Tulžies pūslės akmenligė: pavojingiausi smulkūs akmenukai

Tulžies pūslės akmenligė: pavojingiausi smulkūs akmenukai

Tul­žies pūs­lės ak­men­li­gė: pa­vo­jin­giau­si smul­kūs ak­me­nu­kai

Tul­žies pūs­lės ak­men­li­gė ga­li už­klup­ti ir jau­ną, ir se­ną. Vie­ni su tul­žies pūs­lės ak­me­ni­mis ga­li gy­ven­ti il­gai ir ne­jus­ti jo­kių simp­to­mų, ki­tiems li­ga apie sa­ve pra­ne­ša stip­riu, ve­rian­čiu skaus­mu.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Už­siau­gi­no aš­tuo­nis ak­me­nis

Tris­de­šimt­me­tė rad­vi­liš­kie­tė Ro­ma pir­mą kar­tą stip­rų skaus­mo prie­puo­lį pa­ty­rė prieš be­veik tre­jus me­tus. Ne­se­niai bu­vo pa­gim­džiu­si ant­rą vai­ką. Skaus­mas už­klu­po po ce­pe­li­nų po­rci­jos.

„At­ro­dė, kad skau­da skran­dį. Skaus­mas bu­vo stip­rus, ve­rian­tis. Jau gal­vo­jau, kad teks kvies­ti grei­tą­ją, bet iš­gė­riau vais­tų nuo skaus­mo ir pa­ma­žu praė­jo“, – pa­sa­ko­ja Ro­ma.

Po to ga­na il­gą lai­ką bu­vo ra­mu, kol šių me­tų va­sa­rį vėl pra­dė­jo kar­to­tis skaus­mo prie­puo­liai, at­si­ra­do bend­ras silp­nu­mas. Pa­val­gius ne tik pra­dė­da­vo skau­dė­ti, bet ir py­kin­da­vo, bur­no­je jaus­da­vo kar­tu­mo sko­nį, bū­da­vo taip silp­na, jog vi­sas kū­nas pra­dė­da­vo vir­pė­ti.

Ka­dan­gi dir­ba fi­zi­nį dar­bą, ten­ka ne­šio­ti sun­kius daik­tus, mo­te­ris skaus­mą skran­džio sri­ty­je jaus­da­vo net ne­val­giusi.

Ku­rį lai­ką ken­tė­ju­si, Ro­ma krei­pė­si į šei­mos gy­dy­to­ją, ta­čiau tik ga­vo re­cep­tą vais­tams, ge­ri­nan­tiems virš­ki­ni­mą, nu­skaus­mi­na­mie­siems ir or­ga­niz­mą stip­ri­nan­tiems.

Nors ir gė­rė pa­skir­tus vais­tus, ta­čiau svei­ka­ta ne­ge­rė­jo, skaus­mo prie­puo­liai kar­to­da­vo­si. Kai bir­že­lio vi­du­ry­je su­rie­tė toks stip­rus prie­puo­lis, kad te­ko iš­si­pra­šy­ti iš dar­bo, vėl nuė­jo pas gy­dy­to­ją. Šį kar­tą mo­te­riai bu­vo pa­skir­ta echos­ko­pi­ja. Jos me­tu paaiš­kė­jo, kad tul­žies pūs­lė pil­na ak­me­nų.

Iš pra­džių spe­cia­lis­tė dar siū­lė ak­me­nis tirp­dy­ti vais­tais, ta­čiau skaus­mų ir ne­si­bai­gian­čio silp­nu­mo nua­lin­ta mo­te­ris ry­žo­si ge­riau ope­ruo­tis.

Ro­ma pa­sa­ko­ja, jog „lai­mi­kis“ nu­ste­bi­no ir gy­dy­to­jus – aš­tuo­ni maž­daug 1 cen­ti­met­ro skers­mens ru­di ak­me­nu­kai. Vie­ną gy­dy­to­jai su­traiš­kė tik­rin­da­mi jo tvir­tu­mą ir struk­tū­rą.

