A. J. Greimo atminimas įamžintas dviem kūriniais

A. J. Grei­mo at­mi­ni­mas įam­žin­tas dviem kū­ri­niais

Va­kar Šiau­liuo­se, P. Vi­šins­kio gat­vė­je, prie Šiau­lių uni­ver­si­te­to (ŠU) III rū­mų (anks­čiau – Hu­ma­ni­ta­ri­nis fa­kul­te­tas), ir Vil­niaus gat­vė­je, prie ŠU Dai­lės ga­le­ri­jos, ati­deng­tos skulp­tū­ros, su­kur­tos Al­gir­do Ju­liaus Grei­mo me­tams. Skulp­tū­rų au­to­riai – šiau­lie­čiai Gin­tau­tas Lu­ko­šai­tis ir Re­da Uo­gin­tie­nė.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

At­rak­ty­vus bius­to ir suo­lo an­samb­lis

Šie­met Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė ir Šiau­lių dai­lės ga­le­ri­ja pa­kvie­tė me­ni­nin­kus da­ly­vau­ti me­ni­nių ak­cen­tų kū­ri­mo ple­ne­re-kon­kur­se „(Ne)at­ras­ti Šiau­liai“, skir­ta­me kal­bi­nin­ko, se­mio­ti­ko, mi­to­lo­gi­jos ty­ri­nė­to­jo, il­gą lai­ką gy­ve­nu­sio ir dir­bu­sio Šiau­liuo­se, Al­gir­do Ju­liaus Grei­mo me­tams.

Kon­kur­sui bu­vo pa­teik­ti aš­tuo­ni pa­siū­ly­mai iš Tel­šių, Pa­ne­vė­žio ir Šiau­lių mies­tų me­ni­nin­kų. Ko­mi­si­ja, su­da­ry­ta iš Dai­li­nin­kų, Ar­chi­tek­tų ir Di­zai­ne­rių są­jun­gų na­rių, Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos ir Šiau­lių dai­lės ga­le­ri­jos at­sto­vų, ge­riau­siai įver­ti­no šiau­lie­čių Gin­tau­to Lu­ko­šai­čio, Re­dos Uo­gin­tie­nės ir Da­riaus Au­gu­lio kū­ry­bi­nius spren­di­mus.

Dau­giau­siai ko­mi­si­jos ba­lų su­rin­ko kū­ry­biš­kiau­siai is­to­ri­nės at­min­ties įam­ži­ni­mą ir me­ni­nį at­rak­ty­vu­mą su­de­ri­nu­si Gin­tau­to Lu­ko­šai­čio skulp­tū­ra.

Me­ni­nin­kas pa­si­rin­ko tra­di­ci­nį A. J. Grei­mo bius­tą ir at­rak­ty­vų suo­lo ir po­sta­men­to an­samb­lį.

G. Lu­ko­šai­tis „Šiau­lių kraš­tui“ at­sklei­dė, jog iš pra­džių net bu­vu­si min­tis pri­ka­bin­ti pei­liu­ką, ku­riuo bū­tų ga­li­ma ant suo­liu­ko iš­rai­žy­ti žo­džius. „Ži­no­ma, ne keiks­ma­žo­džius, o gra­žius žo­džius“, – šyp­so­jo­si me­ni­nin­kas.

Skulp­to­rius neat­si­tik­ti­nai sa­vo kū­ri­niui pa­si­rin­ko vie­tą prie Hu­ma­ni­ta­ri­nio fa­kul­te­to, nes A. J. Grei­mas bu­vo kal­bi­nin­kas, se­mio­ti­kas, be to, tai „ge­ra vi­zua­li­nė erd­vė“, juo­da skulp­tū­ra pui­kiai at­ro­do bal­to fa­sa­do fo­ne, kū­ri­nys sto­vi mies­to cent­re, kur yra ne­ma­žas ju­dė­ji­mas. G. Lu­ko­šai­tis vi­lia­si, kad re­konst­ra­vus P. Vi­šins­kio gat­vę, jo kū­ri­nys dar ge­riau su­skam­bės šio­je erd­vė­je.

