Naujausios
„Šimtukininkai“ palieka Šiaulius – ar grįš?
Šiaulių miesto savivaldybė vakar pagerbė daugiausia „šimtukų“ – po tris – per brandos egzaminus surinkusius abiturientus ir jų tėvus. Gabiausieji išvažiuoja į Vilnių, Kauną, užsienį. Ar grįš? „Į Vilnių galbūt, – sakė „Šiaulių kraštui“ sūnų lydėjęs Vytautas Žalys, Šiaulių universiteto docentas. – Kol bus Vilnius ir kita Lietuva, niekas nesikeis.“
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Gabieji – „miesto įvaizdžio“ dalis
Šiemet po 100 balų iš trijų egzaminų gavo Artūras Jocas, išugdytas Stasio Šalkauskio gimnazijos, du „Romuvos“ gimnazijos abiturientai Jokūbas Pelanskis, Kristijonas Žalys ir trys Juliaus Janonio gimnazijos abiturientai – Rokas Krankalis, Donatas Tamošauskas ir Danutė Vaitekūnaitė.
Mero Artūro Visocko priėmime negalėjo dalyvauti D. Vaitekūnaitė ir J. Pelanskis, išvykęs į tarptautinę chemikų olimpiadą.
Meras įteikė abiturientams padėkas, o mamoms – gėlių.
A. Visockas suskaičiavo, jog šešetukas surinko kone 20 procentų visų „šimtukų“, kurių šiemet miesto abiturientai pelnė 103.
Rimas Marcinkus, Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojas, akcentavo, jog išskirtiniai pasiekimai yra „ilgo kelio rezultatas": „Jie visi ne vienerius metus buvo sveikinami geriausių metų mokinių šventėje, yra olimpiadų laimėtojai.“
Meras dėkojo ir tėvams, kurių atžalas pavadino „miesto įvaizdžio dalimi“.
„Gauti po tris šimtukus – kažkas tokio tikrai gerbtino. Važiuosite dar pas Premjerą – kas būtų, jeigu niekas iš Šiaulių neatvažiuotų? – svarstė meras. – Kiekvienas perduokite Premjerui linkėjimus nuo Šiaulių mero, žinos, kad Šiauliuose kažkas vyksta.“
„Gal skanduotę?“ – pajuokavo tėvai.
Lietuvių kalba – „sunkiausia“
R. Marcinkus atkreipė dėmesį, jog stiprėja mieste matematikos, gamtos mokslų mokymas. Iš šešetuko net penki „šimtukus“ pelnė iš šių mokslų. Vienintelė D. Vaitekūnaitė – humanitarė.
Vaikinai, klausiami, kokio egzamino labiausiai bijojo, neslėpė, jog lietuvių kalbos.
„Tris valandas prieš šį egzaminą nemiegojau, gavau 74 balus, bet dėl jo negavau „raudono“ atestato, – sakė „Šiaulių kraštui“ K. Žalys. – Man lietuvių kalbos egzamino nė nereikėjo, važiuoju studijuoti informacinių technologijų į Mančesterį, Angliją.“
A. Jocas pasirinko matematikos ir fizikos studijas Škotijoje, Edinburge.
„Kodėl ne Lietuvoje? Vilniuje – fizikos olimpas, bet ten – dar stipresnis, – sakė jis. – Be to, į Lietuvos universitetus per daug lengva patekti, o aš noriu, kad mano grupė būtų iš motyvuotų, žinančių, ko nori, kurie mokykloje jau mokėsi tam, kad studijuotų tą programą“.
Per diskusiją su meru apie gabiųjų ugdymą, A. Joco mama pasidalijo, jog sūnus važinėjo į Vilniaus universitetą, į praktinius užsiėmimus. Šiaulių universitete nėra tokių laboratorijų, stiprių dėstytojų. ŠU „Fotono“ mokyklą kažkada lankė, bet ir ji sunykusi.
„Patys universitete viską sunaikinome, – sakė A. Joco mama. – Aš lenkiu galvą prieš mokytojus., kurie rengė sūnų. Jis ir į Stasio Šalkauskio gimnaziją nuėjo dėl matematikos mokytojos.“
D. Tomašauskas studijuos programavimą Vilniaus universitete.
R. Krankalis – Kauno technologijos universitete. Jis pasidalijo, jog egzaminams rengtis iš pradžių nė neturėjęs motyvacijos, nes įstoti į programavimą užteko ir 4,2 balo.
Ką Šiauliams daryti?
„Artūrai, ar grįši į Šiaulius dėstytoju?“ – klausė meras savo bendravardžio A. Joco.
„Aišku, būtų gerai“, – atsakė šis.
„Nebus jaunimo – nebus ateities, – kartojo A.Visockas mėgstamą tezę. – Kiekvienas jaunuolis reikalingas ir svarbus.“
Tėvai sutiko, tik atkreipė dėmesį, jog į gabiausiųjų vaikų ugdymą reikia investuoti, finansiškai skatinti jų mokytojus. Diferencijuoti, išskirstyti mokinių srautus pagal gebėjimus. Yra sustiprintas dailės, muzikos mokymas, kodėl negali būti ir matematikos?
R. Krankalio teta Lolita Krankalytė, pedagogė, tikino, jog norint mokymo kokybės reikia klases mažinti. Kai yra 30 mokinių klasėje, mokytojas su visais nespėjantis dirbti.
„Mokytojai bėga su stipriausiais, vidutiniokai bando pasivyti, o su kitais nebėra galimybės dirbti“, – apibūdino ji situaciją.
„Penkerius metus dirbau Austrijoje, ten mokytojas turi asistentą, kuris padeda, ir klasėse – ne po 30 mokinių“, – palygino L. Krankalytė.
Jeigu norime daugiau gabių vaikų išugdyti, Vytauto Žalio žodžiais, gabusis turi turėti galimybę ir būti motyvuotas siekti išskirtinumo.
Jis atkreipė dėmesį, jog neatsitiktinai pusės pakviestų pas merą „šimtukininkų“ tėvai yra pedagogai.
Pasisukus diskusijai apie ŠU perspektyvą, V. Žalys, kuris yra ŠU docentas, Menų katedros vedėjas, teigė: „Pirmiausia pati ministerija universiteto neturi naikinti, o antra – verslas iš aukštojo mokslo nori gauti didelę naudą, bet pats nenori prisidėti – mecenatų nėra.“
V. Žalys su žmona Daiva, išauginę tris vaikus, į studijas užsienyje išleidžia jauniausiąjį sūnų. Dukra – studijuoja magistrantūrą Šiaulių universitete, bet keliasi į Vilnių, nes jos vyras ten gavo darbą.
„Vyresnysis sūnus užsienyje baigė studijas, prakalbo, kad gal grįš į Lietuvą, bet ta Lietuva – Vilnius, – pasidalijo tėvas. – Kol bus Vilnius ir kita Lietuva, nieko Lietuvoje nepasikeis.“
Parašai po nuotraukomis
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šiaulių miesto savivaldybėje pasveikinti iš trijų egzaminų po šimtą balų pelnę miesto abiturientai ir jų tėveliai.
Kristijonas Žalys išvažiuoja studijuoti į Angliją.
Artūras Jocas pasirinko studijas Škotijos Edinburgo universitete.
Rokas Krankalis studijuos Kauno technologijos universitete.
Donato Tamošausko pasirinkimas – Vilniaus universitetas.
