
Naujausios
Ar rūpesčio raukšles pakeis šypsena?
Šiaulių socialinis veidas sensta ir rūpesčių raukšlės tik gilėja. Apie tai kalbamės su Edita ČIČELIENE, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinių paslaugų skyriaus vedėja, atlikusia miesto socialinės būklės analizę. Miestas traukiasi, o vaikų ir suaugusiųjų, kuriems reikia pagalbos, nemažėja.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Sparčiai mažėjame
– Kodėl gilinotės į Šiaulių miesto socialinę būklę?
– Analizė padaryta teikiant miesto Tarybai tvirtinti socialinių paslaugų planą. Šiemet iš miesto biudžeto socialinėms paslaugoms skiriama 2,4 milijono eurų, o su visais kitais finansavimo šaltiniais – 4,5 milijono eurų. Kitais metais iš biudžeto jau reikės 2,9 milijono eurų, nes poreikis tik didėja.
Kita vertus, pati norėjau pamatyti, kokia yra situacija, nes šioje srityje esu naujas žmogus. Davė peno ir pamąstyti, ir veiklos kryptims.
Vaizdas nėra netikėtas – miestas mažėja ir sensta. Nuo 2011 metų gyventojų mieste sumažėjo daugiau nei 10 tūkstančių – 9 procentais.
Pernai Šiauliuose gyveno 102,9 tūkstančio gyventojų, o šiemet jau kone dviem tūkstančiais mažiau – tik 101,2 tūkstančio gyventojų. Dar esame didmiestis, bet tokiais mažėjimo tempais greitai 100 tūkstančių neliks.
Panevėžys tiek gyventojų jau nebeturi, bet dar laikomas didmiesčiu, gal ir Šiauliams šis statusas išliks.
Traukiamės dėl emigracijos. Pernai dėl to miestas neteko 926 gyventojų.
– Kaip pagal amžių šiauliečiai pasiskirstę?
– Jaunimo, vaikų mažėja. Vaikai sudaro 17 procentų, pensininkai – 22 procentus. Darbingo amžiaus gyventojų yra 61 procentas, bet dirbančių – tik per 55 procentai. Nedarbas šiuo metu sudaro 5,7 procento.
Išlaikomų žmonių daugėja. Šimtui darbingo amžiaus žmonių tenka 51 išlaikomas žmogus: 22 vaikai (iki 15 metų) ir 29 pensininkai (65 metų ir vyresni). Prieš penkerius metus teko 47 (21 vaikas ir 26 pensininkai).
– Ar didėja socialinių paslaugų poreikis?
– Didėja. Paslaugų infrastruktūra sukurta, teikiame 17 paslaugų rūšių: nuo konsultavimo, bendravimo iki integralios pagalbos namuose ir globos.
Suaugusiųjų su negalia yra beveik 9 tūkstančiai, vaikų su negalia – 657.
Pernai dėl neįgalumo nustatymo kreipėsi beveik 1 000 asmenų.
Ir suaugusiems neįgaliesiems, ir tėvams, auginantiems neįgalius vaikus, reikia socialinės pagalbos.
Socialinės rizikos šeimos – taip pat mūsų akiratyje. Jų drastiškai daugėja, po tragiškų įvykių sustiprinus dėmesį vaiko apsaugai.
Pernai socialinės rizikos šeimų buvo 254, jose augo 350 vaikų. Šiemet bus jau 320 tokių šeimų su 435 vaikais.
Su šiomis šeimomis dirba 25 socialiniai darbuotojai ir dar daugiau jų reikia. Jie padeda ir šeimos pinigėlius skaičiuoti, ir vaikus prižiūrėti, ir tėvus į darbo biržą palydi.
Birželio mėnesį pradėjo veikti bendruomeniniai šeimų namai – pietinėje miesto dalyje ir centrinėje. Visoms šeimoms teikiamos paslaugos.
Didiname paslaugų prieinamumą, socialinės priežiūros paslaugas socialinės rizikos šeimoms. Šias paslaugas teikia trys įstaigos: Socialinių paslaugų centras – miesto centre, Vaikų globos namai – pietinėje miesto dalyje ir „SOS vaikų kaimas“ – Rėkyvoje, Zokniuose.
Dirbame su signalinėmis šeimomis, kad jos nepatektų į socialinės rizikos grupę. Nuo to nė viena šeima neapdrausta. Išgyvena krizes dėl artimųjų mirties, skyrybų, netekę darbo ar kai nebesusikalba su paaugliu vaiku.
Norvegų patirtis rodo, kad toks prevencinis darbas labai sumažina išlaidas, kurių reikia socialinės rizikos šeimoms padėti.
