Naujausios
Ar sporto mokyklų auklėtinius atiduos privatiems klubams?
Šiaulių miesto savivaldybėje keliama idėja „išgryninti“ jaunųjų sportininkų ugdymo modelį. Sporto mokyklų auklėtiniai gali būti atiduoti ugdyti privatiems sporto klubams – už Savivaldybės „krepšelius“. Tarybos opozicija išsikvietė idėjos rengėjus paaiškinti, kas vyksta ir kas laukia sporto mokyklų?
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Vyksta svarstymai
Tarybos opozicinės frakcijos – „Už Šiaulius“, Liberalų sąjūdžio ir „Tvarkos ir teisingumo“ – sunerimusios dėl „girdimų planų“ antradienį inicijavo susitikimą su Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktore Asta Lesauskiene.
Denis Michalenko, frakcijos „Už Šiaulius“ seniūnas, „Šiaulių kraštui“ sakė, jog išgirdo, kad "sporto mokyklų pertvarka yra tik svarstymo stadijos“.
Idėja keliama sporto mokyklų vaikus atiduoti ugdyti privatiems sporto klubams, turintiems aukšto sportinio meistriškumo komandas. Paskui vaiką klubams eitų Savivaldybės finansuojamas ugdymo krepšelis. Sporto mokykloms liktų sporto bazių administravimas ir išlaikymas. Iš esmės – tik ūkvedžio funkcija.
„Jeigu kuriame piramidę iki aukšto sportinio meistriškumo komandų ir privatiems sporto klubams atiduosime vaikus, kaip bus su tais vaikais, kurie ateina tik pažaisti? Savivaldybės funkcija vaikus ugdyti, o pinigai ar nebus nukreipti tik aukšto meistriškumo sportininkams?“ – svarstė D. Michalenko.
Jeigu sporto klubai nori vaikus ugdyti, kodėl nekuria savo sporto mokyklų? Kita vertus, ir dabar sporto klubai gali gauti neformaliojo ugdymo krepšelį, jeigu ugdo vaikus.
„Kam kelti erzelyną sporto bendruomenėje, blaškyti trenerius ir vaikus?“ – svarstė politikas. Kyla klausimų ir dėl sporto bazių: „Sporto klubai turėtų dengti bazių naudojimo kaštus, o dengsime mes“.
Jis pasvarstė, jog nėra ir vienodos politikos. „Norime vaikus atiduoti privačiam sektoriui, o privatus sektorius veržiasi į viešą sektorių. Štai, Antano Sireikos krepšinio akademija jau nori jungtis su Savivaldybės krepšinio akademija „Saulė“, – teikė pavyzdį.
Mero sąrašas
„Sporto bendruomenė yra sunerimusi, klausia, kas bus, o vien gandai eina“, – komentavo „Šiaulių kraštui“ liberalas Artūras Kulikauskas, Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas. Jis piktinosi, jog komitetas yra apeinamas.
„Mes tiesiog ignoruojami, – sakė A. Kulikauskas. – Administracijos tik vienintelį kartą buvau pakviestas į svarstymus, kai buvo atvažiavę Vilniaus universiteto atstovai tartis dėl jungimosi su Šiaulių universitetu.“
Opozicijos politikams kyla klausimas, kodėl pertvarka pradedama nuo vienintelės sporto mokyklos „Klevas“, kuri ugdo regbininkus ir žolės riedulininkus.
Savivaldybė yra paprašiusi pirmiausia regbio sporto klubų teikti savo pasiūlymus dėl galimybės perimti vaikus iš sporto mokyklų.
Būtent regbininkai ir rodo iniciatyvą ugdyti mieste visus jaunuosius regbininkus.
Lietuvos regbio federacijos generalinis sekretorius Irmantas Kukulskis „Šiaulių kraštui“ džiaugėsi, jog Savivaldybė iniciatyvą palaiko. I. Kukulskis su meru A. Visocku kartu dalyvavo Savivaldos rinkimuose – buvo ir yra A. Visocko nepartinio sąrašo kandidatas.
Ar dėl to meras palaikantis regbininkų iniciatyvą?
„Ne, tai nesusiję, – tikino I. Kukulskis. – Tai buvo seniai, ir pagal tą sąrašą dabar niekas nevyksta.“
Jo nuomone, į vienas rankas vaikų ugdymą reikėtų sutelkti, nes vaikų mažėja, o regbio klubai suinteresuoti, kad regbiu kuo daugiau vaikų užsiimtų.
Įsitikinęs, jog klubai, kurdami regbininkų ugdymo piramidę – nuo vaikų iki aukšto meistriškumo komandų, tai darytų efektyviau, nei biudžetininkai.
Ir dabar abu regbio klubai „Vairas“ ir „Baltrex“ vaikus ugdo, tik palyginti su sporto mokyklomis dirba nevienodomis sąlygomis. Pavyzdžiui, treniruotėms nuomodami bazę klubai moka 12 eurų už valandą, sporto mokyklos – 1 eurą.
„Treneriai tie patys dirba ir sporto mokyklose, ir mūsų klubuose, tik klubuose su vaikais dirba iš idėjos, be atlyginimo“, – tvirtino I. Kukulskis.
Jis neigė politikų nuogąstavimus, jog klubai neužsiims su vaikais, kuriuose neįžvelgs perspektyvių sportininkų.
„Mes vaikų nerūšiuojame, ateina žaisti ir asocialių šeimų vaikai, – sakė I. Kukulskis. – Be to, regbiui tinka įvairiausio sudėjimo sportininkai – gali žaisti ir stambesni, ir mažesnio ūgio.“
Reakcija ankstyva
Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorė A. Lesauskienė „Šiaulių kraštui“ teigė, jog politikų reakcija per ankstyva.
„Dar niekas iki galo neišdiskutuota, kai bus parengti siūlymai, finansavimo modelis, tada teiksime ir komitetui, ir sporto bendruomenei“, – sakė ji.
Idėjos keliamos, norint daugiau skaidrumo, nes dabar sporto mokyklose yra persipynęs ir vaikų ugdymas, ir suaugusiųjų sportas. Treneriai dirba ir su vaikais, ir su suaugusiais.
Ne vienas variantas gali būti svarstomas. Jų net trys. Vienas – sporto mokykla užsiima ir vaikų, ir suaugusiųjų sportu. Antras – tik vaikų ugdymu, o suaugusiųjų sportas – sporto klubuose plėtojamas. Trečias – vaikų ugdymas perduodamas sporto klubams.
Pastarasis pradėtas svarstyti nuo regbio ir žolės riedulio, nes jų klubai stiprūs, turi aukšto meistriškumo komandas.
Kokius ugdymo krepšelius gautų klubai, dar neskaičiuojama. Sporto mokykla „Klevas“, pavyzdžiui, pernai ugdymui gavo 270 tūkstančių eurų, o su aplinkos lėšomis – iš viso 470 tūkstančių eurų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Artūras Kulikauskas, miesto Tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas, siūlo parengti aiškią sporto plėtros strategiją: „Dabar nėra net aiškios vizijos, neaišku, ir ką su sporto mokyklomis norima daryti – išliks ar neišliks?“
Asta Lesauskienė, Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorė, teigia, jog gali būti svarstomi net trys variantai, kaip išgryninti sporto mokyklose persipynusį vaikų ugdymą ir suaugusiųjų sportą: „Idėjos keliamos nes norime skaidrumo.“
Irmantas Kukulskis, Lietuvos regbio fedareacijos generalinis sekretorius, įsitikinęs, jog regbio klubai efektyviau ugdytų vaikus, nei „biudžetininkai“ – tik reikia finansavimo garantijų.