Ko­dėl jau­nai, liek­nai mo­te­riai, ku­rios šei­mo­je nie­kam ne­diag­no­zuo­ta tul­žies pūs­lės ak­men­li­gė, pra­dė­jo kaup­tis ak­me­nys, me­di­kai ne­ga­lė­jo paaiš­kin­ti. Vie­na iš prie­lai­dų – kie­tas ge­ria­ma­sis van­duo, ki­ta – stre­sas.

Ro­ma lin­ku­si pri­tar­ti pa­sta­ra­jai ver­si­jai, nes stre­so jos gy­ve­ni­me ne­trūks­ta, kar­tais jis bū­na toks stip­rus, jog net ne­ga­li pri­si­ver­ti val­gy­ti.

Vie­no­dai ken­kia ir rie­bus mais­tas, ir ba­da­vi­mas

Ko­dėl su­si­da­ro ak­me­nys tul­žies pūs­lė­je, kuo jie pa­vo­jin­gi ir ką da­ry­ti, kad jie ne­si­kaup­tų, kal­bė­jo­mės su Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės Gast­roen­te­ro­lo­gi­jos-en­dok­ri­no­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­ja Gi­ta­na ACU­TE.

– Ko­kios tul­žies pūs­lės ak­men­li­gės prie­žas­tys?

– Vie­nas iš veiks­nių – ly­tis. Mo­te­rys tul­žies pūs­lės ak­men­li­ge ser­ga daž­niau. To­liau – am­žius: ri­zi­ka su­si­rgti di­dė­ja nuo 40 me­tų. Ak­me­nų su­si­da­ry­mą le­mia me­džia­gų apy­kai­tos su­tri­ki­mai, nu­tu­ki­mas, cuk­ri­nis dia­be­tas, ne­jud­rus gy­ve­ni­mo bū­das, lė­ti­nės ke­pe­nų ir tul­žies pūs­lės li­gos, ne­tin­ka­ma mi­ty­ba: ka­lo­rin­gas, daug cho­les­te­ro­lio tu­rin­tis mais­tas. Bū­tent vie­na iš ak­me­nų gru­pių ir yra cho­les­te­ro­li­niai ak­me­nys.

Ne pa­sku­ti­nė­je vie­to­je yra pa­vel­di­mu­mas. Tu­rė­jau at­ve­jį, kai mo­čiu­tė ak­men­li­ge sir­go 49 me­tų, ma­ma – 39 me­tų, o duk­ra – 29 me­tų.

– Ne kar­tą yra te­kę gir­dė­ti, kad ak­me­nų su­si­da­ry­mą ga­li iš­pro­vo­kuo­ti ge­ria­ma­sis kie­tas van­duo. Ar šis tei­gi­nys tu­ri pa­grin­do?

– Taip tik­riau­siai ma­no­ma dėl to, kad kie­tas van­duo tu­ri kal­cio. Be abe­jo, kal­cis da­ly­vau­ja ak­me­nu­kų su­si­da­ry­me, bet ne­ti­kiu, kad vien van­duo ga­lė­tų bū­ti kal­tas dėl ak­me­nų su­si­da­ry­mo. Tai tu­rė­tų bū­ti grįs­ta įro­dy­mais.

Ta­čiau sa­vo pra­kti­ko­je yra te­kę ma­ty­ti be­si­for­muo­jan­tį „žvy­riu­ką“ dėl ne­mo­ty­vuo­to, per­tek­li­nio kal­cio var­to­ji­mo. Kal­cio pa­pil­dai tu­ri bū­ti var­to­ja­mi su vi­ta­mi­nu D, kad kal­cis at­si­dur­tų ten, kur rei­kia, tai yra kau­luo­se. Prie­šin­gu at­ve­ju kal­cio var­to­ji­mas ga­li iš­pro­vo­kuo­ti ak­men­li­gę.

– Ar stre­sas ga­li turėti įtakos tul­žies pūs­lės ak­men­li­gei?