Norvegai, pavyzdžiui, yra nustatę, jog visos jaunos šeimos turi išeiti pozityvios tėvystės kursus. Milijonus tam metė ir tai pasiteisino.
Globojamų vaikų nemažėja
– Vaikų globos namai, tikinama, turi išnykti, gal mažiau vaikų netenka tėvų globos?
– Ne mažiau, o daugiau. Šiemet vaikų globa nustatyta jau beveik tiek pat vaikų, kiek per visus praėjusius metus. Pernai tokių vaikų buvo 44.
– Ką darote, kai reikalaujama nedidinti vaikų skaičiaus globos namuose?
– Ieškome globėjų pirmiausia tarp artimųjų, birželį pradėjo veikti bendruomeniniai vaikų globos namai „SOS vaikų kaimas“ – ten siunčiame.
Socialiniai globėjai rengiami. Bet kol kas tik keli yra pareiškę norą laikinai tapti socialiniais globėjais ir vis dar nesiryžta pradėti. Už kiekvieną vaiką mokėtume minimalų atlyginimą plius įsikūrimo pinigus ir vaiko globos pinigus.
Buvome numatę laikinuosius globėjus įdarbinti Socialinių paslaugų centre, bet įstatymas mums rankas surišo. Priimta Socialinių paslaugų įstatymo nuostata, jog jie privalo dirbti pagal individualios veiklos pažymą. Žmones tai stabdo, nes patys turės skaičiuoti, kiek mokėti mokesčių.
Kūdikių namai, Vaikų globos namai užpildyti. Nuo 2020 metų Vaikų globos namuose galės gyventi tik 20 vaikų, šiuo metu yra daugiau kaip 60.
Sukame galvas, ką daryti. Turės atsirasti daugiau bendruomeninių vaikų globos namų, kuriuose gali gyventi iki 8 vaikų.
Nors mūsų Vaikų globos namuose vaikai gyvena atskiruose kotedžuose po 8, turi ir socialinę darbuotoją – savo mamą. Bet vis tiek turėtume juos išskirstyti, kadangi tie kotedžai stovi vienoje vietoje. Kaunas, pavyzdžiui, perka butus.
– Tai Vaikų globos namų kotedžai liks tušti?
– Neliks. Miesto Taryba dar šiais metais turėtų patvirtinti Vaikų globos namų pertvarkos planą, svarstome, kokias papildomas socialines paslaugas jie galėtų teikti, kad galėtume panaudoti sukurtą infrastruktūrą ir darbuotojų kompetenciją.
Palydimosios globos, kuri reikalinga vaikams, sulaukusiems pilnametystės ir paliekantiems vaikų namus, neturime. Juos apgyvendintume atsilaisvinusiuose kotedžuose, kol patys galės įsikurti, pasirengs savarankiškai gyventi.
Senelių namų nestatys
– Jeigu miestas sensta, gal statysime naujus senelių globos namus?
– Valstybės politika kitokia – deinstitualizacija. Todėl turėtų išnykti ne tik vaikų globos namai, peržiūrimos nuostatos dėl visų globos namų.
Vykdoma politika – kuo daugiau teikti bendruomeninių paslaugų.
Vienišų senyvų žmonių daugėja. Jauni emigruoja, palieka tėvus.
Tekiame integralios pagalbos asmens namuose paslaugas. Bet į jas dar žiūrima su abejone: kokia čia pagalba namuose – atidavei tėvus į globos namus, ir ramu.
Aiškiname, kad galime į namus ateiti su visa komanda – ir socialinis darbuotojas, ir slaugytojas. Medicininę pagalbą teikti, palydėti pas gydytoją, namus sutvarkyti, drabužius išskalbti, nupirkti produktų, valgį pagaminti.
Šios paslaugos teikiamos asmenims su negalia ir vaikams, senyvo amžiaus asmenims. Namuose paslaugos teiktos 268 gyventojams. Mokestis už jas nedidelis.
Rėkyvos globos namuose dabar yra 40 vietų, Savarankiško gyvenimo namuose – 94 vietos, ir visos užpildytos. „Godos“ dienos centrą, kuris teikia paslaugas psichinę negalią turintiems, lanko 70 žmonių.
Globos namai gal visiškai ir neišnyks, nes daugėja neįgalių asmenų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra.
Problema kyla su žmonėmis, turinčiais psichinę negalią, nes užsidarė Psichiatrijos ligoninės Šaukėnų globos skyrius, kuriame turėjome 20 vietų, o Aukštelkės globos namuose – eilės.