A. J. Grei­mo bius­tui įkvė­pi­mo skulp­to­rius sė­mė­si žiū­rė­da­mas Sau­liaus Ber­ži­nio re­ži­suo­tą fil­mą „Di­dy­sis pra­smės ieš­ko­to­jas – Al­gir­das Ju­lius Grei­mas“. G. Lu­ko­šai­tis jį re­ko­men­duo­ja vi­siems pa­si­žiū­rė­ti, ku­rie no­ri su­pras­ti, kas ir koks bu­vo A. J. Grei­mas.

„Žmo­gus per am­žių kei­čia­si. Kar­tais nuo­trau­ko­se pa­ts sa­vęs ga­li neat­pa­žin­ti. Vie­noks A. J. Grei­mas bu­vo 35-erių, ki­toks – 55-erių, dar ki­toks – 70-ies. Bet kas yra vei­duo­se? Gra­žiau­si vei­dai yra jau­ni ir la­bai se­ni. Jau­na­me vei­de ži­ba vi­sa, kas yra prieš akis, o se­na­me at­si­spin­di vi­sa, kas praė­jo. Tai­gi, iš­raiš­kos pra­sme pa­to­giau­sia da­ry­ti ar­ba jau­ną, ar­ba la­bai se­ną vei­dą. Su­dė­tin­giau­sia da­ry­ti vi­du­ti­nio am­žiaus žmo­gaus vei­dą, nors jie jau pa­kan­ka­mai „su­ge­dę“, bet dar nie­ko ne­sa­kan­tys“, – paaiškino G. Lu­ko­šai­tis.

Be­maž de­šimt kar­tų per­žiū­rė­jęs fil­mą apie A. J. Grei­mą, skulp­to­rius ap­si­spren­dė, kad kal­bi­nin­ką vaiz­duos se­ną, su vei­de at­si­spin­din­čia vi­sa gy­ve­ni­miš­ka pa­tir­ti­mi ir iš­min­ti­mi. Tik be aki­nių, ku­rie skulp­to­riui pa­si­ro­dė ne­rei­ka­lin­gas ba­las­tas, ta­čiau su ci­ga­re­te lū­po­se, mat kal­bi­nin­kas ne­re­tai rū­ky­da­vo net per pa­skai­tas. Be­je, ant suo­liu­ko, ku­ris dar ne­se­niai sto­vė­jo to­je vie­to­je, kur da­bar yra skulp­tū­ra, taip pat pri­sės­da­vo pa­rū­ky­ti stu­den­tai, dės­ty­to­jai, praei­viai.

Pa­sak G. Lu­ko­šai­čio, ci­ga­re­tė, rū­ky­mas šiuo at­ve­ju tu­ri ir ki­tą pra­smę – iki ga­lo neiš­si­ru­tu­lio­ju­sios, neiš­sig­ry­ni­nu­sios min­ties sim­bo­lis.

Ati­deng­da­mas skulp­tū­rą G. Lu­ko­šai­tis į dan­gų pa­lei­do ba­lio­ną su žo­džiais „Tu­riu gar­bės pra­neš­ti, kad mei­lė eg­zis­tuo­ja“. Tai – A. J. Grei­mo žo­džiai, nu­skam­bė­ję fil­me „Di­dy­sis pra­smės ieš­ko­to­jas“.

Lau­mė nu­tū­pė ant Dai­lės ga­le­ri­jos sie­nos

Ant­rą vie­tą kon­kur­se užė­mė R. Uo­gin­tie­nės su­kur­ta skulp­tū­ra „Lau­mė“. Nors pa­gal me­ni­nin­kės su­ma­ny­mą lau­mė tu­rė­ju­si įsi­kur­ti me­dy­je, ta­čiau ko­mi­si­ja jai su­ra­do ki­tą vie­tą ir įkur­di­no ant Šiau­lių uni­ver­si­te­to Dai­lės ga­le­ri­jos sie­nos.

Lau­mė bu­vo mėgs­ta­mas A. J. Grei­mo lie­tu­viš­kos mi­to­lo­gi­jos ty­ri­nė­ji­mų per­so­na­žas.

Ka­dan­gi lie­tu­vių liau­dies pa­sa­ko­se, pa­da­vi­muo­se lau­mė kar­tais pa­si­ver­čia ge­gu­te, R. Uo­gin­ti­enė sa­vą­ją lau­mę vaiz­duo­ja kaip mo­te­rį-paukš­tį – su spar­nais, kau­lė­to­mis ran­ko­mis ir skais­čiai rau­do­no­mis lū­po­mis.