– Tie­sio­giai stre­sas ak­men­li­gės neišp­ro­vo­kuo­ja. Ta­čiau į stre­są žmo­nės rea­guo­ja įvai­riai. Vie­ni jį mal­ši­na val­gy­da­mi, ki­ti kaip tik ne­val­go.

Ak­men­li­gės paū­mė­ji­mą ga­li su­kel­ti ba­da­vi­mas. Ba­dau­jant tul­žies pūs­lė ne­tu­ri ką veik­ti, at­si­ran­da drumz­lių, pra­de­da for­muo­tis smul­kūs ak­me­nu­kai (mik­ro­kal­ku­lio­zė).

Ma­no jau­niau­sia pa­cien­tė – 19 me­tų mer­gi­na – pas mus pa­te­ko po liek­ni­ni­mo­si epi­zo­do. Val­gė tik sa­lo­tas ir nie­ko dau­giau, pra­si­dė­jo pil­vo skaus­mai. Pir­miau­siai pro­ble­mos ieš­ko­ta skran­dy­je – gast­ri­tas, opa­li­gė, ta­čiau echos­ko­pi­ja pa­ro­dė, kad tul­žies pūs­lė pil­na ak­me­nų. Pa­cien­tę te­ko ati­duo­ti chi­rur­gams.

– Kaip grei­tai ga­li su­si­for­muo­ti ak­me­nys? Kuo jie pa­vo­jin­gi?

– Ak­me­nys ga­li su­si­for­muo­ti per ke­le­tą mė­ne­sių, o ga­li for­muo­tis ir me­tų me­tus. Il­gai for­muo­ja­si di­die­ji ak­me­nys – 1–2 cen­ti­met­rų skers­mens. Jie vi­siš­kai ne­pa­vo­jin­gi ir ne­su­ke­lia jo­kių sig­na­lų.

Kar­tais atei­na pa­cien­tai po echos­ko­pi­jos, pri­gąs­din­ti, kad tul­žies pūs­lė­je yra di­de­lis ak­muo, ku­ris ga­li su­kel­ti pank­rea­ti­tą (ka­sos už­de­gi­mą). Vi­sa­da nu­ra­mi­nu, kad toks ak­muo ne­su­kels. Kaip per­lą tu­ri­te to­kį ak­me­nį ir tu­rė­ki­te.

Ma­ži 2–3 mi­li­met­rų skers­mens ak­me­nu­kai yra pa­tys pa­vo­jin­giau­si. Jie už­kem­ša tul­žies la­ta­kus ir su­ke­lia skaus­mą. Pa­cien­tas sa­ko: „Man skau­da skran­dį.“ O iš tik­rų­jų skaus­mas sklin­da (ra­di­juo­ja) iš tul­žies pūs­lės.

La­ta­kus už­ki­šę ak­me­nu­kai ne tik su­ke­lia stip­rų skaus­mą, bet ga­li iš­pro­vo­kuo­ti ir bi­li­ji­nį pank­rea­ti­tą. O ši li­ga ga­li baig­tis ir mir­ti­mi.

Ak­men­li­gė ga­li paū­mė­ti nėš­tu­mo lai­ko­tar­piu. Kai tul­žies pūs­lė gim­dos pa­ke­lia­ma, pra­stė­ja tul­žies nu­te­kė­ji­mas, at­si­ran­da drums­tu­mas. Net ir be­si­lau­kian­čiai mo­te­riai ten­ka ša­lin­ti tul­žies pūs­lę, nes nie­ko ne­da­ry­ti yra per daug pa­vo­jin­ga.

– Ko­kie simp­to­mai pra­ne­ša, kad ne­be­ga­li­ma dels­ti, rei­kia kreip­tis į gy­dy­to­ją?

– Skaus­mas pa­pras­tai at­si­ran­da pa­val­gius, ypač rie­bes­nio mais­to, nes tul­žis da­ly­vau­ja skai­dant rie­ba­lus. Be skaus­mo dar ga­li bū­ti gel­ta, vė­mi­mas, bal­tos iš­ma­tos, tam­sus šla­pi­mas, pa­gel­tę akių bal­ty­mai.