Pagal ES direktyvas esą žmogus negali būti visiškai neveiksnus. Buvo atvejis, kai ribotas veiksnumas nustatytas asmeniui, pripažinus, kad jam reikia priežiūros tik dėl finansinių reikalų. Kadangi iš karto išleidžia visą pensiją, tai turi būti tik rūpintojas, kuris padėtų jam išleisti po 5 eurus per dieną.
Autistų daugėja, ir jiems, ir jų tėvams taip pat reikalinga pagalba.
Kad tėvai galėtų atsikvėpti, savo ligoniuką ramiai palikti, Kūdikių namuose turime įsteigę grupę. „Godos“ dienos centras padeda suaugusiems su psichine negalia.
– Gal liepiama ir Nakvynės namus naikinti?
– Ne. Nakvynės namų niekas nenaikina. Po rekonstrukcijos ten dabar yra 130 vietų. Apnakvindinami benamiai gali ateiti bet kuriuo paros metu. Galima ir laikinai gyventi, bet ne visi to nori – kitoks gyvenimo būdas priimtinesnis ir jo nenori keisti.
Bendruomenės požiūris turi keistis
– Valstybė užsibrėžusi, kad socialinė pagalba būtų kuo arčiau žmogaus. Kiek patys esame vieni kitiems jautrūs?
– Bendruomeninė infrastruktūra ne taip greitai kuriasi, kaip norėtųsi.
Turės atsirasti ir bendruomeniniai vaikų globos namai, ir grupiniai gyvenimo namai asmenims su psichine negalia. Juos taip pat turime integruoti į visuomenę.
Šiauliuose nepavyko įsteigti namų nuteistiesiems, prižiūrimiems Probacijos tarnybos.
Manau, kad patys turime keistis. Suvokti, kad visi esame šiauliečiai, kad čia – mūsų žmonės ir turime jais rūpintis.
Yra gražių pavyzdžių. Socialinių paslaugų centras surengė socialinės rizikos šeimų vaikų svajonių išsipildymo akciją. Šiauliečiai išpildė visas vaikų surašytas svajones. Dovanojo žaislus, roges – viską, apie ką vaikai svajojo.
Vienai mergaitei dovaną įteikti atėjo visa šeima – tėvai ir du vaikai. Dovanų dėžė buvo kone didesnė už pačią mergaitę.
Kad miestas nustotų trauktis, reikia, kad jauni žmonės čia matytų ateitį, žinotų, kad čia gali mokytis ir gaus darbą, kad galės išlaikyti šeimą. O jeigu tėvai susirgs, galės gauti pagalbą, turės, kam juos palikti ir išeiti į darbą.
Atrodo, tai paprasčiausi dalykai. Bet, štai, universitetas smaugiamas, o studentai gyvybės įnešė. Jeigu mums nebereikia regione intelektualų, universiteto, tai bent kolegiją išlaikykime, darbininkus pasilikime – Profesinio rengimo centrą.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Atlikusi Šiaulių miesto socialinės būklės analizę, Edita Čičelienė įsitikino, kad pensininkų yra daugiau negu vaikų, o socialinių paslaugų poreikis tik didėja.
Edita Čičelienė, Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių reikalų departamento Socialinių paslaugų skyriaus vedėja, mano, kad miestas nustotų trauktis, jei jauni žmonės čia matytų ateitį.
* 2016 metais į Šiaulių miestą atvyko 1 472 asmenys, išvyko 2 401 asmuo (–929).
Palyginti su kitomis Šiaulių apskrities savivaldybėmis, iš septynių savivaldybių Šiaulių miestas pernai buvo pirmoje vietoje pagal emigravusių į užsienį gyventojų skaičių.
* 2016 metais Šiauliuose gyveno 15 996 vaikai (iki 14 metų), 22 987 pensinio amžiaus asmenys ir 63 998 darbingo amžiaus asmenys. Vaikai sudarė 17,51, darbingo amžiaus asmenys – 61,19, pensinio amžiaus asmenys – 22,32 procento visų Šiaulių miesto gyventojų.
* 2016 metais Šiaulių miesto savivaldybėje buvo 318 vaikų, kuriems naujai nustatyta globa (rūpyba), iš jų – 203 globojami šeimose, 28 vaikai – šeimynose (V. Gumuliausko šeimynoje „Vaiko šviesa“, D. Gumuliauskienės šeimynoje „Vaiko draugas“, M. Ramonienės šeimynoje, R. Ramono šeimynoje), 87 vaikai – globos įstaigose. 4 miesto vaikai, kurie globojami įstaigose, buvo įvaikinti.
Šaltinis: Šiaulių miesto savivaldybės 2017 metų socialinių paslaugų planas