi vais­tai nuo karš­čia­vi­mo, jei­gu py­ki­na ir ve­mia­ma – šiuos simp­to­mus slo­pi­nan­tys vais­tai, mal­ši­na­mas skaus­mas, ski­ria­mos in­fu­zi­jos ma­žin­ti in­tok­si­ka­ci­ją. Taip pat ski­ria­mas gy­dy­mas ma­žin­ti sme­ge­nų pa­brin­ki­mą. Gy­dy­mas pri­klau­so nuo pa­si­reiš­ki­mo ir sun­ku­mo. Kar­tais pri­rei­kia gy­dy­mo ir rea­ni­ma­ci­jos sky­riu­je.“

Efek­ty­viau­sia pre­ven­ci­ne prie­mo­ne nuo er­ki­nio en­ce­fa­li­to lai­ko­mi skie­pai. Skie­pi­ja­ma tri­mis do­zė­mis, ku­rių kiek­vie­na kai­nuo­ja apie 30 eu­rų. Po pir­mos do­zės praė­jus 1–3 mė­ne­siams su­lei­džia­ma ant­ra do­zė, po šios praė­jus 5–12 mė­ne­sių su­lei­džia­ma tre­čia do­zė. Pa­lai­ko­mo­ji do­zė re­ko­men­duo­ja­ma po tre­jų me­tų, vė­liau – kas 3–5 me­tai.

Vak­ci­na­ci­ją re­ko­men­duo­ja­ma pra­dė­ti žie­mą ar­ba anks­ty­vą pa­va­sa­rį, kol dar ne­pra­si­dė­jęs er­kių ak­ty­vu­mo lai­ko­tar­pis. Žmo­gus tam­pa ap­sau­go­tas nuo er­ki­nio en­ce­fa­li­to praė­jus dviem sa­vai­tėms nuo ant­ro­sios do­zės su­lei­di­mo.

Pa­gal Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro įsa­ky­mą, dar­buo­to­jams, ku­riems dar­bo vie­to­je ky­la er­ki­nio en­ce­fa­li­to ri­zi­ka (pa­vyz­džiui, med­kir­čiams), skie­pi­ji­mus nuo šios li­gos pri­va­lo už­tik­rin­ti darb­da­vys.

ULAC duo­me­ni­mis, nuo er­ki­nio en­ce­fa­li­to pa­si­skie­pi­ja vos 2–3 pro­cen­tai ša­lies gy­ven­to­jų.

„Ma­nau, kad taip yra dėl ke­lių prie­žas­čių. Pir­miau­sia, ži­nių trū­ku­mas apie li­gą, jos pa­pli­ti­mą, ma­ny­mas, kad „aš ne­su­sirg­siu“. Ant­ro­ji prie­žas­tis – fi­nan­si­nė. Taip pat pa­si­tai­ko ir abe­jo­jan­čių skie­pų efek­ty­vu­mu“, – prie­žas­tis var­di­ja gy­dy­to­ja.

Gal­būt už­tek­tų nuo­lat stip­rin­ti imu­ni­te­tą, ir jo­kios li­gos ne­bū­tų bai­sios, net ir er­ki­nis en­ce­fa­li­tas?

„Skie­pai su­ku­ria imu­ni­te­tą, ku­ris iš­si­sau­go tam tik­rą lai­ką ir ap­sau­go nuo ligos ir sun­kių jos for­mų. Aiš­ku, imu­ni­te­to reikš­mė yra nea­be­jo­ti­na, bet įro­dy­mų, kad pa­pil­dai, vi­ta­mi­nai ap­sau­go­tų nuo er­ki­nio en­ce­fa­li­to, nė­ra, o iš­lai­dos jiems bū­na ne­ma­žos. Ma­no nuo­mo­ne, efek­ty­ves­nis pi­ni­gų pa­nau­do­ji­mas bū­tų skie­pams. Yra ži­no­ma, kad dvie­jų treč­da­lių in­fe­kuo­tų as­me­nų imu­ni­nė sis­te­ma su­stab­do in­fek­ci­ją pra­di­nė­je fa­zė­je. Žmo­nėms, ku­rie ne­ga­li ar ne­no­ri skir­ti pi­ni­gų skie­pa­mas, tie­siog be­lie­ka ti­kė­tis, kad pa­klius į tą lai­min­gų­jų da­lį“, – sa­ko Z. Ko­va­lio­va.