A. J. Grei­mas apie lau­mes sa­vo kny­go­je „Tau­tos at­min­ties beieš­kant. Apie die­vus ir žmo­nes“ ra­šo: „Pa­na­šiai, kaip lai­mės, pri­si­sta­čiu­sios vai­kui gims­tant, už­fik­suo­ja šį įvy­kį, pri­kerk­da­mos jam gy­ve­ni­mą, kaip pa­sto­vią bū­se­ną, taip ir Ge­gė sa­vo pir­mu už­ku­ka­vi­mu – ne­ly­gi­nant ki­no ope­ra­to­rius stai­giai su­stab­dy­da­mas fil­mo su­ki­mą­si – su­šal­do žmo­nių veik­lą, pa­vers­da­ma ją li­ki­mu: be­dir­bant ku­ka­vi­mo pa­gau­tas žmo­gus vi­są me­tą dirbs, gu­lin­tis žmo­gus vi­sus me­tus bus tin­gi­nys, ne­val­gęs – ba­daus, o su pi­ni­gais už­ku­kuo­tas bus tur­tin­gas.“

Me­ni­nių ak­cen­tų mies­te dau­gė­ja

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė iš Kul­tū­ros plėt­ros pro­gra­mos šių me­tų ple­ne­rui-kon­kur­sui sky­rė 17 000 eu­rų. Šios lė­šos skir­tos įgy­ven­din­ti me­ni­niams ak­cen­tams, me­ni­nin­kų ho­no­ra­rams bei ki­toms iš­lai­doms, su­si­ju­sio­ms su kū­ri­nių pa­sta­ty­mu ir vie­ši­ni­mu.

Me­ni­nių ak­cen­tų ple­ne­ras-kon­kur­sas su­reng­tas jau ket­vir­tą kar­tą. 2014 me­tais pir­ma­me ple­ne­re-kon­kur­se dau­giau­siai ver­ti­ni­mo ba­lų taip pat su­rin­ko G. Lu­ko­šai­čio kū­ri­nys – skulp­tū­ri­nė kom­po­zi­ci­ja „Stip­ruo­lis No­sys“ (sto­vi Šiau­lių trau­ki­nių sto­ty­je). Ant­rą vie­tą pel­nė nuo­tai­kin­ga Mar­ty­no Gau­bo skulp­tū­ra „Ma­no ba­tai“, į ku­riuos įsi­spir­ti ga­li­ma Vil­niaus gat­vės pės­čių­jų bul­va­re ne­to­li Šiau­lių dai­lės ga­le­ri­jos. Tre­čia bu­vo R. Uo­gin­tie­nės skulp­tū­ri­nė kom­po­zi­ci­ja „An­ge­lų lie­tus“, „la­šais“ pa­puo­šu­si Dai­lės ga­le­ri­jos sie­ną

2015 me­tais dau­giau­siai ko­mi­si­jos na­rių ba­lų vėl­gi su­rin­ko G. Lu­ko­šai­čio dar­bas – „Verks­mas“. Šiau­lie­čių va­di­na­ma „Ver­kian­ti mer­gai­tė“, at­si­ra­du­si Pri­si­kė­li­mo aikš­tė­je prie Šiau­lių vals­ty­bi­nės ko­le­gi­jos, su­lau­kė prieš­ta­rin­gų ver­ti­ni­mų ir dis­ku­si­jų, ku­rios ne­ty­la iki šiol.

2016 me­tais kon­kur­są lai­mė­jo M. Gau­bo skulp­tū­ra, skir­ta Ge­rar­do Bag­do­na­vi­čiaus at­mi­ni­mui. „Pen­ze­liu­kas“ styp­so prie Šiau­lių ap­skri­ties Po­vi­lo Vi­šins­kio vie­šo­sios bib­lio­te­kos.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Kur­da­mas A.J. Grei­mo bius­tą šiau­lie­tis skulp­to­rius Gin­tau­tas Lu­ko­šai­tis įkvė­pi­mo sė­mė­si žiū­rė­da­mas fil­mą „Di­dy­sis pra­smės ieš­ko­to­jas – Al­gir­das Ju­lius Grei­mas“.

Al­gir­dui Ju­liui Grei­mui skir­tos skulp­tū­ros ati­den­gi­mo šven­tę sa­vo pa­si­ro­dy­mu pra­dė­jo šiau­lie­tis per­ku­si­nin­kas Gin­tau­tas Gas­ce­vi­čius.

