
Naujausios
Vieni vaistai pinga, kiti brangsta
Nuo liepos 3 dienos įsigaliojo naujas Kompensuojamųjų vaistų kainynas. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia, kad atpigo apie 600 vaistų. Tiesa, 200 vaistų pabrango, bet pasak SAM, visai neženkliai, vos euru. Visgi nemaža dalis vaistų vartotojų teigia, kad vaistai brangsta. Kaip yra iš tikrųjų?
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Vieni atpigo, kiti pabrango
Penkiasdešimtmetis šiaulietis Liudvikas jau daugiau kaip penkerius metus serga hipertenzija (padidėjęs kraujospūdis) ir priverstas kasdien gerti vaistus. Jie yra kompensuojami. Kas tris mėnesius šeimos gydytoja Liudvikui išrašo trijų veikliųjų medžiagų vaistus.
Šiaulietis sako, kad vaistinėje jo visada paklausia, kokį vaistą pirks: ar pigesnį, ar brangesnį. Vyras visada renkasi pigiausią, jeigu tik tokio būna. Vartydamas savo kompensuojamųjų vaistų pasą Liudvikas pastebi, kad vieni vaistai nežymiai pigdavo, kiti – brangdavo.
Pavyzdžiui, už vaistą su veikliąja medžiaga Nebivololum šių metų sausį vyrui reikėjo primokėti 5,24 euro, balandį – 4,82 euro, o perkant vaistą rugpjūčio viduryje jau nieko nereikėjo primokėti.
Labiausiai išaugo vaisto su veikliąja medžiaga Telmisartanum et Amlodipinum kaina. Sausį už vaistą reikėjo primokėti 20,28 euro, balandį – 20,64 euro, o rugpjūtį – jau 23,94 euro. Visgi žvelgdamas į čekius vyras pastebi, kad maksimali priemoka už vaistą lyginant su sausio mėnesiu beveik nepakito, kompesnsuojama dalis – taip pat.
Neženkliai pakilo vaisto su veikliąja medžiaga Rilmenidinum kaina: sausį reikėjo primokėti 2,89 euro, rugpjūtį – 2,94 euro. Beje, balandį už vaistą reikėjo primokėti tik 0,54 euro.
Liudvikas sako anksčiau dar bandęs suprasti, nuo ko priklausanti priemoka už vaistą, analizuodavęs čekius, skaičiuodavęs procentus, bet taip ir nepavyko perprasti sudėtingos sistemos. Įdomiausia tai, kad priemoka svyruodavo net nepasikeitus kompensuojamųjų vaistų kainynui.
„Gal vaistinės dar kokias nuolaidas kartais pritaiko?“ – svarsto vyras.
Daugeliui vaistų priemoka nepakito
SAM Farmacijos departamento direktorė Gita Krukienė „Šiaulių kraštui“ sakė, kad naujajame kainyne yra 2002 vaistiniai preparatai, apie 650 vaistų priemoka ženkliai sumažėjo, 1105 priemoka išliko nepakitusi.
„Kainyne iš tiesų yra vaistų, kuriems priemoka neženkliai didėja. Ne daugiau nei 1 euru vidutiniškai priemoka didėjo apie 200 vaistų. Dauguma šių vaistų priklauso sudėtinių vaistų kategorijai, gaminami tik 2 gamintojų arba yra saugomi patento.
Į gamintojus, kurių vaistų kainos yra pačios didžiausios, Sveikatos apsaugos ministerija kreipėsi raštu ir prašė sumažinti kainas, tačiau ne visi gamintojai sutiko tai padaryti.
Šiandien, įvertinus naujausius vaistų pardavimus, matome, kad vidutiniškai priemokos už vaistus žmonėms sumažėjo 1 euru“, – sakė G. Krukienė.
Pasak SAM atstovės, priemoka už vaistą gali būti mažesnė todėl, kad vaistinės parduodamos vaistą kartais papildomai taiko nuolaidas. Jeigu po kainyno įsigaliojimo vaistinės nebetaiko papildomų nuolaidų, pacientui priemoka padidėja.
Beje, ministerija yra nustačiusi ne tik maksimalią vaisto kainą gamintojams, kad šie patektų į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, bet ir maksimalius antkainius vaistinėms. Pasak G. Krukienės, kadangi Lietuvoje tarp vaistinių didelė konkurencija, jos konkuruoja leistino mokesčio dalimi, nes iš principo kompensuojamiems vaistams nuolaidų taikyti negali.