Vis­gi gy­dy­to­ja pri­pa­žįs­ta, kad skie­pų efek­ty­vu­mas nors ir aukš­tas, ta­čiau nė­ra šim­tap­ro­cen­ti­nis.

„Tai, kad ne­su­si­da­rė efek­ty­vus imu­ni­te­tas po skie­pi­ji­mo, pri­klau­so nuo ke­lių fak­to­rių. Nuo skie­po – ar jis bu­vo tin­ka­mai trans­po­rtuo­ja­mas, sau­go­mas, ir nuo žmo­gaus – ar skie­pi­ji­mo pe­rio­du ne­si­rgo, skie­pas taip pat ga­li bū­ti nee­fek­ty­vus dėl lė­ti­nių li­gų, var­to­ja­mų vais­tų. Svar­bi ir tai­syk­lin­ga skie­pi­ji­mo sche­ma ir re­vak­ci­na­ci­jos“, – pa­žy­mi Z. Ko­va­lio­va.

Er­kę ne vi­sa­da pa­ste­bi

Pa­sak gy­dy­to­jos, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai pa­cien­tui nu­sta­to­mas er­ki­nis en­ce­fa­li­tas, o žmo­gus ti­ki­na, kad jam er­kė ne­bu­vo įsi­siur­bu­si.

„Už­sik­rės­ti er­ki­niu en­ce­fa­li­tu ga­li­ma ir ge­riant ne­vi­rin­tą pie­ną, bet daž­niau bū­na taip, kad žmo­gus tie­siog ne­pas­te­bė­jo, kad bu­vo įsi­siur­bu­si er­kė“, – aiš­ki­na gy­dy­to­ja.

„Kad įsi­siurb­tų er­kė, ne­bū­ti­na ei­ti į miš­ką. Tai ga­li nu­tik­ti par­ke, skve­re ar net kie­me. Er­kės au­kos pa­pras­tai ty­ko ant žo­lės ir ne­pa­ky­la nuo že­mės aukš­čiau 1,5 met­ro“, – sa­ko Z. Ko­va­lio­va.

No­rint ap­si­sau­go­ti nuo er­kių, gy­dy­to­ja pa­ta­ria ke­liau­jant į gam­tą nau­do­ti vabz­džius at­bai­dan­čias prie­mo­nes – re­pe­len­tus. Tin­ka­ma ap­ran­ga – rū­bai il­go­mis ran­ko­vė­mis su pri­glu­du­siais ran­ko­ga­liais, pri­glu­du­sios kel­nės (ypač kleš­nių apa­čios), ke­pu­rė ar ska­ra – taip pat pa­dės ap­si­sau­go­ti nuo er­kių.

Er­kių ne­nai­ki­na ir grei­čiau­siai ne­nai­kins

Lie­tu­vo­je yra ypač ge­ros są­ly­gos veis­tis er­kėms. Dau­giau ne­gu treč­da­lis ša­lies yra miš­kin­gos te­ri­to­ri­jos, do­mi­nuo­ja miš­rių la­puo­čių miš­kai, pa­kan­ka ir drėg­mės.

Dau­ge­liui ky­la klau­si­mas, ko­dėl vals­ty­bė ne­sii­ma nai­kin­ti er­kių?

ULAC en­to­mo­lo­gė Mil­da Žy­gu­tie­nė sa­ko, kad Lie­tu­vo­je miš­kai ir pie­vos nuo er­kių nie­ka­da ne­bu­vo purš­kia­mi. Purš­kia­ma bu­vo tik nuo me­džių ken­kė­jų.