Šiau­lie­tės me­ni­nin­kės Re­dos Uo­gin­tie­nės su­kur­ta „Lau­mė“ (mėgs­ta­mas A. J. Grei­mo pa­sa­kų per­so­na­žas) „nu­tū­pė“ ant Šiau­lių uni­ver­si­te­to Dai­lės ga­le­ri­jos sie­nos.

Pras­mės ieš­ko­to­jas

Lie­tu­vių kil­mės pran­cū­zų se­mio­ti­kas, kal­bi­nin­kas, mi­to­lo­gas, eseis­tas, vie­nas žy­miau­sių šiuo­lai­ki­nės se­mio­ti­kos at­sto­vų, Pa­ry­žiaus se­mio­ti­kos mo­kyk­los įkū­rė­jas Al­gir­das Ju­lius Grei­mas gi­mė 1917 me­tais ko­vo 9 die­ną Tu­lo­je, Ru­si­jo­je. Mi­rė 1992 me­tais va­sa­rio 27 die­ną Pa­ry­žiu­je, pa­lai­do­tas Kau­no Pet­ra­šiū­nų ka­pi­nė­se.

1929–1931 me­tais A. J. Grei­mas gy­ve­no Šiau­liuo­se, lan­kė ber­niu­kų gim­na­zi­ją (da­bar Ju­liaus Ja­no­nio gim­na­zi­ja). 1934–1935 m. stu­di­ja­vo tei­sę Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­te, 1936–1939 m. kal­bo­ty­rą Gre­nob­lio uni­ver­si­te­te (Pran­cū­zi­ja). Grį­žęs į Lie­tu­vą 1940–1944 m. gy­ve­no Šiau­liuo­se, mo­ky­to­ja­vo mer­gai­čių gim­na­zi­jo­je (da­bar Didžd­va­rio gim­na­zi­ja) ir Pre­ky­bos ins­ti­tu­te (da­bar Šiau­lių uni­ver­si­te­tas), pri­klau­sė Šiau­lių kul­tū­ri­nin­kų bū­re­liui. Bu­vo vie­nas iš al­ma­na­cho „Var­pai“ lei­di­mo ini­cia­to­rių.

1944 m. su šei­ma pa­si­trau­kė į Pran­cū­zi­ją. 1949 m. Sor­bo­no­je ap­gy­nė ha­bi­li­tuo­to dak­ta­ro di­ser­ta­ci­ją „Ma­da 1830-ai­siais“. Dės­tė Alek­sand­ri­jos (Egip­tas), An­ka­ros ir Stam­bu­lo (Tur­ki­ja), Puat­jė (Pran­cū­zi­ja) uni­ver­si­te­tuo­se. Nuo 1965 m. Pa­ry­žiu­je va­do­va­vo se­mio­ling­vis­ti­nių ty­ri­mų se­mi­na­rui, ku­rio pa­grin­du su­si­for­ma­vo Pa­ry­žiaus se­mio­ti­kos mo­kyk­la.

A. J. Grei­mo teo­ri­niai moks­li­niai ty­ri­mai pa­dė­jo pa­grin­dus se­mio­ti­kai kaip kal­bi­nių ir ne­kal­bi­nių ženk­lų sis­te­mų pra­smin­gu­mo moks­lui. Jis su­kū­rė teo­ri­ją, ap­ra­šan­čią ženk­lų sis­te­mų su­si­da­ry­mo ir jų funk­cio­na­vi­mo uni­ver­sa­lius prin­ci­pus, tų sis­te­mų ry­šius ir są­vei­ką.

Dau­gu­mą kal­bi­nių bei se­mio­ti­nių dar­bų A. J. Grei­mas pa­ra­šė pran­cū­ziš­kai. Mi­to­lo­gi­jos stu­di­jas ir eseis­ti­ką jis ra­šė ir lie­tu­viš­kai.

2017-uo­sius Sei­mas pa­skel­bė A. J. Grei­mo me­tais. Kal­bi­nin­ko 100-osios gi­mi­mo me­ti­nės yra įtrauk­tos į UNES­CO Ge­ne­ra­li­nės kon­fe­ren­ci­jos 2016–2017 me­tų mi­ni­mų su­kak­čių są­ra­šą.