Kai kurių vaistų neliko, bet veikliosios medžiagos išliko
Naujame kainyne neliko kai kurių anksčiau kompensuotų vaistų, nes jų gamintojai nesutiko nuleisti kainos pagal naujas Vyriausybės nustatytas ribas. Į kainyną nepateko 159 vaistai (naujų įtraukta 110).
Pasak SAM atstovės, iš vaistų gamintojų buvo reikalauta, kad kainos nebūtų didesnės daugiau kaip 10 procentų palyginti su referencinėmis šalimis (Latvija, Estija, Vengrija, Lenkija, Čekija, Slovakija, Rumunija, Bulgarija). Iki šiol buvo nustatyta, kad vaistai negali būti brangesu daugiau negu 40 procentų.
„Veikliosios medžiagos, kurios yra kompensuojamos, nėra išbraukiamos iš kompensavimo, yra atvirkščiai – veikliųjų medžiagų sąrašas nuolat pildomas naujomis medžiagomis. Šiuo metu yra kompensuojamos 473 veikliosios medžiagos. Kompensuojamųjų vaistų kainyne gali keistis tik firminiai vaistų pavadinimai“, – pažymi G. Krukienė.
Žmonės nelinkę keisti vaisto
Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) valdybos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė „Šiaulių kraštui“ pasakojo, kad LVA iniciatyva šių metų gegužę buvo atliktas gyventojų nuomonės tyrimas, jo duomenimis, net 91 procentas gyventojų dar net neįėję į vaistinę jau būna apsisprendę, kokį vaistą pirks.
„Taip pat 90 procentų pacientų turi savo vaistą, jį naudoja nuolat ir nekeičia jo į kitą, kad ir pigesnį vaistinį preparatą. Net 21 procentas pacientų tokį vaistą vartoja jau daugiau nei 10 metų. Tad natūralu, kad ilgai vartoto vaisto neretai pacientai yra nelinkę keisti kitu net pasikeitus kompensacijai“, – sako K. Nemaniūtė-Gagė.
Vaistininkai pastebi, kad nemažai gyventojų užeina į vaistinę tiesiog sužinoti savo vaisto kainos. Vaistininkai taip pat išgirsta atsiliepimų, kad gydytojai nežinojo apie vaistų kainų pasikeitimus, todėl pacientai neturėjo galimybės su savo gydytoju aptarti, ar gali tęsti gydymą kitu vaistu.
„Žinoma yra pacientų, kurie pastebi vaistų pigimą, tačiau daliai jų vaistų kainos išaugo milžiniškai. Per liepos mėnesį dažniau nei kas antras žmogus pirko tą patį, bet jau nekompensuojamą vaistą, tai yra beveik 90 tūkstančių žmonių toliau rinkosi tokį vaistą, kuriuo iki šiol gydėsi, nors šis vaistas ir nebekompensuojamas.
Šie vaistai yra pacientams gerokai pabrangę, nes valstybė jų nebekompensuoja ir žmonėms reikia mokėti visą vaisto kainą, be to šiems vaistams taikomas visas pridėtinės vertės mokestis – ne 5, o 21 procentas“, – atkreipia dėmesį K. Nemaniūtė-Gagė.
LVA atstovė pateikia pavyzdį – iš naujojo kainyno išbrauktas vienas vaistas epilepsijai gydyti.
„Jis nuo liepos 3 dienos nebekompensuojamas. Tačiau pastebime, kad pacientai kaip juo gydėsi, taip ir toliau gydosi, ir nė kiek nesumažėjo tokių žmonių, tačiau beveik trigubai išaugo jo kaina, taigi juo besigydantys žmonės vietoj 7,08 cento dabar už jį moka net 19 eurų 69 centus. Ir tokių pavyzdžių apstu“, – teigia K. Nemaniūtė-Gagė.
Asmeninė nuotr.
Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento direktorė Gita Krukienė: „Įvertinus pritaikytas nuolaidas stebime, kad apie 650 vaistų priemoka ženkliai sumažėjo, apie 1105 priemoka išliko nepakitusi. Kainyne iš tiesų yra vaistų, kuriems priemoka neženkliai didėja. Ne daugiau nei 1 euru vidutiniškai priemoka didėjo apie 200 vaistų.“
Vartant kompensuojamųjų vaistų pasą ir jame įklijuotus vaistinių čekius, sudėtinga susigaudyti, ar vaistai pinga, ar brangsta.
Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) valdybos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė : „Žinoma yra pacientų, kurie pastebi vaistų pigimą, tačiau daliai jų vaistų kainos išaugo milžiniškai.“