To­kiu at­ve­ju be ope­ra­ci­jos jau neiš­si­ver­si. Jei­gu krei­pia­ma­si lai­ku, ne­rei­kia at­ver­ti pil­vo ert­mės, da­ro­ma la­pa­ros­ko­pi­ja (per ke­lis ne­di­de­lius pjū­vius pil­vo sie­no­je, nau­do­jant op­ti­nę sis­te­mą ir plo­nus ma­ni­pu­lia­to­rius, pil­vo ert­mė­je at­lie­ka­mi rei­kia­mi ope­ra­ci­niai veiks­mai).

Ope­ra­ci­jos me­tu pa­ša­li­na­ma vi­sa tul­žies pūs­lė, nors pa­cien­tai kar­tais įsi­vaiz­duo­ja, kad jiems bu­vo išim­ti tik ak­me­nys.

– Kiek ir ko­kio dy­džio ak­me­nų ga­li bū­ti tul­žies pūs­lė­je?

– 1,5 cen­ti­met­ro dy­džio ak­muo tur­būt di­džiau­sias, ku­rį man te­ko ma­ty­ti, o pa­gal kie­kį tul­žies pūs­lė­je ga­li bū­ti nuo vie­no di­de­lio iki 200 smul­kių ak­me­nu­kų.

Kai tul­žies pūs­lė yra pil­na ak­me­nų, net jei­gu jie ir ne­ke­lia bė­dų, mes ją ša­li­na­me, nes ne­ga­li­me ma­ty­ti ir ver­tin­ti vi­sų pūs­lės sie­ne­lių. Kai ak­me­nų daug, jie ga­li trau­muo­ti, dir­gin­ti tul­žies pūs­lės sie­ne­les, ky­la vė­žio ri­zi­ka. Be­je, net ir vie­nas ak­muo ga­li dir­gin­ti pūs­lės sie­ne­les ir su­kel­ti lė­ti­nį už­de­gi­mą. Kar­tais ir to­kiu at­ve­ju ten­ka ša­lin­ti tul­žies pūs­lę.

– Jau mi­nė­jo­te, kad vie­na iš ak­me­nų gru­pių yra cho­les­te­ro­li­niai ak­me­nys. Ko­kių dar yra?

– Dar yra bi­li­ji­niai ak­me­nys, su­si­ję su tul­žies pig­men­to apy­kai­ta. Jie bū­na juo­di, tar­si su­de­gę. Bū­na ir miš­rūs – bi­li­ji­niai-cho­les­te­ro­li­niai.

Cho­les­te­ro­li­niai ak­me­nys yra švie­sios spal­vos: bal­ti, gels­vi. Jie yra daž­niau­si, štai ko­dėl sa­kom, kad vie­na iš ak­men­li­gės prie­žas­čių – ka­lo­rin­gas mais­tas.

Jei­gu pa­cien­tas krau­jy­je tu­ri 6–8 mi­li­mo­lius cho­les­te­ro­lio ir abe­jo­ja, ar ver­ta ger­ti vais­tus, tai aš, kaip gast­roen­te­ro­lo­gė, vi­sa­da pa­ta­riu ger­ti. Cho­les­te­ro­lio ma­ži­ni­mas vi­sa­da duo­da dau­giau nau­dos ne­gu ža­los – sau­go­mos ne tik krau­ja­gys­lės, bet ir ke­pe­nys nuo rie­ba­li­nio už­de­gi­mo, ir tul­žies pūs­lė nuo ak­me­nų su­si­da­ry­mo.

– Ar tul­žies pūs­lės ak­men­li­gė gy­do­ma tik ope­ra­ci­ja, ar yra ir me­di­ka­men­ti­nis gy­dy­mas?

– Smul­kius, iki 0,5 cen­ti­met­ro skers­mens, ak­me­nu­kus vi­sa­da yra ga­li­my­bė ir rei­kia steng­tis iš­tirp­dy­ti, tam yra vi­sa gru­pė vais­tų.