Pa­sak spe­cia­lis­tės, pa­grin­di­niai er­kių mai­tin­to­jai yra smul­kie­ji grau­ži­kai, o jų po­pu­lia­ci­ja ypač pa­di­dė­jo, kai mū­sų ir kai­my­ni­nė­se ša­ly­se at­si­ra­do daug ap­leis­tų pie­vų, ne­dir­ba­mų, ne­pri­žiū­ri­mų že­mės plo­tų.

„Aukš­ta žo­lė yra la­bai ge­ras prie­globs­tis smul­kie­siems grau­ži­kams, jie ten tarps­ta, vei­sia­si, taip pat mai­ti­na er­kes ir pla­ti­na er­kių su­ke­lia­mas li­gas“, – sa­ko en­to­mo­lo­gė.

Pa­sak spe­cia­lis­tės, er­kes prie na­mų priar­ti­na ir au­gin­ti­niai. Ap­link mie­ga­muo­sius ra­jo­nus yra daug ne­pri­žiū­ri­mų, val­ka­tau­jan­čių ka­čių, jos pe­liau­ja pie­vo­se, par­ke­liuo­se, pa­miš­kė­se. Smul­kių­jų paukš­čių po­pu­lia­ci­ja taip pat di­de­lė, o jie yra er­kių trans­por­te­riai.

Pa­sak M. Žy­gu­tie­nės, net jei­gu vie­na ša­lis ir im­tų­si che­mi­nių prie­mo­nių nai­kin­ti er­kes, o kai­my­ni­nės ša­lys – ne, tai efek­to ne­duo­tų.

„Eu­ro­po­je nė vie­na ša­lis gy­vū­nų po­pu­lia­ci­jos ne­re­gu­liuo­ja che­mi­niais pre­pa­ra­tais, nes tai nee­fek­ty­vu ir bran­gu, – sa­ko spe­cia­lis­tė. – Gy­vū­nai er­kes iš­ne­šio­ja po įvai­rias te­ri­to­ri­jas, o er­kių bio­lo­gi­ja ro­do, kad tik da­lis er­kių bū­na vir­šu­ti­nė­je aug­me­ni­jos da­ly­je, ki­ta da­lis pa­si­mai­ti­nu­sios tū­no po miš­ko pa­klo­te, ten virš­kin­da­mos krau­ją ar­ba be­si­ner­da­mos į ki­tą vys­ty­mo­si sta­di­ją. Po tam tik­ro lai­ko jos iš­len­da į ap­do­ro­tą nu­purkš­tą te­ri­to­ri­ją ir vėl yra ak­ty­vios.“

Spe­cia­lis­tės tei­gi­mu, no­rint su­ma­žin­ti er­kių po­pu­lia­ci­ją tam tik­ro­je te­ri­to­ri­jo­je, rei­kia ne­leis­ti žo­lei užaug­ti aukš­čiau nei 10 cen­ti­met­rų, ir šie­nau­ti nuo pat anks­ty­vo pa­va­sa­rio.

Er­kėms pui­ki vie­ta per­žie­mo­ti – la­pų, ša­kų, šie­no krū­vos, to­dėl ne­rei­kė­tų jų pa­lik­ti.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės Suau­gu­sių­jų in­fek­ci­nių li­gų sky­riaus gy­dy­to­ja Zi­nai­da Ko­va­lio­va sa­ko, kad nuo er­ki­nio en­ce­fa­li­to ga­li ap­sau­go­ti skie­pai, o ne­no­rin­tiems ar dėl fi­nan­si­nių ga­li­my­bių ne­ga­lin­tiems pa­si­skie­py­ti be­lie­ka pa­si­kliau­ti imu­ni­te­tu.

Suau­gu­sių­jų in­fek­ci­nių li­gų sky­riu­je šio­mis die­no­mis ga­na ra­mu. Pras­ti orai gy­ven­to­jus at­bai­do nuo lais­va­lai­kio gam­to­je.

Lie­tu­vo­je ser­ga­mu­mas er­ki­niu pla­ti­na­mo­mis li­go­mis yra vie­nas di­džiau­sių Eu­ro­po­je.

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.