Daug kas pa­si­tel­kia liau­dies me­di­ci­ną, ta­čiau moks­li­nių įro­dy­mų, kad ji efek­ty­vi, bent jau man ne­te­ko skai­ty­ti.

In­ter­ne­tas pil­nas va­ly­mo die­tų, skel­bian­čių, kad per 4 die­nas bus šva­ri tul­žies pūs­lė. Vi­sa­da sa­vęs klau­siu, ar ten tik­rai kaž­kas bu­vo, o po die­tos ne­li­ko, ar bu­vo at­lik­ti ty­ri­mai prieš ir po?

– Ar gy­ve­ni­mo ko­ky­bė ne­nu­ken­čia ne­te­kus tul­žies pūs­lės? Gal­būt rei­kia pa­keis­ti mi­ty­bos įpro­čius?

– Tul­žį ga­mi­na ke­pe­nys, o tul­žies pūs­lė – tai mai­še­lis, į ku­rį su­te­ka tul­žis. Kai ne­ten­ka­me tul­žies pūs­lės, re­gu­lia­ci­nį vaid­me­nį at­lie­ka tul­žies ir ka­sos la­ta­kų rau­kas į dvy­li­ka­pirš­tę žar­ną.

Kar­tais ten­ka iš­girs­ti: „Man atau­go tul­žies pūs­lė.“ Ji nea­tau­ga. Ieš­ko­da­ma kur už­si­bū­ti, tul­žis šiek tiek iš­ple­čia la­ta­ką.

Maž­daug mė­ne­sį po ope­ra­ci­jos, kol or­ga­niz­mas pri­pran­ta prie pra­ras­to or­ga­no, re­ko­men­duo­ja­ma lai­ky­tis mi­ty­bos re­ži­mo, veng­ti rie­baus mais­to. Vė­liau žmo­gus tu­rė­tų grįž­ti prie įpras­to mai­ti­ni­mo­si, tik val­gy­ti ge­riau bū­tų 4–5 kar­tus per die­ną, o ne tris. Ži­no­ma, jei­gu anks­čiau žmo­gus mai­ti­no­si la­bai rie­biai, ka­lo­rin­gai, gal­būt ne­rei­kė­tų grįž­ti prie se­nų įpro­čių.

Kar­tais net ir išo­pe­ra­vus tul­žies pūs­lę žmo­gus po ku­rio lai­ko vėl pa­ti­ria skaus­mo prie­puo­lius. Ak­me­nis ten­ka ša­lin­ti iš tul­žies la­ta­kų, nes tul­žis kaip bu­vo li­to­ge­niš­ka, taip ir li­ko. Žmo­gui da­ro­mos en­dos­ko­pi­nės pro­ce­dū­ros. Iš dvy­li­ka­pirš­tės žar­nos pra­ple­čia­mas la­ta­ko rau­kas, kad ak­muo ga­lė­tų pa­si­ša­lin­ti.

Jei­gu prie­puo­liai kar­to­ja­si, žmo­gui vi­są li­ku­sį gy­ve­ni­mą rei­kia ger­ti ak­me­nis tirp­dan­čius vais­tus. Bė­da, kad kar­tais žmo­nės pa­mirš­ta tai da­ry­ti. Kol nė­ra sig­na­lų, skaus­mo prie­puo­lių, nė­ra ir mo­ty­va­ci­jos.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės Gast­roen­te­ro­lo­gi­jos-en­dok­ri­no­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­ja Gi­ta­na Acu­tė sa­ko, kad pa­vo­jin­gos yra tul­žies pūs­lės ak­men­li­gės komp­li­ka­ci­jos – smul­kūs ak­me­nu­kai už­kim­šę tul­žies la­ta­kus ga­li su­kel­ti ka­sos už­de­gi­mą.

As­me­ni­nė nuo­tr.

Ro­mos del­ne – aš­tuo­ni ak­me­nu­kai, tū­no­ję jos tul­žies pūs­lė­je.